Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei adv. L.Gervelienei, atsakovui J. V., jo atstovui adv. A.Pliaugai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį su atsakovu J. V. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu J. V. valdomo buto, esančio Jurgiškių g. 57-15, Alytuje nustatant, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po ½ dalį bendro turto ir priteisti jai asmeninėn nuosavybėn butą, o atsakovui J. V. iš jos 28 000 litų piniginę kompensaciją;priteisti iš atsakovo J. V. 2262,35 Lt piniginę kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01;įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus ir galutinai atsakovui J. V. priteisti iš jos 15785,46 Lt .

Ieškovė parodė, kad santuoką su atsakovu teisminiu keliu nutraukė 1994 metais, ištuoką įregistravo 2006 metais Alytaus miesto savivaldybės CMS. Nutraukus santuoką tarp šalių liko nepadalintas santuokos metu įgytas butas, esantis Jurgiškių g. 57-15, Alytuje. Laikydama, kad abi šalys, būdamos bendraturčiais, turi vienodas teises į butą, ieškovė prašo padalinti turtą perpus, nustatant kiekvienam nuosavybės teisę į ½ dalį buto. Atsakovas nuolat girtauja, triukšmauja, yra agresyvus, buvo gydytas nuo alkoholizmo, turi sveikatos sutrikimų dėl psichinės būklės, ne kartą gydytas psichiatrijos skyriuje bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje nuo alkoholizmo, daug kartų baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje girto ir kitus teisės pažeidimus. Kadangi atsakovas alkoholiu piktnaudžiauja apie dvidešimt metų, jo elgesys neprognozuojamas ir dėl to jai nėra saugu gyventi su atsakovu. Atsakovas dažnai randamas girtas miegantis gatvėje, jis jau daug metų į namus vedasi sugėrovus, girtuokliauja, teršia butą, netrukdomas bute rūko, šlapinasi tualete ant grindų, neskalbia savo drabužių, nesivalo, nesitvarko, būdamas girtas jos ir kartu gyvenančio neįgalaus sūnaus atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, grasina, trankosi durimis ir triukšmauja, braunasi į jos kambarį, reikalauja juo rūpintis, jį maitinti, išeina iš namų nerakinęs durų, dažnai ją be pagrindo užsipuola pavogus jo pinigus, nors juos dažniausiai būna pragėręs arba išleidęs draugams ir pan. Visa tai sudaro jai nepakeliamas gyvenimo sąlygas. Prieš keletą metų atsakovas užliejo apatinį butą, nes girtas krito prie klozeto ir pažeidė santechninę įrangą, o pasipylusį vandenį sustabdė tik atbėgę kaimynai, kitą kartą apsvaigęs nuo alkoholio dėl nepaaiškinamos priežasties ėmė ardyti dujinę viryklę. Ieškovė laiko atsakovą visiškai asocialiu asmeniu, kuris daug metų prie buto išlaikymo neprisideda, savo gaunamą netekto darbingumo pensiją išleidžia alkoholiui, maitinasi jos pagamintu maistu, naudojasi ja kaip savo tarnaite. Neapsikentusi esamos padėties, ji yra priversta valyti atsakovo šlapimą tualete, skalbti jo rūbus ir patalynę, nes kitaip visame bute būtų nepakeliamos antisanitarinės sąlygos. Kartu gyvenantis sūnus Karolis, neįgalus dėl įgimtos silpnaprotystės ir epilepsijos, labai kenčia dėl atsakovo nesugyvenamo elgesio, pagal gydytojų rekomendacijas jam būtina tyla ir ramybė, tačiau tokių sąlygų atsakovas nesuteikia ir netgi nesupranta sūnaus padidinto poreikio ramiam gyvenimui. Ieškovė nurodo, kad jai su neįgaliu sūnumi reikalingas butas, o atsakovas neturi lėšų atpirkti jos dalį ir išmokėti jai kompensaciją, kad ji galėtų įsigyti kitą būstą. Kadangi ji visą gyvenimą dirbo, sukaupė lėšų, ir šiuo metu įvertinus nekilnojamojo turto kainų kritimą ji turi galimybę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už jo būsto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. V. ir atsakovas J. V. santuoką nutraukė 1994 m. spalio 24 d., ištuoką įregistravo 2006 m. lapkričio 13 d. (b. l. 9, 10). Nutraukus santuoką bendras santuokoje 1992 m. gruodžio 22 d. įgytas turtas – trijų kambarių butas su rūsiu, esantis Jurgiškių g. 57-15, Alytuje, unikalus Nr. 1199-0008-1018:0015, kurio vidutinė rinkos vertė teismo sprendimo priėmimo dieną sudaro 56000,00 litų, liko nepadalintas. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į butą pasibaigė (CK 3.100 str.) ir likęs nepadalintas tarp sutuoktinių turtas toliau valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72str., 4.73 str.). ). Ginčo buto plotas sudaro 65,22 kv. m., gyvenamasis plotas – 41,17 kv. m., į butą patenkama per vieną įėjimą, bute yra viena vonia, tualetas ir bendras koridorius. Kartu bute gyvena ieškovės ir atsakovo neįgalus sūnus K. V., gim. 1984 metais (diagnozuota silpnaprotystė, b.l. 21).

