Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. L. ir jos įgalioto atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-09 nutarimo, kuriuo J. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nubausta už tai, kad ji 2016-04-19, 13.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, paliko savo mažamečius vaikus: J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. L., gim. (duomenys neskelbtini), be priežiūros, ko pasėkoje vaikai perlipo per eskalatorių, esantį antrame prekybos centro aukšte, ir įsikibę rankomis kabojo ore, kol mažametis J. L. neišsilaikė ir nukrito ant pirmame aukšte esančio informacijos stalo, o mažametį P. L. praeivė sugriebė už rankų ir įkėlė atgal. Tuo J. L. netinkamai prižiūrėjo savo mažamečius vaikus, neatliko savo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d., dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Skundžiamame nutarime teismas neteisingai nurodo, kad J. L. vaikai buvo palikti be priežiūros. J. L. abu savo mažamečius vaikus buvo įsisodinusi į PC „(duomenys neskelbtini)“ esantį prekinį vežimą (automobilį), buvo pirmame aukšte prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir tik 1 minutei buvo palikusi vaikus vežime, liepdama jiems niekur nenueiti, nes turėjo susimokėti už prekes. Vaikai nepaklausė mamos, nuėjo prie eskalatoriaus, kuris yra pirmame aukšte, apie 5-6 metrus nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, ir, užvažiavę eskalatoriumi į antrą aukštą bei perlipę per eskalatoriaus turėklus ant esančio 15-20 cm pločio takelio, kuris nebuvo užtvertas, atviras, ir vaikams lengvai prieinamas, nukrito. Šis esantis tarpas prie važiuojančio eskalatoriaus į antrą aukštą yra nesutvarkytas, neužtvertas, nesaugus, keliantis pavojų gyvybei ir kitiems vaikams, net nėra jokių įspėjamųjų ženklų apie galimą pavojų gyvybei. J. L. ir jos atstovo advokato nuomone, teismas neteisus teigdamas, kad vaikai buvo palikti be priežiūros, nes 1 minutės laikotarpis, per kurį J. L. turėjo susimokėti už prekes, nesuteikia pagrindo teigti, kad J. L. netinkamai prižiūri, rūpinasi ir auklėja savo vaikus.

J. L. ir jos atstovo advokato teigimu, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. pažeidimo, nes teisme nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, liudytojai. Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik rašytiniais duomenimis, nuotraukomis, kurie negalėjo tiksliai apibūdinti buvusio įvykio faktinių aplinkybių. Apeliantų nuomone, teismas turėjo būti aktyvus, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nuostatomis, ištirti byloje esančius įrodymus, surinkti reikalingus duomenis, apklausti liudytojus, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėją, kuri galimai patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, jog J. L. įvykio metu turėjo susimokėti už prekes, kitus asmenis, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, kad motina tinkamai realizavo savo (tėvų valdžios panaudojimo) pareigas, ar ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad toks faktas nebūtų įvykęs. Teismas nesiaiškino, ar įvykio aplinkybės gali būti siejamos su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei toks įvykis įvyko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai motina J. L. tiesiogiai negalėjo realizuoti savo teisės ir pareigos.

