Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 15 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis pakeista – paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 metų laisvės atėmimo.

1.2. Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 16 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

1.3 Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 16 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 13 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. balandžio 22 d.) – 1 metai 7 mėnesiai 19 dienų.

5. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis M. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. birželio 8 d. nutartimi skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.

2. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. D. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

4. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 97 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

5. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis M. D. vykdo – nuteistasis dalyvavo įvairiose programose, įgijo staliaus ir statybininko – apdailininko specialybes, mokosi 8 klasėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, ieškosi darbo. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

6. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys 97 balai. Nors nuo ankstesnio vertinimo (2021 m. sausio 21 d.), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų, tačiau ir šiuo metu nustatytas balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. D. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam nustatyta visa eilė pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikai/alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo M. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (45 balai), bet ir itin reikšmingas skaičius (52 balų) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis M. D., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

7. Be to, pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad M. D. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas – nuteistasis net 92 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors M. D. skatintas keturis kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat eilę kartų buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad M. D., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymima, jog nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymas), padarė beveik prieš metus laiko, kad leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai.

8. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir nuteistojo M. D. galimybes padengti jam priteistą civilinį ieškinį. Pateiktos medžiagos duomenimis, M. D. turi vykdomųjų raštų dėl teismo priteisto ieškinio 5967,49 eurų sumai, tačiau yra atlyginęs tik 82,73 eurą, nors atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbo, kol buvo perkeltas į drausmės grupę. Taigi gautas lėšas nuteistasis išnaudojo vien savo asmeninių poreikių tenkinimui, o apie turimus finansinius įsipareigojimus visiškai negalvoja. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. D. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui, tą jis iš dalies pripažįsta ir savo skunde. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo skunde nurodoma, kad nuteistasis deda pastangas spręsdamas priklausomybės problemas – baigė anoniminių narkomanų kursą, alkoholio vartojimo prevencijos programas, lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas gydytis į reabilitacijos centrą nuo priklausomybių – VšĮ „N. G.“, tačiau pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis ir bausmės atlikimo metu eilę kartų buvo baustas už apsvaigimą nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog M. D. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis problemų, kurios gali būti tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu neįvardina. Nors M. D. linkęs domėtis literatūras, ieškoti galimų sprendimo būdų, tačiau neįvertindamas kertinių probleminių sričių, nesikoncentruoja į jų sprendimo paieškas.

10. Teismas iš esmės sutinka su skundo teiginiais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi būti vertinami nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, neatliktas bausmės dalis, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nusikaltimo pavojingumas apylinkės teismo nebuvo sureikšmintas, jis įvertintas visų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo išvados, dėl negalimumo taikyti nuteistajam M. D. lygtinį atleidimą iš pataisos įstaigos, nebuvo nulemta nusikaltimo pavojingumu, o yra pagrįsta konkrečių aplinkybių visuma.

11. Atsakant į skundo argumentus dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, EŽTT praktikos, pažymėtina, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, skunde paminėtos rekomendacijos yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas, atsisakydami taikyti nuteistojo M. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo sprendimus aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdami išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam M. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.