Dėl atidalijimo iš bendro turto

CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. Šios civilinės bylos atveju nė viena iš šalių lygių dalių prezumpcijos neneigė, todėl laikoma, kad ieškovė V. V. ir atsakovas J. V. valdo ginčo butą lygiomis dalimis, t.y. kiekvienas po ½ dalį.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kaip minėta, šiuo atveju bendraturčiams nepavyko geruoju sutarti dėl atidalijimo būdo (ieškovė siekia atidalijimo, atsakovas sutinka tik su naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu). Atidalinti butą natūra taip, kad po atidalijimo būtų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nėra galimybės, nes butą padalinti į du atskirus būstus neįmanoma - butas turi vieną įėjimą ir jo išplanavimas toks, kad neišvengiamas bendrų patalpų bendras naudojimas, kas matyti iš byloje pateikto buto plano (Buto su rūsiu vertinimo ataskaitos Nr. 12-10-004 priedai.). Taigi, vieno iš bendraturčio reikalavimu, šiuo atveju ieškovės V. V. reikalavimu, vieno bendraturčio dalis gali būti atidalinta iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o kadangi atidalijimas neišeina natūra – naudotinas subsidiarus atidalijimo būdas – kompensacija. Sprendžiama, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovė turi pilną teisę reikalauti atidalinti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės butą priskiriant jai, o atsakovui išmokant pinginę kompensaciją.

Tokį teismo sprendimą sąlygoja tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai, kuriais nustatyta, kad atsakovas, nors ir gyvena bute, neturi lėšų kompensacijai, jei butas butų paliktas jam. Atsakovas apie dvidešimt metų niekur nedirba, gyvena iš vidutiniškai 300 litų savivaldybės mokamos socialinės pašalpos, jokių santaupų ar kito turto neturi, yra įsiskolinęs ieškovei 9400,18 Lt skolą už komunalinius mokesčius, ką patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas (b.l. 11-12). Jo asocialus gyvenimo būdas sąlygojo ieškovės sprendimą kelti klausimą dėl buto atidalijimo, kadangi toliau bendrai gyventi su atsakovu jai ne tik socialiai nepriimtina, bet ir nesaugu. Iš atsakovo apklausos susidaro įspūdis, kad jis laiko save ieškovės šeimos nariu, nes kaltina ieškovę juo blogai rūpinantis ir blogai maitinant.

Byloje įrodyta, kad ieškovė turi didesnį interesą butu naudotis natūra. Visų pirma, kartu su ja gyvena neįgalus sūnus Karolis, kurio susirgimai yra nervinio pobūdžio ir persikaraustymas į kitą gyvenamąją vietą galimai turėtų neigiamą poveikį jo sveikatai. Antra, atsakovui nėra būtina turėti trijų kambarių butą, kadangi jis viena vertus jo neišlaikys, antra vertus, gyvendamas vienas niekieno netrukdomas, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą, gali paversti butą landyne. Tokia išvada daroma įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie jo daugkartinį nubaudimą administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, patalpinimą į gydymo įstaigą dėl alkoholinės komos ir kt. bei į pateiktas fotonuotraukas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-407-835/2012, kuri yra prijungta prie šios civilinės bylos (b.l. 22-30, 40, 61).

Ginčo būstas pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą įkainotas 56 000 litų (b.l. 25), taigi atsakovui tenkančios kompensacijos lėšos sudaro 28 000 litų, o tai sąlygoja atsakovui neabejotiną galimybę Alytaus mieste įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, todėl atidalijimo ir bendro turto būdas išmokant atsakovui kompensaciją yra įmanomas ir atsakovo kaip dalies turto savininko interesų nepažeidžia. Ieškovė apie dvidešimt metų dirba statybinėje organizacijoje, turi nuolatines darbines pajamas, be to gauna netekto darbingumo pensiją, jos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 1600 Lt. Darbo užmokesčio vidurkis sudaro 1117 litų, kas įrodoma į bylą pateikta darbo užmokesčio pažyma (b.l. 22, 59). Ieškovė pateikė pažymą apie tai, kad savo vardu atidarytoje sąskaitoje AB SEB banke yra sukaupusi 18774,06 litų (b.l. 58). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė turi sąlygas išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui.

Dėl reikalavimo priteisti komunalinių paslaugų mokesčius.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad už būsto išlaikymą komunalinius mokesčius moka tik ieškovė V. V., tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 18-21, 51-5). Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-407-835/2012 iš atsakovo ieškovei priteista 9400,18 Lt komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-12-28. Atsakovas ir toliau nemokėjo komunalinių paslaugų mokesčių ir per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01. jam tenkanti būsto išlaikymo suma sudaro 2262,35 Lt (bendra ieškovės sumokėta suma už komunalinių paslaugų mokesčius sudaro 4524,7Lt).