Atsilepimu į administracine tvarka nubaustos J. L. ir jos įgalioto atstovo advokato A. Koskaus apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinė policijos nuovada (toliau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS PPN) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-09 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad J. L. pati pripažįsta, jog vaikus paliko nors ir minutei, tačiau be priežiūros, neatsižvelgdama į jų amžių ir galimas pasekmes. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS PPN nuomone, J. L. turėjo užtikrinti, kad vaikai bus palikti saugiai, turėjo atsižvelgti į jų amžių, į tai, kad tokio amžiaus vaikams turi būti nuolatinė priežiūra. Todėl Šiaulių apylinkės teismo nutarimas J. L. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu J. L. ir jos įgaliotas atstovas advokatas prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją V. Š.. Tačiau pažymėtina, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Taigi minėta įstatymo nuostata numato aukštesnės instancijos teismui teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne, t.y. administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju J. L. ir jos įgalioto atstovo advokato A. Koskaus apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Teismo nuomone, apklausti liudytoją V. Š. nėra būtinybės, nes, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, ši liudytoja nebuvo tiesioginė padaryto pažeidimo liudytoja, ji tik patvirtintų aplinkybę, kad J. L. abu savo mažamečius vaikus buvo įsisodinusi į PC „(duomenys neskelbtini)“ esantį prekinį vežimą (automobilį), buvo pirmame aukšte prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir tik 1 minutei buvo palikusi vaikus vežime, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės J. L. veiksmų kvalifikavimui. Todėl nagrinėjamu atveju J. L. ir jos įgalioto atstovo advokato apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis teismui pateikta medžiaga.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, susipažinęs su J. L. ir jos įgalioto atstovo advokato apeliacinio skundo argumentais, ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai J. L. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

J. L. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad ji prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, paliko savo mažamečius vaikus be priežiūros, ko pasėkoje vaikai perlipo per eskalatorių, esantį antrame prekybos centro aukšte, ir įsikibę rankomis kabojo ore, kol mažametis J. L. neišsilaikė ir nukrito ant pirmame aukšte esančio informacijos stalo, o mažametį P. L. praeivė sugriebė už rankų ir įkėlė atgal.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Įstatymo 11 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad J. L. neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą ir ginčydama savo kaltę ji iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu faktinių įvykio aplinkybių vertinimu, teigdama, kad jos vaikai nebuvo palikti be priežiūros, ji abu savo mažamečius vaikus buvo įsisodinusi į PC „(duomenys neskelbtini)“ esantį prekinį vežimą (automobilį), buvo pirmame aukšte prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir tik 1 minutei buvo palikusi vaikus vežime, liepdama jiems niekur nenueiti, nes turėjo susimokėti už prekes, tačiau vaikai nepaklausė jos ir nuėjo prie eskalatoriaus, kad 1 minutės laikotarpis, per kurį ji turėjo susimokėti už prekes, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji netinkamai prižiūri, rūpinasi ir auklėja savo vaikus. Tačiau šiuos apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais neigiama J. L. kaltė, apygardos teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, ir konstatuoja, kad byloje esantieji įrodymai patvirtina, jog 2016-04-19 13.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, mažamečiais J. L. vaikais nebuvo tinkamai pasirūpinta.

Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog J. L. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, paliko savo mažamečius vaikus J. L. ir P. L. be priežiūros, ko pasėkoje vaikai perlipo per eskalatorių esantį antrame prekybos centro aukšte, ir įsikibę rankomis kabojo ore, kol mažametis J. L. neišsilaikė ir nukrito ant pirmame aukšte esančio informacijos stalo, o mažametį P. L. praeivė sugriebė už rankų ir įkėlė atgal, įrodytos administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime aptartais įrodymais – tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime esančiais duomenimis, kompaktiniame diske esančiu vaizdo įrašu, J. L. apklausos protokole ir liudytojos L. L. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų išsamiai nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią J. L. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. pažeidimo, nes teisme nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, liudytojai, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik rašytiniais duomenimis, nuotraukomis, kurie negalėjo tiksliai apibūdinti buvusio įvykio faktinių aplinkybių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog J. L. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Vien tai, kad šiuo atveju J. L. ir jos įgaliotam atstovui advokatui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantai, nesant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, konstatuoja, kad J. L. padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjos J. L. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad J. L. mažamečiais vaikais 2016-04-19 13.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai pasirūpinta, J. L. savo interesus buvo iškėlusi aukščiau vaikų interesų, todėl yra nubausta administracine tvarka pagrįstai. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog administracinė atsakomybė visų pirma yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas, taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju mažamečių vaikų palikimas prekybos centre be priežiūros yra akivaizdus Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti ar panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-09 nutarimą nepakeistą ir J. L. bei jos įgalioto atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.