- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- 2VP-642-470/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03288-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. V. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas antstolis S. V. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl tuomečio Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-470/2010 vykdymo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti ar antstoliui pilnai įvykdžius nutarties rezoliucinę dalį dėl išieškotojo naudai įkeisto turto pardavimo, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams priklausančio, tačiau išieškotojui neįkeisto turto, išieškant likusią neišieškotą skolą, kuri buvo nurodyta kreditoriams kreipiantis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tuometinis Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutartį, kuria patenkino kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, Lietuvos skyriaus prašymą ir nutarė parduoti iš varžytynių L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Bazorų k., Alytaus r.) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0.056 ha ploto žemės sklypą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.062 ha ploto žemės sklypą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkinius pastatus (un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamį (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įkeistus hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-843-470/2010. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, 2013 m. rugpjūčio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu reg. Nr. B-13-193 turtas buvo parduotas varžytynėse, tačiau gautos sumos nepakako visiškam skolos padengimui, todėl išieškotojas kreipėsi į antstolio S. V. kontorą, prašydamas tęsti vykdymo veiksmus iki pilno skolos išieškojimo.
Antstolis S. V. prašo išaiškinti, ar antstoliui pilnai įvykdžius nutarties rezoliucinę dalį dėl išieškotojo naudai įkeisto turto pardavimo, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams priklausančio, tačiau išieškotojui neįkeisto turto, išieškant likusią neišieškotą skolą, kuri buvo nurodyta kreditoriui kreipiantis į teismą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo antstolio S. V. pareiškimas dėl sprendimo išaiškinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nurodytina, kad kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 589, 593, 596 straipsniais,
nutaria:
Antstolio S. V. prašymą tenkinti.
Išaiškinti, kad pilnai įvykdžius tuomečio Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl išieškotojo naudai įkeisto turto pardavimo, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams priklausančio, tačiau išieškotojui neįkeisto turto, išieškant likusią neišieškotą skolą, kuri buvo nurodyta kreditoriui kreipiantis į teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.