- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- N-444-6443-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimo Č. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioti pareigūnai 2009 m. gegužės 13 d. ir gegužės 17 d. surašė Č. J. administracinio teisės pažeidimo protokolus už tai, kad šis, 2009 m. gegužės 13 d., apie 0.05 val., Kaune vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 0,94 promilės), o 2009 m. gegužės 17 d., apie 1.15 val., Kaune vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytos 1,67 promilės) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Č. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas konstatavęs, jog pažeidimai įrodyti paties asmens prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolais, alkotesterių rodmenimis, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktais, duomenų bazės išrašais apie asmenį. Parinkdamas konkrečią subendrintą nuobaudą – 20 parų administracinį areštą – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuoširdų gailestį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę pakarotinumą, pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nedirba, baustas, sistemingai pažeidinėja KET, anksčiau paskirtų baudų nemoka).
II.
Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesuprantama teismo pozicija skirti asmeniui tik areštą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nors tokia nuobauda įtvirtinta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Pažymi, jog Č. J. padarė du šiurkščius pažeidimus, teismas teisingai charakterizavo jo asmenybę, todėl mano, kad asmuo turi būti nubaustas griežtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
apeliacinis skundas tenkinamas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba asmens padarytų pažeidimų kvalifikacijos neginčija, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda nėra tinkama, t. y. keliamas nuobaudos individualizavimo teisėtumo klausimas.
ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (1 d.); skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 d.). ATPK leidžia nukrypti nuo šių bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant (ATPK 30¹ str.).
Skundžiamu nutarimu Č. J. buvo paskirta subendrinta 20 parų administracinio arešto nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Taigi matyti, jog asmeniui skirta švelnesnė nuobauda nepaisant sankcijos ribų, toks teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Č. J. parinkta nuobauda individualizuota netinkamai.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK įtvirtintomis imperatyviomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis užtikrinamas teisėtumo principo administracinių teisės pažeidimų teisenoje realizavimas (ATPK 7 str.). Tad šių taisyklių nepaisius, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda parinkta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, yra per švelni, neproporcinga padarytiems pažeidimams ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n utaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.