Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-188/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
1-159-188/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Civilinis ieškovas
K. J.
Kaltinamasis
D. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-188/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39969-2017-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1;1.2.14.10.3; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 .
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujantprokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., gimęs 1964 m. lapkričio 28 d. Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, aukštojo išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2013-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 208 str. 1 d., 2 d., 223 str. 1 d., bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d., 4 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p. 68² str., taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą 2 metams, 2013-10-07 Kauno apygardos teismo nutartimi 2013-04-08 nuosprendis pakeistas ir panaikinta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti vadovaujantį darbą;

2) 2016-05-01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2013-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, BK 67 str. 1 d., 2 d. 6, 9 p., 71 str., 72² str. pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-08-06 nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui), BK 187 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017-08-06 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. J. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus tarpusavio konfliktui dėl užtverto kelio pravažiavimui pro kiemą ir dėl priteistų pinigų mokėjimo, priėjęs prie savo artimo giminaičio – brolio K. J., kuris sėdėjo automobilio „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, ir plūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra per atidarytą priekinių automobilio durelių langą delnu sudavė keturis kartus į veidą, tris kartus į pakaušį, dėl ko K. J. nuo kraujosruvos nosies pamato dešinėje, nubrozdinimo galvos kairėje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tyčia sugadinti nedidelės 173,55 Eur vertės akiniai.

Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. iš ryto jam paskambinęs sūnus pasakė, kad kartu su šeima nori atvažiuoti jo aplankyti. Jis sūnui pasakė, kad planuoja važiuoti aplankyti mamą ir pasiūlė važiuoti kartu. Sūnus pasakė, kad nenorėtų važiuoti dėl komplikuotų santykių, kadangi ten būna K., ir gali kilti konfliktų. Sūnus pasiūlė nuvažiuoti papietauti į Sirutiškyje esančią kavinę ,,Raganė“, bei pakviesti kartu močiutę. Paskambinęs mamai, jai pasiūlė papietauti kavinėje ir sutarė, kad mamos paimti atvažiuos apie 13 val. Jam nuvažiavus, kieme, įprastoje vietoje, K. automobilio nebuvo. Jis pastatė mašiną ir nuėjo pakviesti mamos. Užėjęs į kambarį, mamai pasakė, kad atvažiavo. Mama pradėjo ruoštis, o jis nuėjo į tualetą. Būdamas tualete išgirdo nepertraukiamą automobilio signalą. Dar eidamas į mamos namus pamatė, kad giliai kieme yra K., stovi jo mašina. Paprastai, kai mato, kad K. yra atvažiavęs, pastato savo mašiną taip, kad būtų galima išvažiuoti iš kiemo. Šiuo atveju, kadangi nematė, automobilį pastatė „netaupiai“. Kadangi greitai turėjo išvažiuoti, mašinos nepatraukė. Išgirdęs signalą suprato, kad K. nori išvažiuoti. Kol išėjo iš tualeto, užtruko keletą minučių. Nekalbėdamas ir nesisveikindamas sėdo į savo mašiną ir ją patraukė, kad K. galėtų pravažiuoti. Jam išlipus iš mašinos, K. pravėrė langą, šūktelėjo, „kada bus sumokėti pinigai?“ ar pan. Arčiau priėjęs pamatė, kad K. susierzinęs, nes kai susierzina, jis parausta. Pasakė K., kad nesinervintų, skola yra mokama per antstolius, ir bus sumokėta. Prie to paties priminė K., kad jis pagarbiau elgtųsi su mama, nevogtų pinigų, nes yra pavogęs, bei neuždarinėtų jos į ūkinį pastatą, nestumdytų ir neįžeidinėtų. Matydamas, kad K. erzinasi, šaukia, rėkia, norėjo jį nuraminti ir tiesiog įkišo rankas pro langą bei norėjo prisiglausti, truputį jį nuraminti. K. nesileido, pradėjo grasinti, pasiėmė telefoną, sakė iškvies policiją dėl to, kad jis buvo užtvėręs kelią. Jis draugiškai patapšnojo pirštais tris – keturis ar penkis kartus, tiksliai nežino, K. per pakaušį, nuramindamas, kad nesikreiptų į policiją ir nekeltų problemų, sakė, kad nesinervuotų, nes jis išvažiuoja. Nuo tokių patapšnojimų sužalojimai neatsiranda, jis jokių smūgių jam nesudavė. Nuėjęs į namus, pasiėmė mamą ir jie išvažiavo. Po valandos, ar pusantros jam parvežus mamą, K. automobilis dar stovėjo, K. sėdėjo mašinoje. Jis pats nieko nekalbėjo ir išvažiavo namo. Važiuodamas sutiko policijos ekipažą, stabtelėjo, pasikalbėjo su pareigūnais, pasakė jiems, kas jis toks, dėl ko ir kas kviečia policiją ir išvažiavo. Po kurio laiko gavo pranešimą iš policijos komisariato, kad jam yra pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą. Tai jį labai nustebino, negalėjo patikėti, kad veiksmai, atlikti siekiant nuraminti įsiaudrinusį žmogų, gali būti palaikyti nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus tyrėjos klausė, ar tikrai viskas yra įvertinta, kad pareikšti tokį įtarimą. Visais atvejais gaudavo atsakymą, kad ji nieko komentuoti negali, visi klausimai – prokurorui. Paskutinės apklausos metu jis tyrėjai parašė prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gavo prokuroro atsakymą, kad nors įstatyme ir numatyta tokia galimybė, tačiau dėl tyrimo eigos šiuo metu tokios galimybės nėra. Gavęs tokį atsakymą parašė prokurorui, kad nori su juo pasikalbėti dėl tyrimo eigos, ar viskas yra ištirta. Prokuroras atrašė, kad kaltinamajame akte pareikšti kaltinimai yra grindžiami tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos vertins teismas. Jam iškilo klausimai dėl to, kad yra kaltinamas provokavęs konfliktą, dėl veiksmų formuluočių „tempė, stūmė“, dėl medicinos ekspertizės išvadų. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje parašyta, kad teismo medicinos apžiūra atlikta 2017-08-07 15 val.: nosies pamato dešinėje – išilga kraujosruva 0,4 cm x 0,8 cm, reikia įsivaizduoti, kad ji pieštuko dydžio, rašoma, kad tai sužalojimas buku daiktu, bet daiktas neminimas. Taip pat nurodoma, kad veido kairėje, ties kairės akies voku, išoriniu kampu – skersas nubrozdinimas 2,5 cm x 1,5 cm, padengtas vientisu šašu, neatsidalinęs nuo kraštų. Jo manymu, jei yra vientisas šašas, tai reiškia, kad bėgo kraujas, tačiau nei pats K. nieko nesako apie sužalojimą, nei nurodo pareigūnai tarnybinio pranešimo protokole, kur turi būti surašyti visi pastebėti smurtą galintys įrodyti požymiai, pažymėtos sužalotos kūno sritys. Išvadoje parašyta: tampė už veido, tačiau išorinių smurto žymių nesimatė. Tyrimo medžiagoje yra pažyma, kad K. akiniai yra pliusiniai, skirti toliaregiams, K. tuos akinius nešioja dirbdamas arba skaitydamas, jie netinka žiūrėjimui į tolį. K. tuo metu akinių neturėjo. Kaip matosi iš nuotraukų, akiniai yra sudaužyti, bet nukentėjusiojo apklausos protokoluose tai nėra fiksuota. K. teigė, kad akiniai sulankstyti. Suskaldytas stiklas ir sulankstyti akiniai – skirtingi dalykai. Mano, kad eksperto išvadoje nurodytas sužalojimas nosies pamate galėjo atsirasti tiesiog pakrapščius nosį nagu. K. dirba darbą, susietą su dulkėmis, ir jo nosis pastoviai būna paraudusi, nes dirba be apsaugos priemonių. Jis pats jokio kieto buko daikto neturėjo, kuo brolis susižalojo, nežino, nėra specialistas. Į veidą K. nesudavė. Anksčiau jis buvo teistas už smurtą prieš brolį, ir brolis buvo teisiamas už smurtą prieš jį. Jis brolio vengia, mašiną patraukė, brolis galėjo išvažiuoti, tačiau jį užkalbino, o jis jam paaiškino, bandydamas nuraminti. Jo nuotaika buvo gera, jis nenorėjo jokio konflikto. Patapšnojimą laikė draugystės ženklu, siekė brolį apkabinti, bet nepavyko. Negali konkrečiai pasakyti, ar tai buvo apkabinimas, nes brolis nesileido. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad savo dešinės rankos delną uždėjo K. ant pakaušio, o kairės rankos delną – ant kaklo, nes norėjo K. pabučiuoti, kaip brolį, tačiau jis nuo jo traukėsi. Nesutarimai tarp jo ir brolio tęsiasi apie 7 metus. Jo požiūriu, nesutarimai kyla dėl vertybinių dalykų, pagarbos mamai, dėl turto.

