Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, teistas:

1) 1996 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5 p., 8 p., 12 p., 14 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2011 m. lapkričio 8 d.;

2) 2012 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 20 metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas pavojingu recidyvistu, bausmės pabaiga 2032 m. vasario 2 d., turtintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis S. Š. 2022 m. birželio 12 d. apie 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš nuteistąjį R. B. – dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę akį ir kaire ranka sudavė vieną smūgį į krūtinę ir taip mušdamas nukentėjusiajam R. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairiame skruoste, pereinančios į kairio paakio sritį ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog kartu su nukentėjusiuoju R. B. gyveno vienoje patalpoje (duomenys neskelbtini) namuose. Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio tarp jo ir R. B. vyko nesutarimai, nukentėjusysis pastoviai jį provokavo - kabinėjosi, naktimis nemiegodavo, daužydavo durimis. Įvykio dieną kameroje buvo trise, pietavo. R. B. pradėjo trankytis durimis, su juo konfliktuoti. Tuomet jis supyko, atsistojo ir vieną kartą su rankos kumščiu sudavė R. B. į veidą, nesitikėjo, kad gali prakirsti antakį. R. B. sudavė tik vieną smūgį, į krūtinę smūgio nesudavė. Tuo metu buvo kibire užmerktos kelnės skalbimui. Jo pyktį sukėlė R. B. necenzūriniai žodžiai. Po suduoto smūgio, R. B. prie durų pradėjo kviesti pareigūnus. Kaire ranka negalėjo suduoti smūgio į krūtinę, kadangi tuo metu rankoje laikė lėkštę. D. P. įvykio metu buvo kartu kameroje, jis tuo metu skaitė knygą. Nukentėjusiajam kraujavo prakirsta akis, ant grindų buvo kraujo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2015 m. liepos mėn., tiksliau datos neatsimena. Kamerų tipo patalpose jis atlieka bausmę apie 1 metus. Į kamerų tipo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) jį perkėlė ir atliko bausmę kartu su nuteistaisiais R. B. ir, jau maždaug 3 mėnesiai, kartu su D. P.. 2022-06-12 apie 13 val. jis buvo savo gyvenamojoje patalpoje, duše jis tą dieną nebuvo. Jis savo drabužius buvo užmerkęs kibire skalbti, kibiras stovėjo gyvenamojoje patalpoje. Jis R. B. papriekaištavo, kad jis nesiskalbia savo patalynės, ji smirda ir pan. Jie su juo dėl to susipyko, dėl ko jis supykęs ėmė mosuoti kumščiais jam prieš veidą, taip jį provokuodamas, tačiau jam netrenkė. Jis susinervinęs jam vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, po ko jam skilo kairės pusės poakis, bėgo kraujas. Jis užsiėmė už žando, į kurį jis smūgiavo. Gali būti, kad iš įkarščio R. B. kaire ranka trenkė į jo krūtinę, to tiksliai neatsimena, tačiau taip galėjo būti. Visą šį jų konfliktą matė ir kartu gyvenęs nuteistasis D. P.. Daugiau jokių smūgių jam nesudavė jo nemušė, nes jis iš karto nuėjo prie kameros durų ir ėmė į jas belsti kviesdamas pareigūnus. Neužilgo atėjo pareigūnas ir išvedė R. B. iš kameros, o po maždaug 15 min. grįžo pareigūnas su R. B. ir R. B. susirinko savo asmeninius daiktus bei jį išvedė gyventi į kitą kamerą. R. B. jį taip provokuoja jau ne pirmą kartą, dėl to jis ir nesusilaikęs jam smūgiavo. Gailisi dėl to, kad nenusitvardė ir trenkė R. B., stengsis to daugiau nedaryti (b.l. 92–95).

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, jog kartu su S. Š. vienoje kameroje atlikinėjo bausmę. Kameroje pastoviai vyko nesutarimai. Kaltinamasis jam grasindavo, kad pakars, norėjo, kad išeitų iš šios kameros. Iš jo tyčiodavosi. S. Š. jaučia pasitenkinimą žmogų kankindamas, dėl to jis džiaugiasi. S. Š. jį pažemino, sužalojo. Įvykio dieną nuo ryto vyko nesutarimai. Kaltinamasis jam kelis kartus sudavė smūgius į veidą ir į krūtinę. Jam buvo prakirstas antakis, sužalojimas matosi ir šiuo metu.

