Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ skundą (patikslintą) atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2024 m. birželio 21 d. Sprendimo1, Sprendimo2, Sprendimo3 ir Sprendimo4, kuriais Bendrovės pateikti PĮP atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. 2024 m. kovo 18 d. Agentūroje registruotas Bendrovės projekto įgyvendinimo planas dėl projekto „Bendrovės darbuotojų įgūdžių ugdymas“ finansavimo; projekto įgyvendinimo planui suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 15 d. Agentūroje registruotas Bendrovės projekto įgyvendinimo planas dėl projekto „Bendrovės žaliasis eksperimentas“ finansavimo; projekto įgyvendinimo planui suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 29 d. Agentūroje registruotas Bendrovės projekto įgyvendinimo planas dėl projekto „Netechnologinių inovacijų diegimas Bendrovėje“ finansavimo; projekto įgyvendinimo planui suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 15 d. Agentūroje registruotas Bendrovės projekto įgyvendinimo planas dėl projekto „Bendrovės technologinių sprendimų didinančių energijos vartojimo efektyvumą diegimas“ finansavimo; projekto įgyvendinimo planui suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

5.2. Agentūra 2024 m. gegužės 17 d. gavo pažymą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Pažymoje nurodyta, jog Bendrovės naudos gavėjas K. R. 2022 m. gegužės 11 d. yra pripažintas įtariamuoju ir jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos.

5.3. Agentūra 2024 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pobūdžio, t. y., ar vykdomas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su Bendrovės ūkine – komercine veikla.

Agentūra 2024 m. birželio 3 d. gavo FNTT raštą.

FNTT rašte nurodyta, jog K. R. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), bei pateiktas patvirtinimas, kad yra tiriama su K. R. siejamos įmonės ūkinė bei ekonominė veikla.

5.4. Agentūra, vadovaudamasi PAFT 70 punktu, 2024 m. birželio 21 d. priėmė iš esmės keturis identiškus sprendimus – Sprendimą1, Sprendimą2, Sprendimą3 ir Sprendimą4, kuriais atmetė Bendrovės pateiktus PĮP.

Agentūra Sprendime1, Sprendime2, Sprendime3 ir Sprendime4 nurodė, jog pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Ugdyti labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms ir vidutinėms įmonėms reikalingus darbuotojų įgūdžius“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 4-486 (toliau – ir PFSA), 2.3.11 papunktį pareiškėjai ir projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti PAFT 2 priede ir atitikti PFSA 9 punkte nustatytus specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komiteto 2023 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 46P-6(12). O PAFT 2 priede nustatytas projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika. PAFT 2 priedo 4.2.1 papunktyje nurodyta: „<..> Pareiškėjui ir partneriui (-iams), kurie yra juridiniai asmenys, t. y. vadovui, naudos gavėjui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (toliau – naudos gavėjas), ar savininkui, ūkinės bendrijos tikrajam nariui (-iams) ar mažosios bendrijos atstovui (-ams), turinčiam (-iems) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar finansinę apskaitą (toliau – apskaita) tvarkančiam asmeniui (asmenims), ar kitam (kitiems) asmeniui (asmenims), turinčiam (-tiems) teisę surašyti ir pasirašyti pareiškėjo apskaitos dokumentus, arba jungtinio projekto pareiškėjui, kuris yra fizinis asmuo, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos. <..>“. Sprendimuose taip pat nurodyta, jog vadovaujantis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautais duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra vienintelė Bendrovės akcininkė, vieninteliam akcininkui K. R. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės / ekonominės veiklos (ikiteisminio tyrimo pradžia 2021 m. balandžio 7 d. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). O duomenų apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą nėra pateikta. Tad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės naudos gavėjui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, Agentūra sprendė, jog Bendrovės pateikti PĮP neatitinka PAFT 2 priedo 4.2.1 papunkčio bendrojo reikalavimo projektams, PFSA 2.3.11 ir 2.4.14 papunkčių bei PAFT 47.1 papunkčio reikalavimų.

5.5. Bendrovė, nesutikdama su Agentūros Sprendimu1, Sprendimu2, Sprendimu3 ir Sprendimu4, kreipėsi į teismą, prašydama minėtus sprendimus panaikinti.