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. po sekmadieninio turgaus apie 13 val. grįžo prie savo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Ten yra jo mamos ir kito brolio - S. J. gyvenamoji vieta. Išsikraudamas daiktus pamatė, kad atvažiavo brolis D.. Daiktus jis kraunasi iki pusvalandžio ar 20 min. Susitvarkęs, uždaręs sandėlį, pajudėjo link išvažiavimo ir privažiavęs pamatė, kad jo brolio automobiliu VW Touareg vėl užtvertas išvažiavimas. Kito išvažiavimo nebuvo. Kadangi brolio automobilis didelis, pravažiuoti buvo neįmanoma. Dar kliudė ir išpiltos šiukšlės. Jis signalizavo garsiniu signalu. Buvo užsidėjęs akinius, kurie skirti ne skaitymui, o žiūrėjimui į tolį, kadangi jie patys užtemsta arba patys pasidaro šviesesni. Automobilio langą jis jau buvo atsidaręs. Po kurio laiko, negreitai, brolis D. J. išėjo. Broliui buvo paskirta mokėti piniginė nuobauda, jis per metus jam mokėjo du kartus. Jam pasakius, kad reikėtų atsiskaityti priteistus pinigus, o ne užstatinėti pravažiavimą, brolis D., priėjęs prie automobilio lango, pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, bei sakė, kad jis yra „šūdžius“, „niekas“, bei kad jis ką norės, tą darys. Brolis, plaštaka apimdamas visą akinių ir veido sritį, stumdamas – smūgiuodamas, jį pastūmė. Pastūmė nelengvai, jis yra imtynininkas. Nuo to jam labai skaudėjo veido srityje, daugiausia – ties nosimi. Kraujas nebėgo. Jam pasakius, kad jo neprovokuotų ir duotų pravažiuoti, bei telefonu mėginant išsikviesti policiją, brolis, dar daugiau įniršęs dėl jo pasakymo ir pamatęs, kad jis nori skambinti policijai, dar tris kartus plaštaka smūgiavo jam į pakaušį ir veidą, jam jau pradėjus nusisukinėti, siekdamas iš jo atimti telefoną. Tai buvo greičiau ne smūgiai, o kažkokie pagriebimai. Po tų smūgių smilkinio srityje, kairėje pusėje buvo tik paraudimai, skausmas buvo ir dešinėje pusėje. Kraujas nebėgo. Jam buvo suduoti 4 smūgiai ir buvo trys sugriebimai. Telefono brolis negalėjo atimti, nes jis jį buvo nutraukęs keleivio pusėje, apačioje. Brolis buvo apėjęs iš kitos pusės ir atidaręs kitas dureles, bet pamatęs, kad jis jau kalbasi su policija, nuėjo į šoną. Po to D. nuėjo atgal į namus. Jis, laukdamas policijos, niekur mašinos netraukė. Buvo išlipęs pažiūrėti, gal kaimynai ką nors matė, kaimynų nesimatė. Kaimynas pro langą incidento nebūtų galėjęs matyti, nes vaizdą užstojo brolio automobilis tamsintais langais. Po to D. išėjo iš namų, su mama sėdo į mašiną ir išvažiavo, o jis laukė, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Įvykio metu jis buvo su akiniais, kurie po pirmo smūgio dar liko, o dar po trijų smūgių į pakaušį ir į veidą, jam sukantis, jie kažkur nukrito. Akiniai susideformavo ir įskilo dešinio stiklo kraštas. Akinių rėmelis stiklą dengia tik iš viršaus. Akinių vertė 123 Eur, o stiklų kaina maždaug po 20 Eur. Akiniai sugadinti, jų vertė gal 170 Eur. Akiniai buvo išrašyti gydytojo, buvo pirkti litais optikoje, turėjo 2 metų garantiją. Jie skirti vairavimui. Jis turi dvejus akinius, ir vairavimui, ir skaitymui. Byloje pateiktas receptas yra nuo tų akinių, kurie skirti vairavimui ir kurie yra sulaužyti. Taip pat reiškia 945 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos už sukeltus nemalonumus, skausmą, nepatogumą prieš kaimynus, už tai, kad negali dirbti, nes ten yra jo darbo vieta.

Liudytoja J. J. – kaltinamojo ir nukentėjusiojo motina, parodė, kad datos gerai nebeprimena, galėjo būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. rugpjūčio 6 d., pas ją atvažiavo sūnus D., kuris, palikęs šeimyną kavinėje „Raganė“, atvažiavo paimti jos ir nuvežti į kavinę. Atbėgęs į namus jos pakviesti, D. užėjo į tualetą. Jos sūnaus K. niekas nematė, nes jo mašina stovėjo už daržinės. D. pastatė mašiną taip, kad ne visai pristūmė prie sienos. Kieme nėra daug vietos, kad laisvai prasilenkti. Tuo momentu pasigirdo mašinos garsinis signalas, kurį užspaudė K.. Ji, pasakiusi, kad gal jis išprotėjo, nuėjo rengtis važiuoti į kavinę. D. išėjo ir pavarė mašiną arčiau sandėlio, kad K. galėtų pravažiuoti. Rengdamasi pro miegamojo langą matė, kad stovėdamas prie K. automobilio, D. kalbėjosi su K., tačiau jų nestebėjo. Persirenginėdama ji užtruko 2-3 min. Pasikeitusi palaidinę, išėjo į kiemą. Jai einant link D. mašinos, K. sėdėjo mašinoje, buvo be akinių. Jis nenešioja akinių, užsideda tik tada, kai dirba. Ant K. veido absoliučiai jokių sužalojimų nematė, net neįtarė, kad kas nors galėjo būti. Ji su D. sėdo į mašiną ir išvažiavo į kavinę. Kavinėje pabuvo apie valandą ar pusantros. Grįžus, K. dar stovėjo. Jai paklausus, ko jis laukia, K. pasakė, kad iškvies ar iškvietė policiją. Atvažiavo du policininkai, klausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad K. „protestuoja“, jog negalėjo išvažiuoti, D. jam užstatė kelią. Pareigūnai pažiūrėjo, kad nieko nėra, nesimatė jokių mušimosi požymių. Prie jos policijai K. niekuo nesiskundė, nerodė jokių mušimo žymių. Jis kalbėjo tik apie akinius ir apie tai, kad D. neleido jam pravažiuoti. K. parodė tuos savo akinius, atseit, ten truputį palenktos kojytės. Policininkas pataisė tą kojytę, sakė, kad čia nieko nėra, viskas normalu. Tie akiniai pirkti iš turgaus jau gal prieš kokius 4 metus. Ji seniai tuos akinius žinojo, jiems prie kampučio buvo įskilęs stiklas. K. viską suvertė taip, kad čia D. viską padarė. K. nepripažįsta jokio jumoro, nenori bendrauti, kai D. pamato, yra pasiruošęs išvaryti, išvadina visokiais žodžiais, šeimoje nesantaika. K. sako, kad jam turi būti užrašytas namas ir pan., o jei jam neatitenka, tai niekam neatitenka. Jis reikalauja iš jos atiduoti jam pirmą aukštą. Kadangi ji K. neatlygintinai išnuomojo patalpas - tvartą ir sandėliukus, daržinę, tai yra sudarė panaudos sutartį, tai negali namo parduoti, o namo aptarnauti taip pat negali, nes jai per sunku, turi visokių ligų. Tik D. ją nuveža į ligonines, kai reikėjo daryti 8 operacijas. Jai du kartus elektra atstatytas širdies ritmas, keisti trys širdies stimuliatoriai. Jos sveikata bloga, o K. tiesiog piktybiškai viską daro – neįleidžia į patalpas, viską yra užsirakinęs, nors ten yra ir jos daiktai. K. ne vieną kartą yra ją išstūmęs, kai ji ėjo su juo pakalbėti, ji negali su juo nieko susitarti. Policija atvažiavusi pamatė, kad čia nieko nėra, sakė, kad jei nori, tegul rašo pareiškimą, o K., įlipęs į mašiną, ten primelavo, visi tie jo parodymai – grynas melas, išsigalvojimas.

