Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą iš chuliganiškų paskatų :

2014-10-16 apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, t.y. automobilyje FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame SĮ „Susisiekimo paslaugos“, stovėjusiame visuomeninio transporto stotelėje, adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje, pašalinių žmonių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius A. K. atžvilgiu, pastarajam grasino sumušti, užmušti, po to sudavė kumščiu vieną smūgį į nosį, suėmęs už kaklo smaugė bei kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą, galvą, tokiais savo veiksmais padarydamas A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva, apimančia abiejų akių apatinius vokus ir nosies nugarėlės vidurinį trečdalį, su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžiu, ir tokiu būdu savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Kaltinamasis V. G. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną su draugu, būdamas neblaivus, be bilieto važiavo visuomeniniu transportu. Kadangi neturėjo bilieto, jį sulaikė kontrolierius, ir pasiūlė eiti į kontrolierių autobusiuką. Jis susinervino, nes nukentėjusysis jį vedant į autobusiuką stumtelėjo. Tada jis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir sulaužė šiam nosį. Dar prisimena, kad pastarąjį smaugė. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų, V. G. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta sekančiais įrodymais :

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad 2014-10-16 apie 22 val., kai buvo prie „Norfos“ parduotuvės, stotelėje „Justiniškės“, kolegos tikrino 7-o maršruto troleibusą. Pamatė, kad R. U. į tarnybinį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atveda jaunuolį. Jis iš automobilio vidaus atidarė dureles, kad įliptų R. U. atvedamas vaikinas. Vaikinas tuomet spirdamas į dureles, jas uždarė. Jis tuomet dureles vėl atidarė ir tuomet R. U. vaikiną įvedė į automobilio vidų, lyg paėmęs už striukės ar megztinio. Vaikinas protokolo surašymui nepateikė jokio dokumento, pradėjo elgtis agresyviai, juos visus įžeidinėti (tiksliai kokiais žodžiais negali pasakyti), grasinti, sakydamas, kad sumuš, užmuš. Vaikinui buvo pasakyta, kad jis nusiramintų, kad atsisėstų automobilio gale, kad važiuos į policiją jo asmens tapatybės nustatymui. Tuo metu tarnybiniame automobilyje be jo bei minėto jaunuolio buvo B. M., taip pat buvo dar vienas vyriškis, kuris buvo taip pat atvestas iš kito troleibuso protokolo surašymui, bet šis taip pat neturėjo asmens dokumento ir buvo ketinta su juo važiuoti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, bet vėliau kilus sąmyšiui, jie tiesiog jau tą vyriškį išleido, taip ir nenustatę asmenybės. Vaikino agresija tik kilo, šis nesisėdo, kur jo buvo prašoma, o bandė pasišalinti. Jis vaikinui neleido eiti bei ranka stumdamas pasodino ant galinės sėdynės ir apsisukęs ėjo link automobilio priekio. Negali paaiškinti, kaip minėtas vaikinas jam smūgiavo, būdamas už nugaros, bet smūgis kumščiu buvo tiesiai jam į nosį (nosis sutraškėjo, iškart pradėjo smarkiai kraujuoti), tada pajuto, kaip jį už kaklo suėmęs iš nugaros pradėjo smaugti ir kita ranka kumščiu smūgiuoti į galvos sritį, taip pat į veidą (negali pasakyti kiek tokių smūgių jam buvo suduota). Tada jis stumdamasis atgal kartu su vaikinu nugriuvo ant galinės sėdynės, o B. M. sušuko, kad ši kviestų pagalbą. Atbėgę J. R. ir R. U. vaikiną nuo jo atplėšė bei paguldė automobilyje ant grindų. Lyg B. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kaip jau vėliau iš kolegų sužinojo, šis vaikinas su draugu 7-o maršruto troleibuse gėrė alų, o taip pat vaikinas, kuris jį mušė, važiavo visuomeniniu transportu be bilieto. Atvykusi policija jaunuolį (kaip dabar jau žino, kad tai V. G.) sulaikė. Tiek V. G., tiek su juo buvęs draugas buvo pristatyti į Vilniaus m. 6 PK. Jis taip pat atvyko į komisariatą, bet pasijuto blogai ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. (b. l. 7 )