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76str.). Kaip minėta, atsakovas J. V. pripažįsta, kad už komunalines paslaugas jis nemokėjo, t.y. patvirtino, kad neprisideda prie mokesčių už komunalines paslaugas apmokėjimo, o ieškovė V. V., apmokėdama ir atsakovui tenkančią mokesčių dalį, vykdo solidariąją bendraskolių pareigą ir sutinkamai su LR CK 6.9str. 1d. turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolio J. V. to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (atgręžtinis reikalavimas). Per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 ieškovės sumokėjo 4524,4 Lt komunalinių paslaugų mokesčių , todėl atsakovui tenka pareiga pusę šios sumos - 2262,35 Lt atlyginti ieškovei.

Dėl įskaitymų

Ieškovė V. V. savo prievolę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją ir atsakovo prievolę sumokėti jai lėšas dėl patirtų nuostolių už mkomunalines paslaugas laiko priešpriešiniais reikalavimais ir prašo juos įskaityti, o būtent minusuoti iš jos priteistinos 28 000 Lt kompensacijos sumos atsakovo įsiskolinimą jai už komunalinius mokesčius, iš viso prašo minusuoti 10178.54 Lt. Nurodo, kad atsakovo įsiskolinimą jai sudaro šioje civilinėje byloje priteistinas 2262,35Lt įsiskolinimas už komunalines paslaugas, o taip pat 9952,19 Lt atsakovo įsiskolinimas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-407-835/2012. Be šių įskaitymų ieškovė taip pat prašo įskaityti jos patirtas išlaidas žyminiam mokesčiui, advokato teisinei pagalbai, kitas būtinąsias ir pagrįstas išlaidas.

Prašymas atmestinas.

Nors šioje civilinėje byloje keliami priešpriešiniai vienarūšiai ir todėl iš principo įskaitytini reikalavimai, šalių prievolių vienas kitam objektai tapatūs – piniginės lėšos, tačiau CK 6.134str. 1d.1p. imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Neginčijamai įrodyta, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl 9952,19 Lt išmokos pagal įsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-407-835/2012.

Tačiau nagrinėjami civilinėje byloje, nors teismas pripažino ieškovės prievolę išmokėti atsakovui 28 000Lt kompensaciją už jo turto dalį bendrame turte ir atgręžtinio reikalavimo teisę į 2262,35 Lt atlyginimą už komunalinius mokesčius, iki teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis laikytinas ginčijamu teisme CK 6.134str. 1d. 1p. prasme, ir įskaitymas nėra galimas. Į reikalavimus, kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdymas nepradėtas, nes dėl jų dar vyksta teisminis ginčas ir šalių tarpusavio reikalavimai nėra galutinai apibrėžti. Kaip minėta, atsakovas J. V. nesutinka su ieškovės ieškiniu, jį ginčija.

Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje dėl sprendžiamų piniginių reikalavimų patenkinimo, reikalavimas dėl tarpusavio skolų įskaitymo atmestinas. Tačiau pastebėtina, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131str. 1d.). Tokiu atveju įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t.y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios, taigi, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, priešpriešiniams reikalavimams tapus vienodai vykdytiniems, ieškovė turi teisę reiklauti įskaitymo vykdymo procese (CPK 687str.). .

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės prašymu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskirtina 285Lt už nekilnojamojo turto įvertinimą (b.l. 25), jos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88str. 9p.).

Atsakovas civilinėje byloje naudojosi šimtu procentu apmokama valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri kainavo 700 Lt (b.l. 60).

Byloje patenkinti du ieškovės reikalavimai, vienas atmestas, tokiu būdu ieškovės reikalavimai patenkinti 67 procentais. Atitinkamai patenkintų reikalvimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str., 98str.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro: 200 Lt žyminis mokestis (b.l. 6), 800 Lt advokato teisinė pagalba (b.l. 23, ), 285 Lt būtinos išlaidos (b.l. 25), iš viso 1285 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteistina 848 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Skirstant bylinėjimosi išlaidas vertintina tai, kad ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies buvo atleista. Visas mokėtinas žyminis mokesti sudarė 1052 Lt (907,87Lt už turtinį reikalavimą ir 144 Lt už neturinį reikalavimą).

Atmestų reikalavimų dalis sudaro 33 procentus, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis valstybei įvertinant, kad ji yra įmokėjusi į valstybės biudžetą 200 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovės priteistinas 147 Lt žyminis mokestis valstybei.

Atsakovas naudojosi valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrine teisine pagalba, todėl valstybės patirtų išlaidų apmokėti neprivalo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį Jurgiškių g. 57-15, Alytuje (unikalus numeris 1199-0008-1018:0015) po ½ dalį bendraturčiams, priteisiant natūra visą butą asmeninėn ieškovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, o atsakovui J. V., a.k(duomenys neskelbtini) priteisiant iš ieškovės V. V. 28 000 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už jai atitekusią atsakovo turto dalį bendrame turte.

Priteisti iš atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2262,35 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du litus 35 ct) nuostolių atlyginimo už komunalinių paslaugų mokesčius.

Ieškovės V. V. reikalavimą dėl priešpriešinių įskaitymų atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1285 Lt (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 147 Lt žyminio mokesčio ir 231 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 378 Lt (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.