Liudytoja V. B. M. nurodė, kad nebeprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, prašo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitytų V. B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji yra J. J. kaimynė. 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, galėjo būti 6 d., apie 13.00 val. per virtuvės langą pamatė, kad Janinos kieme, priešais ūkinį pastatą, jo neprivažiavus, daugiau ant įvažiavimo, stovi didelis juodos spalvos automobilis, kurio markės ir modelio nežino, juo važinėdavo D. J.. Kieme daugiau žmonių ar automobilių nebuvo. Netrukus išgirdo automobilio signalizavimą ir per tą patį virtuvės langą pamatė, kad iš kiemo savo automobiliu negali išvažiuoti K. J., nes trukdė D. J. automobilis. K. J. iš automobilio išlipęs nebuvo. Kiek laiko buvo signalizuojama, negali pasakyti, galėjo būti iki 5 min. Kas toliau vyko kieme, nežiūrėjo, jokio triukšmo negirdėjo, nuolatos J. J. kiemo nestebėjo. Netrukus pamatė, kad Janina su sūnumi D. išvažiuoja iš kiemo. Po to matė, kad K., vaikščiodamas po kiemą, kalbėjo telefonu. Gal po pusvalandžio atvyko policija, dėl kokios priežasties atvyko, nežino. Ji jokio konflikto tarp D. ir K. nematė. Ar tą dieną K. buvo su akiniais, neatkreipė dėmesio (1 t. b. l. 97-99). Liudytoja V. B. M. nurodė, jog tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsakydama į klausimus, papildomai paaiškino, kad K. mašinos matė tik stogą, nes užstojo kita mašina. Ji pamatė, kad čia jų abiejų mašinos ir daugiau nestebėjo, nebuvo įdomu. Prie K. mašinos, kai ji pasižiūrėjo, jokių žmonių nematė. Nuo tos vietos, iš kurios stebėjo, buvo 8-10 m iki vietos, kur stovėjo D. mašina. Automobilio pypsėjimas galėjo trukti iki 1 minutės, 2-3 kartus buvo paspaustas signalas. Po to pypsėjimo D. su mama išvažiavo gal po 5-10 minučių, ji matė juos, išvažiuojančius iš kiemo. Kaip jie įsėdo į mašiną, nematė. Apie D. ir K., kaip apie kaimynus, nei apie vieną, nei apie kitą nieko blogo negali pasakyti, o kas tarp jų yra, nežino, nesidomi, tik iš jų mamos žino, kad jie pykstasi. Su jų mama apie įvykį nebendravo. Jei kaimynės kieme būtų kokie nors barniai ar konfliktai, ji nebūtų girdėjusi, nes langas buvo uždarytas, buvo įjungtas ir grojo radijas, be to ji ir girdi blogai. Kieme būdama, gal ką ir girdėtų.