Specialisto išvadoje Nr. G 3597/14(01) nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva, apimanti abiejų akių apatinius vokus ir nosies nugarėlės vidurinį trečdalį, su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžis. Nustatyta poodinė kraujosruva, apimanti abiejų akių apatinius vokus ir nosies nugarėlės vidurinį trečdalį, su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-16). Šie sužalojimai atskirai nevertintini, o dėl nustatyto nosies kaulų lūžio, dėl kurio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 19-20)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. U. parodymais, kad 2014-10-16 apie 22 val. buvo prie „Norfos“ parduotuvės, stotelėje „Justiniškės“, kur viešajame transporte tikrino bilietus. Kartu su kolega J. R. įlipo į 7-o maršruto troleibusą. Troleibuso gale sėdėjo du vaikinai, kurie gėrė alų iš skardinių. Vienas iš vaikinų pateikė bilietą, kitas bilieto neturėjo. Kai jis paprašė vaikino, neturinčio bilieto, pateikti asmens dokumentą, pastarasis pasakė, kad dokumento neturi, tada jis pasiūlė nueiti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Jis palydėjo pažeidėją iki tarnybinio automobilio. Kitas vaikinas išlipo iš paskos ir stovėjo šalia jų automobilio. Kai priėjo prie tarnybinio automobilio, A. K. atidarė duris, bet pažeidėjas trenkė per duris ir uždarė, tada A. K. dar kartą atidarė duris ir jis paprašė užeiti į vidų. Jis paliko vaikiną tarnybiniame automobilyje, kur buvo kontrolieriai B. M. ir A. K., o su J. R. grįžo toliau tikrinti bilietų. Maždaug po 10 min. išgirdo B. M. riksmą, kuri prašė pagalbos. Jie nubėgo iki tarnybinio automobilio, pamatė, kad pažeidėjas, sėdėdamas ant galinės sėdynės, viena ranka apglėbęs A. K. už kaklo ir prispaudęs prie savęs, kita ranka smūgiavo į veidą A. K.. Šio veidas buvo kruvinas, jų akivaizdoje pažeidėjas dar kelis kartus, gal 3-5, sudavė kumščiu A. K. per veidą iš nugaros. A. K. negalėjo priešintis, nes buvo prispaustas už kaklo. Jie prišoko prie pažeidėjo, atplėšė pastarojo rankas nuo A. K., užsuko už nugaros ir laikė, kol atvyko policija, nes pažeidėjas aktyviais veiksmais bandė pasprukti, spardėsi, muistėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išvadino juos visokiais negražiais žodžiais. Jie iškvietė greitosios pagalbos medikus, nes A. K. veidas buvo kruvinas, iš nosies stipriai bėgo kraujas. Pažeidėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, į pastabą, ką jis daro ir kad galėjo užmušti žmogų, atsakė, kad “vienu mažiau būtų“, ir pradėjo juoktis. (b. l. 36-37)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. R. iš esmės analogiškais parodymais apie įvykio aplinkybes. (b. l. 34-35)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos B. M. parodymais, kad 2014-10-16 apie 22 val. kartu su J. R., A. K., R. U. dirbo prie „Norfos“ parduotuvės, stotelėje „Justiniškės“, ir tikrino 7-o maršruto troleibusą. Ji rašė protokolus tarnybiniame automobilyje kartu su A. K.. Pamatė, kad R. U. į tarnybinį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvedė jaunuolį be bilieto protokolo surašymui. Vaikinas buvo girtas, elgėsi neadekvačiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo juos. A. K. paprašė vaikino atsisėsti į galinę sėdynę ir nesikeikti. Kai vaikinas atsisėdo galinėje sėdynėje, ji sėdėjo prie staliuko, nes pažeidėjas nepateikė asmens dokumentų ir jam buvo paaiškinta, kad asmenybei nustatyti pastarasis bus nuvežtas į policiją. Tada vaikinas atsistojo ir priėjo prie A. K., kuris stovėjo tarp sėdynių atsisukęs nugara, sugriebė A. K. viena ranka už kaklo, o kita ranka pradėjo smūgiuoti į veidą, suduodamas apie 5 smūgius. A. K. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji pakvietė savo kolegas, kurie padėjo nuraminti pažeidėją. Ji iškvietė policiją ir medikus. Vaikino veiksmai buvo labai netikėti, šis buvo ramiai pasodintas, viskas įvyko labai greitai. (b. l. 32-33)

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. G. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą iš chuliganiškų paskatų.

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog V. G. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, pats priėjęs prie nukentėjusiojo, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties sudavė smūgius A. K. į veidą, taip sulaužydamas pastarajam nosies kaulus. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamojo anksčiau nesiejo jokie santykiai, jie buvo nepažįstami. Kaip matyti iš V. G. elgesio įvykio metu, pastarasis demonstravo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, aiškiai rodė nepagarbą žmonėms, nes be jokios dingsties smurtavo prieš A. K., vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi V. G. suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog V. G. nusikalstamus veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos, ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis V. G. kaltę pripažino visiškai, be paties prisipažinimo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę V. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, yra teistas ( už veikas, padarytas būnant nepilnamečiu ), baustas administracine tvarka, nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnametis, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamų veikų padarymą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikaltimus, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. G. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ( BK 63 str. 5 d. 1 p.) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. G. skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta 2015-04-09 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2015-04-09 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį, bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-16 22 val. iki 2014-10-17 15.05 val. ( 1 para )

V. G. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį padarytai 290,17 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis A. K. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl kaltinamojo V. G. nusikalstamos veikos A. K. buvo sulaužyti nosies kaulai, ir gydymo išlaidos buvo patirtos būtent dėl šio sužalojimo. Ieškinio dydis yra pagrįstas pateiktais dokumentais. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. G. priteistina 290,17 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Savo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti A. K. grindžia tuo, kad įvykio metu buvo pažemintas, dėl suduoto smūgio jam lūžo nosies kaulai, pajuto stiprų skausmą, kuris truko 3 savaites, tiek pat laiko dėvėjo nosies įtvarą, dėl ko buvo apribotos jo bendravimo galimybės, negalėjo išeiti iš namų, teko atšaukti suplanuotą kelionę po Europą. Nosies traumos pasekmės jaučiamos iki šiol, nes nuolat kartojasi sloga, ko niekada nebuvo iki traumos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl V. G. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis buvo operuojamas, turėjo vartoti vaistus, iki šiol jaučia traumos pasekmes, nes nuolat kartojasi sloga. Kurį laiką negalėjo bendrauti su žmonėmis, sutriko įprastinis gyvenimas, negalėjo tenkinti savo įprastinių poreikių, ilgą laiką jautė diskomfortą bendraudamas su žmonėmis, teko atsisakyti atostogų metu suplanuotos kelionės. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis V. G. yra nedirbantis, moksleivis, tačiau darbingas. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo naudai 1000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo 3 mėnesiams bausmę;

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti jam laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti V. G. nubaustu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta 2015-04-09 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę V. G. skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant V. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. ).

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2015-04-09 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį, bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš kaltinamojo V. G. 290,17 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

A. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti pastarajam iš V. G. 1000 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.