Iš nukentėjusiojo R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, jog (duomenys neskelbtini) namuose atlieka bausmę nuo 2021 m. vidurio, tiksliau datos neatsimena. Kamerų tipo patalpose jis jau atlieka bausmę apie 2 metus. Į kamerų tipo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) jį perkėlė ir atliko bausmę kartu su nuteistaisiais S. Š. ir D. P.. 2022-06-12 apie 13 val. iš dušo grįžo S. Š., jis su D. P. į dušą praustis nėjo. S. Š. įėjęs į kamerą prisipylė vandens į kibirą ir ėmė skalbti savo drabužius rankomis toje vietoje, kur visai šalimais kabojo jo drabužiai. Jis pats buvo pasilenkęs prie ant žemės stovėjusio kibiro, kiek atsimena jis skalbė savo kelnes. Jis pamatė, kad jis skalbdamas rankomis ir taškydamas vandenį vis aptaško jo drabužius, todėl jam pasakė, kad jis skalbdamas laisto chemija į jo drabužius, kad skalbimui jie visi skalbia savo drabužius tualeto patalpoje esančioje kriauklėje. Visa tai jam pasakė ramiu, nepakeltu balsu, nesistengdamas provokuoti, nes jis jau buvo jį sumušęs kartą, tai žinojo, kad jis ūmaus charakterio. Tuo metu, kai jam tai sakė, jis stovėjo šalia jo, tačiau jam negrasino, rankomis nesiskėryčiojo ir pan. Kai baigė kalbėti, jis pasakė kad ką jis norės, tą ir darys, o jeigu jis jam nurodinės ką reikia daryti, tai jį užmuš. Į jo pasakymus jis niekaip nereagavo, bet jis staiga baigė skalbti rankomis, atsilenkė ir jam dešine ranka trenkė į kairę akį vieną smūgį, o kaire ranka trenkė smūgį į krūtinės kairę pusę. Jis nuo jo atsitraukė ir nuėjo prie kameros durų kviesti pareigūnų daužydamas į duris, kadangi bijojo, kad jis jį gali užmušti. Po to, kai jis jį sumušė, jis jau neskalbė, tik jam grasino, kad jeigu jam prie jau paskirtos bausmės pridės bent metus, tai jis jį užmuš. Jis bijo su juo būti vienoje patalpoje, nes jis apie 10 metų jaunesnis, už jį aukštesnis, stambesnis, fiziškai tvirtesnis. Jam bijojo pasipriešinti, kadangi manė, kad jis stipresnis už jį, todėl jeigu pasipriešins, jis jį tik dar labiau sumuš. Po kažkiek laiko atėjo pareigūnas, kuriam pasakė, kad jį sumušė S. Š., todėl jis jį nuvedė pas medicinos sesutę apžiūrai. Po apžiūros pareigūnai jį perkėlė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), o D. P. su S. Š. liko kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20–23).

Pagarsinus parodymus, R. B. parodė, jog kaltinamasis jam smūgius sudavė penkis ar keturis kartus į veidą ir į krūtinę, smūgių neskaičiavo. Įvykį matė liudytojas D. P.. Mano, jog suduodamas smūgius, kaltinamasis rankoje galėjo turėti kažkokį tai daiktą, kadangi jam buvo prakirstas antakis. Lėkštės rankoje nematė. Prieš vartojant smurtą, kaltinamasis kibire skalbė kelnes. Po suduoto smūgio į krūtinę, jam skaudėjo, smūgis buvo suduotas į krūtinkaulio sritį. Iš akies bėgo kraujas. Krūtinę skaudėjo pora dienų. Po įvykio gydytojai nesakė dėl skausmo krūtinėje, kadangi tuo metu labiau skaudėjo akį.

Liudytojas D. P. teisme parodė, jog kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju gyveno toje pačioje kameroje. Su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo, o su kaltinamuoju buvo nesutarimų. Įvykio metu buvo patalpoje, matė įvykį. Kaltinamasis buvo nuėjęs į dušą. Grįžęs iš dušo, kibire skalbėsi kelnes šalia R. B. spintelės. R. B. norėdamas patekti į spintelė, ketino patraukti kibirą su vandeniu. S. Š. labai supyko ir rankos kumščiu sudavė vieną smūgį su dešine ranka nukentėjusiajam į veido sritį. Šiuo veiksmu praskėlė nukentėjusiajam antakį. R. B. nuėjo prie durų ir paspaudė pareigūnų iškvietimo signalą. Atėję pareigūnai R. B. išsivedė iš kameros. Iki smūgio į veidą, kitokių fizinių veiksmų nebuvo. Prieš tai vyko žodinis konfliktas. Daugiau suduotų smūgių nematė. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Prieš konfliktą, S. Š. plovė kelnes, nepietavo. Kai vyko konfliktas jis buvo lovoje, pirmame aukšte.

Liudytojas P. K. teisme parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) namuose jaunesniuoju specialistu, įvykio dieną budėjo. Buvo pietų metas, dalino maistą per langelius, išgirdo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) trenksmus. Priėjęs prie kameros ir atidaręs duris, pamatė už grotų stovintį R. B., jo veidas buvo kruvinas. Kameroje buvo kiti nuteistieji S. Š. ir D. P.. S. Š. stovėjo atokiau, o D. P. sėdėjo ant lovos. Kai atidarė kameros duris, žodinio konflikto nebuvo. R. B. pasakė, jog jį sumušė. R. B. išvedė iš kameros.