Liudytojas A. U. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Tai galėjo būti 2017 m. rugpjūčio 6 d., dabar neprisimena, kokia kvalifikacija buvo įkelta, gal smurtas. Apie 15-16 val. nuvažiavus į įvykio vietą, kieme, kur stovėjo automobilis, pasitiko nukentėjusysis, buvo išėjusi ir jo mama. Nukentėjusysis, nurodė, kad buvo kilęs konfliktas su broliu, bei kad brolis, paėmęs jam už veido, jį pastūmė delnu, ranka. Ar nurodė, kiek kartų pastūmė, nepamena. Nukentėjusysis parodė akinius, kuriuos jam įlenkė brolis. Buvo paimtas pareiškimas. Nukentėjusysis sakė, kad konfliktas įvyko dėl nepatrauktos mašinos. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido vizualiai nematė, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, rodė akinius, kurie buvo apgadinti, akinius jis apžiūrėjo, jie buvo palenkti. Ar akiniuose buvo įskilimas, nepamena. Jei nebuvo kviečiama greitoji pagalba, vadinasi vizualiai sužalojimo nesimatė, kraujas nebėgo. Ar nukentėjusysis skundėsi kokiais nors skausmais, nepamena. Nukentėjusiojo mama stovėjo šalia ir kažką sakė tiek apie vieną, tiek apie kitą sūnų, tačiau dabar neprisimena, ką sakė. Jie užrašo tai, ką žmogus sako, kuo skundžiasi. Žmogus perskaito ir pasirašo.

Liudytojas J. M. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nurodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena, nes būna daug įvykių, tai buvo seniai, prašo remtis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – tarnybiniu pranešimu ar paaiškinimu, juos pagarsinti. Teisiamajame posėdyje perskaičius byloje esantį tarnybinį pranešimą (1 t. b. l. 21), liudytojas J. M. nurodė, kad tvirtina tai, kas buvo surašyta, informaciją surašo pagal tai, ką nurodo pranešėjas. Papildomai paaiškino, jog neprisimena, ar buvo pastebėti kokie nors nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, buvo taip, kaip parašyta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2017-08-06 13.22 val. pranešimo BPC (1 t. b. l. 23-24) matyti, kad kieme pranešėjo automobilį „O. Z.“, v. n. (duomenys neskelbtini) užstatė automobilis „VW Touareg“, piktybiškai neleido pravažiuoti, dabar išlipęs grasina, konfliktuoja.

Byloje esančiame 2017-08-06 K. J. Protokole – pareiškime (1 t. b. l. 15-18) nurodyta, kad 2017-08-06 13.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme kilo žodinis konfliktas tarp jo ir brolio D. J., kuris savo automobiliu užstatė išvažiavimą iš kiemo. Vėliau, konflikto metu, jam sėdint savo automobilyje, brolis D. septynis - aštuonis kartus delnu iš priekio trenkė jam į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nuo smūgių suskilo akinių dešinysis stiklas ir persikreipė akinių rėmelis.

Byloje esančiame Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. U. ir J. M. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ (1 t. b. l. 19-20, 21-22) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.42 val. pagal gautą budėtojo pranešimą apie konfliktą jiems nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad policiją kvietė K. J.. Nustatyta, kad kilo žodinis konfliktas tarp brolių K. J. ir D. J., kurio metu D. J., ranka paėmęs K. J. už veido, tampė ir stumdė, sukeldamas fizinį skausmą ir sugadindamas ant veido buvusius akinius. Išorinių smurto žymių nenustatyta.

Byloje esančioje 2017-08-07 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2257/2017 (02) (1 t. b. l. 48) nurodyta, kad K. J. nustatyta kraujosruva nosies pamato dešinėje, nubrozdinimas galvos kairėje, sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis), sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje esančiame 2017-08-08 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. b. l. 49) nurodyta, kad K. J. pateikė akinius dėkle, akinių sukraipytas rėmelis, sudužęs stikliukas ties dešine ausele, kurie apžiūrėti, duomenys fiksuoti Daiktų apžiūros protokole (1 t. b. l. 52-59), kuriame nurodyta, kad akiniai yra korekciniai, su dviem mėlynos ir juodos spalvų auselėmis, kurių šonuose matomi metalo spalvos užrašai „Ray Ban“, metalo spalvos rėmelis yra tik stikliukų viršuje, apatinė stikliuko dalis atvira, be rėmelio. Dešinės pusės stikliukas, ties ausele, yra sudužęs (suskeldėjęs). Kairės pusės stikliuko dalis, ties ausele, nežymiai suskeldėjusi, taip pat kairės pusės stikliuko apačioje matomas atskilęs nedidelis stiklo gabalėlis. Akiniai deformuoti, kairė akinių auselė nuo lygaus paviršiaus yra pakilusi 2,3 cm.

Iš byloje esančio Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. b. l. 65-68) matyti, kad K. J. pateikė korekcinių akinių garantijos kopiją ir akinių recepto kopiją.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis K. J. parodė vietas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur pasistatė savo automobilį „O. Z.“ v.n. (duomenys neskelbtini) iš kurio iškrovinėjo prekes, kur sustojo, negalėdamas išvažiuoti iš kiemo, D. J. užstačius savo automobilį, bei kur jam sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, brolis D. J. per pravirą langą sudavė delnu 7 kartus į veidą ir pakaušį, sulaužydamas akinius, vietą, kur stovėjo brolio D. J. automobilis „VW Touareg“ (1 t. b. l. 70-81).

Byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Neneigia, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie pietus automobiliu VW Touareg atvyko pas (duomenys neskelbtini), gyvenančią savo mamą, norėdamas nusivežti ją į kavinę, bei kad tarp jo ir brolio K. kilo žodinis konfliktas. Teigia, kad atvažiavęs brolio K. J. automobilio kieme nematė, todėl savo automobilį pastatė „netaupiai“, tai yra užtverdamas pravažiavimą, o eidamas į namą ir giliai kieme pamatęs brolio automobilį, savo automobilio nepatraukė, kadangi ketino greitai išvažiuoti. Mamai pasakęs ruoštis, o pats būdamas tualete ir išgirdęs nepertraukiamą automobilio signalą, suprato, kad brolis nori išvažiuoti. Po kelių minučių išėjęs į kiemą, patraukė savo automobilį. Matė automobilyje priekinėje sėdynėje sėdintį brolį K., kuris pravėręs langą, klausė, kada bus sumokėti teismo priteisti pinigai. Pamatęs, kad brolis susierzinęs, pasakė, kad pinigus išieškos antstoliai, bei priminė broliui, kad pagarbiau elgtųsi su mama, nevogtų jos pinigų. Kadangi brolis erzinosi ir šaukė, norėdamas jį nuraminti, pats būdamas geros nuotaikos, įkišo rankas per automobilio langą ir norėjo prie jo prisiglausti, apkabinti, pabučiuoti jį kaip brolį, o broliui neleidžiant to padaryti ir grasinant iškviesti policiją, delnu patapšnojo broliui 4-5 kartus per pakaušį. Mano, kad nuo tokio patapšnojimo sužalojimai neatsiranda. Teigia broliui jokių smūgių nesudavęs, jokių sužalojimų nepadaręs, o eksperto išvadoje nurodytas sužalojimas nosies pamate K. galėjo atsirasti jam pakrapščius nosį nagu, nes brolis dirba darbą, susijusį su dulkėmis, nenaudoja apsaugos priemonių, todėl jo nosis nuolat būna paraudusi. Jokių brolio sužalojimo žymių nesimatė, kraujas nebėgo. Akinių nesugadino, nes tuo metu brolis buvo be akinių. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytus nusikaltimus, kadangi jo parodymai prieštarauja kitų byloje ištirtų įrodymų visumai. Teismas remiasi iš esmės nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo K. J. parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo parodymais, 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie pietus, grįžęs iš turgavietės į (duomenys neskelbtini), kraudamas daiktus, jis pamatė atvažiuojantį brolį D., kuris paliko savo automobilį, užtverdamas pravažiavimą, o pats nuėjo į namą. Negalėdamas pravažiuoti, jis signalizavo garsiniu signalu. Tuo metu buvo užsidėjęs akinius. Gana negreitai atėjus broliui Dainiui, jis, atsidaręs automobilio langą, jo paklausė dėl priteistų pinigų sumokėjimo, bei papriekaištavo dėl užstatyto pravažiavimo. Tai išgirdęs, D. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, sakė, kad darys, ką norės, ir plaštaka, apimdamas visą akinių ir veido sritį, smūgiuodamas pastūmė. Po šio smūgio jam labiausiai skaudėjo nosį, tačiau po pirmojo smūgio akiniai nenukrito. Jam bandant telefonu iškviesti policiją, tai pamatęs brolis D. dar tris kartus delnu sudavė jam į veidą, po ko jam skaudėjo ir dešinėje ir kairėje pusėje ties smilkiniais, kairėje pusėje buvo paraudimas. Po trečio smūgio, jo akiniai nukrito. Po šių veiksmų jis puolė skambinti policijai ir brolis, siekdamas iš jo atimti telefoną, tris kartus sugriebė jam už pakaušio, dėl ko jam neskaudėjo. Tyrimo metu nustatytas nubrozdinimas yra nuo akinių kojelės, kai jam buvo suduoti smūgiai į veidą, kraujosruva nosies pamato dešinėje atsirado nuo suduoto pirmojo smūgio, nes jautė nosies skausmą. Po įvykio pamatė, kad jo akiniai deformavosi, įskilo dešinio krašto stiklas. Brolis dar buvo apėjęs iš kitos pusės ir atidaręs automobilio dureles, bet pamatęs, kad jis jau skambina policijai, nuėjo. Dėl sugadintų akinių reiškia 170 eurų ieškinį, dėl neturtinės žalos - 945 eurų civilinį ieškinį, nes patyrė skausmą, nemalonumus, nepatogumus. Apie įvykį papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodęs vietas, kur stovėjo kaltinamojo automobilis, bei kurioje vietoje stovėjo jo automobilis, kuriame sėdint, jam kaltinamasis delnu sudavė 7 smūgius į veidą ir pakaušį bei sulaužė akinius. Nors kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai jau ilgą laiką yra priešiški, tai jie patys patvirtino teisiamajame posėdyje, jie abu buvo nuteisti už nežymų sveikatos sutrikdymą vienas kitam, teismo vertinimu, tai dar nėra pakankamas pagrindas netikėti nukentėjusiojo K. J. parodymais ir laikyti juos neobjektyviais, kadangi juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis, pateikdamas pareiškimą