Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-15 · Civilinė byla Nr. 2S-235-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-15
Bylos Nr.
2S-235-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17650-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
E. L., K. R.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-235-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17650-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2454-728/2012 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovėms E. L. ir K. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių E. L. ir K. R. 89 856,24 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės yra Č. L., mirusio 2010-05-12, dukros. Č. L. buvo kaltinamas ieškovei priklausančio ūkinio pastato, kurio vertė 86 356,24 Lt, padegimu su jame buvusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Lt, ir priekaba, kurios vertė 500 Lt. Pastatas su jame buvusiais daiktais sudegė visiškai. Atsakovas atliekant ikiteisminį tyrimą prisipažino šios nusikalstamos veikos padarymu. Mirusiojo palikimą priėmė atsakovės, todėl jos turėtų atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės A. R. ieškinį atsakovė K. R. ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė ieškinį atmesti, pasibaigus CK 5.63 straipsnyje nustatytam 3 mėnesių ieškinio senaties terminui.

Dubliku ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, taip pat prašė pratęsti (atnaujinti) ieškinio senaties terminą, jei teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas praleistas.

Tripliku atsakovė K. R. ginčijo dubliko pagrįstumą ir prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė E. L. taip pat pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

Į 2012 m. kovo 6 d. teismo posėdį neatvykus ieškovei ir jos atstovui, atsakovė K. R. paprašė priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir svarbių ieškinio senaties atnaujinimo argumentų nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad buvo visi pagrindai ir sąlygos 2012 m. kovo 6 d. sprendimui už akių šioje civilinėje byloje priimti – ieškovės atstovui buvo tinkamai ir laiku pranešta apie 2012 m. kovo 6 d. 9.00 val. turintį įvykti teismo posėdį šioje civilinėje byloje, ką patvirtina jo parašas bylos medžiagoje, iš ieškovės atstovo nebuvo gautas joks pranešimas dėl negalėjimo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje arba prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, ieškovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog neprieštaraujama dėl sprendimo už akių priėmimo CPK nustatytais atvejais ir tvarka, į 2012 m. kovo 6 d. 9.00 val. vykusį teismo posėdį atvykusi atsakovė K. R. prašė teismo nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant bei priimti sprendimą už akių byloje esančių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų bei nurodytų aplinkybių pagrindu. Todėl 2012 m. kovo 6 d. sprendimas už akių šioje civilinėje byloje buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, taip pat nebuvo pateikta naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, arba nurodytos kitos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, dėl ko nėra CPK 288 str. 4 d. 1 p. nurodyto pagrindo, kuris suponuotų priimto sprendimo už akių panaikinimą ir civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimą.

Taigi teismas sprendė, kad nebuvo įrodyta nė viena iš CPK 288 str. 4 d. nurodytų aplinkybių, todėl juridinio pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nėra (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį. Nurodo, kad CPK 228 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra reikalavimo nurodyti naujų aplinkybių ar pateikti naujų įrodymų, jame nustatyta tik tai, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovėms iki išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą buvo žinoma apie galimus jų kreditorius, atsakovės turėjo galimybę apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo, tiek dėl palikimo priėmimo būdo, todėl nebuvo teisinio poreikio spręsti trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-63-2011). Taigi teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, nurodytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė K. R. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, taip pat nepateikta jokių naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, arba nurodytos kitos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, t. y. buvo atkartota ta pati ieškovės pozicija, išdėstyta patikslintame ieškinyje ir dublike, dėl ko nėra CPK 288 str. 4 d. 1 p. nurodyto pagrindo, kuris suponuotų priimto sprendimo už akių panaikinimą ir civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimą. Ieškovei buvo žinoma apie kaltinamojo Č. L. mirtį ir palikimo atsiradimo momentą (2010 m. gegužės 10 d.), tačiau ieškovė iki pat ieškinio pareiškimo 2010 m. spalio 13 d. mirusiojo įpėdiniams jokių kreditorinių reikalavimų ar kitų turtinių pretenzijų, kaip tai numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nepareiškė, todėl CK 5.52 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, t. y. ieškinio senatis pasibaigė, o ieškovė iki pat dubliko teismui pateikimo neprašė teismo tokio termino atnaujinti, todėl vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka dėl neatvykusio į teismo posėdį ieškovo, kuriam yra tinkamai pranešta, priima sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ar (ir) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Būtinybę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą apeliantė grindžia pastarosios aplinkybės egzistavimu.

Teismas sutinka su apeliantės nuomone, kad CPK 228 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintas reikalavimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti naujus, anksčiau į bylą nepateiktus įrodymus, turinčius įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010).

Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo praktika ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantė tvirtina, kad atsakovėms, kaip Č. L. įpėdinėms, apie apeliantės turtinius reikalavimus buvo žinoma dar iki joms išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, todėl jos turėjo galimybę apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo, tiek dėl palikimo priėmimo būdo, ir spręsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo nebuvo jokio teisinio poreikio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės palikimą priėmė padavusios dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui – atsakovė K. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė 2010 m. birželio 28 d., o atsakovė E. L. – 2010 m. rugsėjo 8 d. (1 t., b. l. 113-114). Būtent nuo šių datų, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, yra laikoma, kad atsakovės priėmė palikimą (CK 5.50 str. 2 d.). Taigi apeliantės nuomonė, kad iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2010 m. spalio 4 d. atsakovės turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir (ar) palikimo priėmimo būdo, yra teisiškai klaidinga, nes atsakovės palikimą buvo priėmusios jau iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsakovių tėvas Č. L. mirė 2010 m. gegužės 10 d., taigi terminas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti baigėsi 2010 m. rugpjūčio 10 d. Apeliantė nurodo, kad apie galimus palikėjo kreditorius buvo informuota paveldėjimo bylą tvarkiusi notarė D. B., kuri savo ruožtu apie tai informavo atsakoves ir perdavė joms ieškovų atstovo kontaktus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas notarę D. B. šaukė liudytoja, tačiau priėmęs sprendimą už akių jos taip ir neapklausė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neapklausęs notarės apie nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti teisėtos ir pagrįstos išvados dėl praleisto ieškinio senaties termino. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė E. L. palikimą priėmė tik 2010 m. rugsėjo 8 d., t. y. praleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, todėl net jeigu būtų nustatyta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą ieškovė praleido, šiuo atveju būtų teisiškai reikšminga, ar apie apeliantės reikalavimus atsakovė E. L. buvo informuota iki palikimo priėmimo. Teismui nustačius, kad iki palikimo priėmimo atsakovė E. L. apie apeliantės turtines pretenzijas buvo informuota, būtų laikoma, kad šios atsakovės atžvilgiu apeliantė teisės reikalauti žalos atlyginimo neprarado (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-63-2011).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dublike apeliantė buvo pareiškusi prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jis praleistas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei yra 84 metai, todėl spręsdamas galimai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į šią aplinkybę, juo labiau kliūtimi ginti pažeistas teises tokio amžiaus asmeniui negali tapti galimai nesuteikta kvalifikuota teisinė pagalba.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja Vilija Mikuckienė