Liudytojas E. V. teisme parodė, jog jis atliko šį ikiteisminį tyrimą. Apklausė su įvykiu susijusius asmenis, įtariamuoju apklausė S. Š.. Jis pripažino, jog nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą. Smūgio į krūtinę, jei gerai atsimena, nepripažino. Jis aiškino, kad smūgio į krūtinę nebuvo ir neprisiims ant savęs. Jis nurodė, jog galbūt galėjo suduoti smūgį į krūtinę. Kadangi įtarime šis smūgis buvo nurodytas, todėl jis pasakė, jog sutinka su įtarimu. Nukentėjusysis aiškino, kad pirmas smūgis buvo į veidą ir antrasis buvo į krūtinę. Nukentėjusysis kalbėjo apie tai, jog dar abu pasistumdė ir pan. Nukentėjusiajam pasiūlė nurodyti tik tas aplinkybes, kurias gerai prisimena. Todėl ir nukentėjusiojo apklausoje buvo nurodytos tos aplinkybės, kurias nukentėjusysis tiksliai prisiminė. Nukentėjusysis po smūgio buvo afekto būsenoje, todėl negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių dėl panaudoto smurto. Nukentėjusysis konkrečiai nurodė, jog smūgiai buvo suduoti į veidą ir į krūtinę. Iš pradžių nukentėjusiojo apklausa vyko žodžiu, o vėliau buvo rašomas protokolas, kuriame nurodomos visos apklausos metu patikslintos aplinkybės.

Iš 2022 m. birželio 16 d. R. B. protokolo – pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis pranešė, kad 2022 m. birželio 12 d. apie 13 val. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) namų kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) jį sumušė kitas nuteistasis S. Š.. Jiems sukonfliktavus tarpusavyje, S. Š. jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę akį, o kaire ranka trenkė smūgį į krūtinės kairę pusę. Dėl S. Š. suduotų smūgių juto didelį skausmą, šiuo metu jau skauda mažiau, tačiau antakis patinęs, yra mėlynė ir vaikšto užsidėjęs tvarstį. Prašo nuteistojo S. Š. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį nubausti (b.l. 12–15).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog R. B. nuotraukoje Nr. 3, kuri yra S. Š., atpažino jį kaip asmenį, kuris jį 2022 m. birželio 12 d. apie 13 val. sumušė kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35–41).

Iš 2022 m. birželio 12 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)2/107 matyti, jog R. B. medicininė apžiūra atlikta 2022 m. birželio 12 d. 13.45 val., fiksuota R. B. kairiame paakyje mėlynė ir kirstinė žaizda. Aplinkybėse nurodyta, jog sužalojo kitas nuteistasis (b.l. 10).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 260/2022 (06) matyti, jog R. B. nustatyta muštinė žaizda kairiame skruoste, pereinanti į kairio paakio sritį ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekmėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 52).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. Š. 2022 m. birželio 12 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš nuteistąjį R. B. – dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę akį ir kaire ranka sudavė vieną smūgį į krūtinę ir taip mušdamas nukentėjusiajam R. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairiame skruoste, pereinančios į kairio paakio sritį ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Kaltinamasis S. Š. pripažino, jog nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau nepripažino, jog sudavė smūgį nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. B. parodymais, kad jam smūgiai buvo suduoti tiek į veido sritį, tiek ir į krūtinės sritį. Nukentėjusysis parodė, jog po kaltinamojo suduoto smūgio krūtinės srityje skausmą jautė apie dvi dienas. Šios aplinkybės medicinos darbuotojams iš karto po įvykio nenurodė, kadangi įvykio metu labiau skaudėjo sužalotą akies sritį, iš prakirsto antakio bėgo kraujas. Toks nukentėjusiojo paaiškinimas yra visiškai logiškas, atitinkantis bylos faktines aplinkybes. Nukentėjusiojo R. B. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir specialisto išvada patvirtina aplinkybę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam. Tarp kaltinamo S. Š. tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam R. B. atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. S. Š. veikė tiesiogine tyčia, jis smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Kaltinamojo S. Š. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 56 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis S. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje yra du kartus teistas už labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Jis nusikalto neišnykusio teistumo metu, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje. (duomenys neskelbtini) namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 61). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikaltimas padarytas recidyvisto. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog S. Š. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, jog nusikaltimas, dėl kurio jis yra teisiamas, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Todėl jam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis S. Š. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, kaltinamojo prašymas panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi buvo atmestas (b.l. 73–79, 132–133). BK 56 straipsnis numato, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė; kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam S. Š. skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės didesnė nei vidurkis dalis subendrinama su neatlikta bausmės dalimi pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, kuri šio nuosprendžio priėmimo dienai yra 9 metai 3 mėnesiai 19 dienų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti, prie 2012 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (9 metų 3 mėnesių 19 dienų) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir S. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 13 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o S. Š. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.