policijos komisariatui, nurodė, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir brolio, savo automobiliu užstačiusio išvažiavimą, jam sėdint savo automobilyje, brolis D. septynis - aštuonis kartus delnu iš priekio trenkė jam į veidą, nuo smūgių suskilo akinių dešinysis stiklas ir persikreipė akinių rėmelis, minėtas aplinkybes nukentėjusysis iš esmės patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Liudytojo policijos pareigūno A. U. parodymais 2017 m. rugpjūčio 6 d. jam su kolega J. M. apie 15-16 val. nuvažiavus į įvykio vietą, nukentėjusysis nurodė, kad buvo kilęs konfliktas su broliu, bei kad brolis, paėmęs jam už veido, jį pastūmė delnu, ar nurodė, kiek kartų pastūmė, nepamena, bei parodė akinius, kuriuos jam įlenkė brolis, jis juos apžiūrėjo, akiniai buvo apgadinti. Nukentėjusysis sakė, kad konfliktas įvyko dėl nepatrauktos mašinos, sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nematė, nukentėjusysis buvo susijaudinęs. Liudytojas policijos pareigūnas J. M., nurodęs, kad dabar neprisimena įvykio aplinkybių, patvirtino jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, jog kilus žodiniam konfliktui tarp brolių K. J. ir D. J., jo metu D. J., ranka paėmęs K. J. už veido, tampė ir stumdė, sukeldamas fizinį skausmą ir sugadindamas ant veido buvusius akinius. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų A. U. ir J. M. parodymais, kadangi jie nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažinojo, nenustatyta jokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąjį ar jam kerštauti, Teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kad K. J. užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis buku daiktu buvo padaryti sužalojimai - kraujosruva nosies pamato dešinėje, nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, sužalojimų lokalizacija taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimų padarymo būdo, bei į kurias vietas kaltinamasis jam sudavė. Nukentėjusiojo daiktų pateikimo metu pateikti korekciniai akiniai buvo apžiūrėti, apžiūros metu fiksuoti pažeidimai - dešinės pusės stikliukas, ties ausele, sudužęs (suskeldėjęs), kairės pusės stikliuko dalis, ties ausele, nežymiai suskeldėjusi, kairės pusės stikliuko apačioje matomas atskilęs nedidelis stiklo gabalėlis, akiniai deformuoti, kairė akinių auselė nuo lygaus paviršiaus yra pakilusi 2,3 cm. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, sužalojimų nepadarė, sužalojimai nosies pamate nukentėjusiajam galėjo atsirasti pakrapščius nosį nagu, bei kad jis, norėdamas brolį nuraminti, pats būdamas geros nuotaikos, įkišęs rankas pro langą, norėjo prisiglausti, apkabinti nukentėjusįjį bei pabučiuoti jį kaip brolį, o nukentėjusiajam to padaryti neleidus ir pasakius, kad iškvies policiją, jis tik patapšnojo pirštais tris – keturis ar penkis kartus, broliui per pakaušį, nuramindamas, kad nesikreiptų į policiją ir nekeltų problemų, vertina kaip visiškai nelogiškus, neįtikinamus ir nelaiko jų objektyviais, atsižvelgiant į tai, kad nesutarimai tarp D. J. ir K. J. tęsiasi apie 7 metus, jie abu teisti dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo vienas kitam, jų santykiai ilgą laiką yra priešiški ir įtempti, todėl kaltinamojo versija, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, o tik norėjo jį apkabinti ir pabučiuoti bei draugiškai patapšnojo jam per galvą, būdamas geros nuotaikos ir norėdamas jį nuraminti, atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys elementariai logikai. Teismas taip pat kritiškai, kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, vertina D. J. ir K. J. motinos J. J. parodymus, kad K. J. primelavo policijos pareigūnams apie brolio prieš jį pavartotą fizinį smurtą, bei kad K. J. akiniai buvo pirkti turguje, o jų stiklas jau buvo įskilęs prieš įvykį, atsižvelgiant į tai, kad ji taip pat konfliktuoja su sūnumi K., praeityje buvo teista už jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, iš jos parodymų matyti, kad ji akivaizdžiai palaiko kitą savo sūnų - kaltinamąjį D. J., be to, jos parodymai neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams, todėl teismas mano, kad liudytojos J. J. parodymai nėra objektyvūs. Liudytojos V. B. M. parodymai nevertintini, kadangi yra neinformatyvūs, nes konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ji nematė, triukšmo negirdėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsako „tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“.

Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. J. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus tarpusavio konfliktui dėl užtverto kelio pravažiavimui pro kiemą ir dėl priteistų pinigų mokėjimo, priėjęs prie savo artimo giminaičio – brolio K. J., kuris sėdėjo automobilio „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, ir plūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra per atidarytą priekinių automobilio durelių langą delnu sudavė keturis kartus į veidą, tris kartus į pakaušį, dėl ko K. J. nuo kraujosruvos nosies pamato dešinėje, nubrozdinimo galvos kairėje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tyčia sugadinti nedidelės 173,55 Eur vertės akiniai.

Kaltinamojo D. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui) ir BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės turto sugadinimas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas kaltinamajam D. J. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas skiria atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas prieš žmogaus sveikatą, bei vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) nuosavybei, į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę: D. J. anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą - už fizinį smurtą prieš tą patį asmenį, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos nebegalioja (2 t. b. l. 59-63), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 64), darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 67), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 71), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t. b. l. 58). Teismas, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praeityje baustas administracine tvarka, daro išvadą, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir teisingumo principą, kaltinamajam tikslinga skirti už padarytą nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytą griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę, bei už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – arešto bausmę. Bausmės skiriamos vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertinant tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, į padarytų veikų motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas esant ilgalaikei konfliktinei situacijai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jo brolio- bausmės skirtinos mažesnio dydžio nei sankcijų vidurkis.

Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, bei subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirta bausme. Nors kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, vis dėlto teismas daro išvadą, kad D. J. asmens pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kad laisvės atėmimo bausmę jam reikėtų atlikti realiai. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. J. yra dirbantis, turintis pastovias pajamas, darbovietės charakterizuojamas kaip gabus ir sumanus darbuotojas, greitai įsisavinantis naują informaciją, gerai sutariantis su pavaldiniais ir kolegomis, taip pat teigiamai charakterizuojamas ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos, yra vedęs, turi tvirtus socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka, liudytojos J. J. - kaltinamojo motinos, teigimu, sūnus rūpinasi ja, kadangi ji turi sveikatos problemų, sūnus vežioja ją į gydymo įstaigas, iš Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2017-09-07 pateiktos informacijos (2 t. b. l. 55) matyti, kad D. J. pagal ankstesnį nuosprendį, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, nustatytų probacijos sąlygų ir teismo paskirtų įpareigojimų nepažeidė, skirtas baudžiamojo poveikio priemones įvykdė, teismas mano, kad realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis prarastų darbą ir pastovias pajamas, būtų pažeisti jo teigiami socialiniai ryšiai su šeima ir gyvenamąja aplinka, bei daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios apribotų jo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.

D. J. 2017-08-07 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis K. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t. b. l. 39-43) dėl 191,88 Eur turtinės žalos (173,55 Eur – už sugadintus akinius ir 18,33 Eur – vykimo pas medicinos specialistą išlaidos), bei dėl 945 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodydamas, jog kaltinamajam panaudojus prieš jį fizinį smurtą, jis labai išgyveno, patyrė stresą, psichologinę įtampą, kaltinamasis pažemino jo orumą, apribojo jo galimybes bendrauti su aplinkiniais, visa tai turėjo įtakos jo darbingumui ir sveikatai. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad patyrė skausmą, nemalonumus, nepatogumą prieš kaimynus.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. pareikštas 191,88 Eur dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (173,55 Eur – už sugadintus akinius ir 18,33 Eur – vykimo pas teismo medicinos specialistą išlaidos) teismui abejonių nekelia, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad akiniai buvo sugadinti šio įvykio metu, tai nustatyta ir teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis vyko pas teismo medicinos specialistą ir turėjo išlaidų, tenkintinas pilnai, kadangi yra realus, pagrįstas pateiktais įrodymais (1 t. b. l. 42, 43), ir iš kaltinamojo D. J. nukentėjusiajam K. J. priteistina 191,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiam asmeniui, tai yra kaltinamajam. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis K. J., kuriam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, dėl jam padarytų sužalojimų ir sudaužytų akinių patyrė nepatogumus, taip pat patyrė stresą, nervinę įtampą.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, kuriam už jo veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė tyčines nusikalstamas veikas, tuo pačiu ir į tai, kad nukentėjusiajam kokios nors sunkesnės pasekmės nebuvo sukeltos, byloje nėra duomenų, kad jis dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų būtų gydęsis gydymosi įstaigoje ar vartojęs vaistus, taip pat nėra duomenų, kad padarytas sužalojimas sukėlė kokius nors liekamuosius padarinius.

Kaltinamasis yra dirbantis, išlaikytinių neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, seniai nesutariančių artimųjų giminaičių santykių pobūdį, šalių turtinę padėtį, sužalojimų mastą ir pasekmes, taip pat atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 945,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus jo patirtiems išgyvenimams, jokių liekamųjų reiškinių jam nenustatyta, tai netrukdys nukentėjusiajam gyventi visaverčio gyvenimo ateityje, todėl teismas nustato tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį - 450 Eur. Likusioje dalyje nukentėjusiojo K. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužyti akiniai dėkle, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t. b. l. 61-64), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini – BPK 94 straipsnis.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – BPK 103 straipsnis, 105 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės turto sugadinimas) ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių (1) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams vienam (1) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72¹ straipsniu D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 339 straipsnio 3 dalis).

D. J. 2017-08-07 prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. J. K. J. 191,88 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 88 ct) turtinės žalos ir 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje K. J. ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sulaužytus akinius dėkle, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Priteisti iš D. J. valstybei 6,65 Eur (šešis eurus 65 ct) pašto išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė