Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai priteistas išlaikymo pilnamečiam vaikui įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus už laikotarpius nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 14 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 14 d, nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d.

15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus už laikotarpius nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 14 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 14 d., kadangi jie nesusiję su apeliacine tvarka tikrinamos bylos ginčo dalyku (pirmosios instancijos teismo priteistu paramos įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos), taip pat atsisako priimti banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d., kadangi šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, nėra ir šalių ginčo dėl to, kad šiuo laikotarpiu atsakovas pervedė ieškovė 350 Eur.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui (ne)priteisimo

17. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovė gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra atsakovas ir trečiasis asmuo, kurių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ji yra Socialinių mokslų kolegijos teisės programos nuolatinių sesijinių studijų studentė, numatoma studijų baigimo data – 2023 m. birželio 30 d. Už studijų semestrą ieškovė semestrą moka po 950 Eur. Ieškovė augina dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo dukters tėvu. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, 3/13 dalys ūkinio pastato, 1/10 dalis ūkinio pastato, 1/10 dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise tai pat priklausė automobilis „VW Golf“, kuris parduotas 2022 m. birželio 28 d. Ieškovei 2022 m. diagnozuota geležies stokos anemija. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis „VW Sharan“, du žemės sklypai. Diagnozuota dešinio klubo deformacinės osteoartrozės I st. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 5 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kėdainių rajono savivaldybėje. Atsakovas gyvena sodo namelyje, kuris Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas sutiko pilnametės dukters išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį.

18. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui įsiskolinimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo paramos įsiskolinimą, neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, pilnamečio vaiko, kuriam reikalinga parama, turtinę padėtį, į tai, kad pagal galimybes jis teikė materialinę paramą ieškovei.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo argumentais.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad apeliantas neginčija priteisto išlaikymo dydžio 100 Eur (kaip minėta, su tokiu išlaikymo dydžiu jis sutiko atsiliepimu į ieškinį). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins aplinkybes tik dėl išlaikymo įsiskolinimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t.y. aplinkybių, ar ieškovei nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos) buvo reikalinga parama ir ar atsakovas turėjo galimybę tokią paramą teikti.

21. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

22. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

23. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

24. Reikalavimui dėl paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo pareikšti taikomos bendrosios taisyklės, pagal kurias teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai, egzistuojant paramos teikimo pilnamečiam asmeniui sąlygoms (CK 3.192¹ straipsnis), vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

25. Vertinant ieškovės turtinę padėtį apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, 3/13 dalys ūkinio pastato, 1/10 dalis ūkinio pastato, 1/10 dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji turėjo automobilį „VW Golf“, kurį 2022 m. birželio 28 d. pardavė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. augino vaiką iki trejų metų, buvo drausta valstybės lėšomis, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. gavo 216,27 Eur mėnesines išmokas, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 242,44 Eur, už 2021 m. sausio-vasario mėn. 366,03 Eur, už 2021 m. kovo mėn. 336,67 Eur, už 2021 m. balandžio-gegužės mėn. 322,69 Eur, už 2021 m. birželio mėn. 293,79 Eur, už 2021 m. liepos mėn. 279,35 Eur, už 2021 m. rugpjūčio mėn. 54,07 Eur išmokas, už 2021 m. rugsėjo mėn. 102,43 Eur, už 2021 m. spalio mėn. 216,27 Eur išmokas. Ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) , nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini), per šiuos laikotarpius ieškovei iš viso buvo priskaičiuotos 6836,43 Eur darbinės pajamos.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra šių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

27. Vertinant ieškovės atitiktį šioms sąlygoms konstatuotina, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Remiantis bylos duomenimis apie ieškovės darbinę veiklą darytina išvada, kad ieškovė atitinkamais laikotarpiais sugebėjo suderinti mokslus ir tuo pat metu užsidirbti reikiamų pajamų. Priešingai nei teigė ieškovė, šie laikotarpiai ne visada sutapo su atostogų laikotarpiais. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovės studijų forma yra sesijinė, taigi šios studijos iš esmės yra pritaikytos dirbantiems, kadangi paskaitos vyksta 1 savaitę per mėnesį, paskaitų laikas darbo dienomis vakarais nuo 17:00 val. - 21:00 val. (preliminariai), šeštadienį nuo 9:00 val. iki 16:00 val. Šiai studijų formai galimas hibridinis paskaitų lankymas - tiek gyvai vykstant į mokymosi įstaigą, tiek jungiantis į paskaitas nuotoliniu būdu (šaltinis: https://www.smk.lt/lt/specialybes/teise/17). Taigi, byloje nesant duomenų apie ieškovės sveikatos būklę, trukdančią ieškovei dirbti, laikytina, kad ieškovė kartu su mokslais galėjo suderinti ir darbinę ar individualią veiklą, jei ir nedirbant visu etatu, tai bent dalimi.

28. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusi dėl paskolos gavimo. Iš viešai prieinamos informacijos (šaltinis: https://www.smk.lt/lt/specialybes/ teise/17) matyti, kad Socialinių mokslų kolegijos studentai (taip pat teisės programos) gali kreiptis tiek dėl paskolos studijų kainai apmokėti, tiek ir dėl paskolos gyvenimo išlaidoms.

29. Tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra sunki patvirtina ir jos turimas turtas bei aplinkybė, kad ieškovė neatskleidė savo dukters tėvo, su kuriuo atsakovė kartu gyvena, pajamų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nelaikytini sąžiningais ieškovės paaiškinimai apie jos gyvenimą su dukters tėvu (ieškovės teigimu, ji ir vaiko tėvas gyvena kartu, tačiau neveda bendro ūkio). Kadangi jų dukrai yra ketveri metai, tiek laiko tėvai kartu augina dukrą, gyvenimo vertinimas kaip bendro ūkio tik tada, kai tai yra paranku, prieštarauja sąžiningumo principui. Ieškovė, priimdama savarankiškus sprendimus savo gyvenime, šiuo atveju sprendimą auginti vaiką ir patenkinti jo poreikius, turi prisiimti suaugusiam žmogui tenkančią atsakomybę. Kitaip tariant, tokios aplinkybės negali būti prilyginamos įprastinei situacijai, kuomet studentui reikalinga materialinė pagalba.

30. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis nuo 2021 m. rugpjūčio d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (visos jos darbinės pajamos šioje darbovietėje sudarė 2758,26 Eur), nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) (visos jos darbinės pajamos šioje darbovietėje sudarė 2729,26 Eur), nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. gavo 185,53 Eur išmokas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0840 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) ((vidutinė rinkos vertė nenurodyta), taip pat 0,608 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 652 Eur), abiejų žemės sklypų naudojimo būdas: mėgėjų sodų žemės sklypai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (202-09-06, Nr. (11.4E)KA-9Z1E-16271 matyti, kad atsakovui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta iš viso 2110,16 Eur nedarbo draudimo išmokos. Teigdama, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, kadangi jis, be šiame punkte nurodyto turto, turi medienos apdirbimo dirbtuves, žemės ūkio techniką, įrangą, ieškovė nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

31. Apibendrinant nutarties 25-30 punktuose išdėstytas aplinkybes teigtina, jog ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos bei galimybės pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė turtinė padėtis jai pradėjus studijuoti Socialinių mokslų kolegijos teisės programoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos buvo sunki, dėl to jai buvo reikalinga atsakovo parama, o pastarasis turėjo galimybę teikti išlaikymą pilnametei dukrai, iš esmės nepablogindamas savo turtinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė CK 3.192¹ straipsnio 3 dalies nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam nevyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, pažeisdamas proceso normų reikalavimus nustatė ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikina ir dėl šios dalies priima naują sprendimą - ieškovės ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Teisėjų kolegijai priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 200 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 410 Eur. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

36. Ieškovės pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus iš dalies, t.y. 50 procentų, o antrąjį reikalavimą atmetus, laikytina, kad iš viso buvo patenkinta 25 procentų ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistina 25 procentų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 50 Eur, o iš ieškovės valstybei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalis, t.y. 307,50 Eur (410 x 75 proc.). Dėl to keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės valstybei 307,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikina sprendimo dalį dėl 18 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės, kadangi ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (taip pat ir išlaikymo įsiskolinimo) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Atsakovas apeliaciniu skundu neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, viso proceso apeliacinės instancijos teisme metu nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nespręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 50 Eur (penkiasdešimties eurų), iš ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą padidinti iki 307,50 Eur (trijų šimtų septynių eurų 50 ct).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl iš ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistos 18 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminio mokesčio sumos.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.