6. Institucijų funkcijų sąrašo 5.2 papunktyje nustatyta savarankiškoji VšĮ „Inovacijų agentūra“, kaip administruojančios institucijos, funkcija – organizuoti ir atlikti projektų atranką, priimti sprendimus dėl projektų įgyvendinimo planų atmetimo, sudaryti projektų sutartis su pareiškėjais, kuriems skirtas finansavimas, konsultuoti pareiškėjus projektų įgyvendinimo planų rengimo ir teikimo administruojančiajai institucijai klausimais (išskyrus atvejus, kai įgyvendinamos finansinės priemonės).

PAFT 70 punkte nustatyta, kad, jeigu projektas neatitinka bent vieno pažangos priemonės apraše <...> nustatyto reikalavimo, projektų bendrojo ir (arba) specialiojo atrankos kriterijų, administruojančioji institucija priima sprendimą atmesti PĮP.

7. Pagal PAFT 47.1 papunktį kiekvienas projektas privalo atitikti bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus šių taisyklių 2 priede, kuriame detalizuojamas jų sąrašas bei vertinimo metodika.

Pagal PFSA 2.3.11 papunktį pareiškėjai ir projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti PAFT 2 priede, ir atitikti PFSA 9 punkte nustatytus specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komiteto 2023 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 46P-6(12).

PAFT 2 priede nustatytas projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika. Konkrečiai PAFT 2 priedo 4.2.1 papunktyje nurodyta, kad <...> pareiškėjui ir partneriui (-iams), kurie yra juridiniai asmenys, t. y. vadovui, naudos gavėjui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, <...> nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos <...>. Taigi, pareiškėja, be kita ko, turi atitikti šį bendrąjį projektų atrankos kriterijų.

8. PAFT 57 punkte nustatyta, kad PĮP vertinimui atlikti arba prireikus papildomos informacijos administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją ir (ar) PĮP, susijusią su projekto atitikties projektų bendriesiems, specialiesiems ir (arba), kai projektai atrenkami konkurso būdu, prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimu, ir, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis ir informaciją, naudotis kitais informacijos šaltiniais (oficialiais registrais, straipsniais ir t. t.) <...>.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pati pareiškėja, kad pareiškėjos pagrindinis naudos gavėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra K. R. (t. y. pareiškėjos UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ vienintelė akcininkė yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas ir yra K. R.).

10. Minėta, kad Agentūra 2024 m. gegužės 17 d. gavo pažymą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurioje nurodyta, jog Bendrovės naudos gavėjas K. R. 2022 m. gegužės 11 d. yra pripažintas įtariamuoju ir jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos.

Tuomet Agentūra, vadovaudamasi PAFT 57 punktu, 2024 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pobūdžio, t. y., ar vykdomas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su Bendrovės ūkine – komercine veikla.

Agentūra 2024 m. birželio 3 d. gavo FNTT raštą, kuriame nurodyta, jog K. R. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), bei pateiktas patvirtinimas, kad yra tiriama su K. R. siejamos įmonės ūkinė bei ekonominė veikla.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog pareiškėjos PĮP neatitinka anksčiu minėtų teisės aktų reikalavimų bei pagrįstai juos skundžiamais sprendimais atmetė.

12. Papildomai pažymėtina, kad pati pareiškėja, teikdama PĮP, aiškiai deklaravo žinanti ir suprantanti jai keliamus reikalavimus. Pareiškėja PĮP VI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 1, 2, 10 ir 29 punktuose savo parašais patvirtino, jog visa jos pateikta informacija yra teisinga, ji yra susipažinusi su finansavimo sąlygomis ir reikalavimais, jos atstovaujamam juridiniam asmeniui, jų vadovui, naudos gavėjui ar savininkui nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos, taip pat įsipareigojo nedelsdama informuoti administruojančiąją instituciją apie bet kokius pasikeitimus deklaruojamose aplinkybėse.

Nepaisant šių aiškiai prisiimtų įsipareigojimų, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja nepateikė teisingos informacijos ir neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. nenurodė, kad jos naudos gavėjas K. R. yra pripažintas įtariamuoju ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos pažeidimų, t. y. dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės buvo žinomos iki pareiškėjos PĮP pateikimo, tačiau pareiškėja jų nenurodė nei pradinėje paraiškoje, nei vėliau.

13. Pareiškėja teigia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ir akivaizdu, jog neproporcingai yra varžomos Bendrovės teisės gauti finansavimą, kadangi galutinis naudos gavėjas nėra niekaip susijęs su Bendrovės vykdoma veikla bei jos organizavimu.

Tačiau teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, nėra jokio pagrindo teigti, kad Agentūra, priimdama skundžiamus sprendimus, pareiškėjos naudos gavėją K. R. laiko kaltu nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju PAFT 2 priedo 4.2.1 papunktyje numatytas kriterijus dėl ikiteisminio tyrimo yra siejamas tik su paties fakto egzistavimu. Kadangi nagrinėjamu atveju toks faktas neginčijamai buvo nustatytas, t. y. kad pareiškėjos naudos gavėjui K. R. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos, t. y. pareikšti įtarimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tad pagrįstai skundžiamuose sprendimuose buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Antra, kas liečia proporcingumą, tai pasakytina, kad Agentūra, priimdama skundžiamus sprendimus, griežtai vadovavosi PAFT ir kitų teisės aktų nuostatomis, kurios aiškiai apibrėžia pareiškėjų tinkamumo kriterijus ir numato finansavimo apribojimus tam tikrais atvejais, įskaitant situacijas, kai juridinio asmens galutiniai naudos gavėjai turi teisinį statusą, dėl kurio gali kilti pagrįstų abejonių dėl projektų skaidrumo ir tinkamo lėšų panaudojimo. Taigi, teisės aktų nuostatos aiškiai nustato, kad projektai, kuriuose nustatytos atitinkamos rizikos aplinkybės, negali būti finansuojami, siekiant užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumą, sąžiningą konkurenciją ir teisėtą finansavimo procesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad priimti sprendimai atmesti pareiškėjos pateiktus PĮP buvo pagrįsti teisės aktuose įtvirtintais kriterijais, teisėtai surinktais duomenimis bei skaidraus finansavimo tikslais. Dėl šių priežasčių pareiškėjos PĮP negali būti pripažinti atitinkančiais finansavimo reikalavimus, o sprendimai dėl jų atmetimo laikytini pagrįstais ir teisėtais. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

14. Pareiškėja teigia, kad nacionalinis reglamentavimas pažeidžia ir Reglamento 2018/1046 nuostatas, nes pagal jį finansavimas subjektui negali būti suteiktas, kai yra priimtas neskundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, o ne kai pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pabrėžtina, kad pareiškėja nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuri draustų nacionaliniu lygiu numatyti konkrečius bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurie yra griežtesni ar kitokie nei reguliuoja Europos Sąjungos teisė. Tad šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau ir šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, jie vertintini kaip deklaratyvūs. Dėl minėtų pareiškėjos argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

LVAT praktikoje konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1970-575/2024; ir kt.).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus sprendimus (t. y. Sprendimą1, Sprendimą2, Sprendimą3 ir Sprendimą4), jų turinį bei vadovaudamasi anksčiau išdėstytu ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad, priešingai negu teigia pareiškėja, skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, kadangi juose nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, sprendimai pakankamai motyvuoti ir suprantami. Todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų.

Tuo pačiu nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai dėl sprendimų neišsamumo bei neobjektyvumo.

16. Pareiškėja dar prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: ar nacionaliniuose teisės aktuose numatytas draudimas suteikti finansavimą subjektui tuo atveju, jeigu besikreipiančiojo subjekto galutinio naudos gavėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepažeidžia Reglamento 2018/1046 136 straipsnio 1 dalyje numatyto reglamentavimo ir nekaltumo prezumpcijos ?

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja tinkamai nepagrindžia, jog šiuo atveju yra sąlygos ir pagrindai kreiptis į ESTT. Antra, nagrinėjamu atveju apskritai nėra taikomos Europos Sąjungos teisės normos, pareiškėjos atžvilgiu priimti sprendimai pagrįsti nacionalinės teisės normomis, kuriomis yra nustatomi reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos fondų finansavimą. Nors tam tikrus reikalavimus pareiškėjams nustato Europos Sąjungos teisė, tačiau šių reikalavimų sugriežtinimas ar papildomų įvedimas nėra draudžiamas, tai nacionalinės teisės prerogatyva (2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos vadovaujančiosios institucijos funkcijų paskirstymo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracijos padaliniams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237, 3.1.1 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos prašymą ir kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo gavimo nėra pagrindo.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiami atsakovės sprendimai, t. y. Sprendimas1, Sprendimas2, Sprendimas3 ir Sprendimas4, yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas.

18. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

19. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.