- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- II-16-164/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00433-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Pažeidėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos atstovui V. T., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-03-10 nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno (toliau – ir Institucija) 2015-03-10 nutarimu V. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015-02-27 11.20 val. neteisėtai žvejojo su dugnine meškere Minijos upėje Minijos kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, Šilutės r., neturėdamas „Žvejo mėgėjo kortelės:. Žuvies sugavęs neturėjo. Tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė LR aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 11.1 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 4 d. V. A. paskirta 86 eurų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. skundu prašo nutarimą pakeisti ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės. Nurodo, kad Minijos upėje žvejoti atvyko pirmą kartą, nusipirkęs žvejo mėgėjo bilietą dviem paroms. Klaipėdos „IKI“ prekybos centre Perlo terminale paklausus ar tiks šis bilietas žvejybai Minijos upėje. Kad žvejybai Minijoje reikalinga žvejo mėgėjo kortelė sužinojo tik iš atvykusių aplinkos apsaugos inspektorių. Žuvies sugavęs neturėjo. Atvykus inspektoriams nepasišalino, bendravo ir pripažino savo kaltę, kad pats nepasidomėjo apie žvejybos reikalavimus regioniniame parke. Labai gailisi dėl žvejybos taisyklių pažeidimo. Iki šiol nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti ir nurodo, kad 2015 m. vasario 27 d. aplinkosauginio reido metu Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. M. kartu su vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi V. G. ir neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi R. S. nustatė, kad V. A. neteisėtai žvejojo Minijos upėje, Nemuno deltos regioninio parko ribose, neturėdamas privalomos šioje žvejybos vietoje žvejo mėgėjo kortelės. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė galima tik turint žvejo mėgėjo kortelę arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, kadangi šiuose vandenyse galioja limituotos žvejybos tvarka. Todėl, neturint atitinkamo mėgėjų žvejybos leidimo, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių" 11.1 p. reikalavimai ir V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 87 straipsnio 4 dalį. LR Aplinkos ministro 2012-12-31 d. įsakymu Nr. Dl-1128 patvirtintame „Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vydymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo"(toliau -Aprašas) p.4.3. nurodyta, kad „žvejo mėgėjo kortelė - mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba". Aprašo p. 17, p. 17.1 nurodo, kad „Teisė limituotai žvejybai įgyjama: valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba - Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka įsigijus žvejo mėgėjo kortelę arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą". Aprašo 1 Priedo III dalis nustato limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kaip vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama. V. A. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veikla teisingai kvalifikuota. Protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė pareigūnai, kuriems suteikti įgalinimai tai daryti (ATPK 242 str.). Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios nustatytos ATPK 30 str., 30² str., 31 str. Įvertinus tai, kad pažeidėjas sutinka su pažeidimu, nuoširdžiai gailisi - lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 31 str. 1 d.), buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl V. A. skunde paminėta lengvinanti aplinkybė, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pritaikyta.
Institucijos atstovas V. T. prašo skundą atmesti, kadangi skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą, išskyrus limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų, nustatytų žvejybos ploto naudojimui žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jis turi leidimą naudoti žvejybos plotą, pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta baudą nuo aštuoniasdešimt šešių eurų iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu arba be konfiskavimo.
V. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 4 dalį paskirta minimali - 86 eurų dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. A. iš karto prisipažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi dėl to. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tačiau atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, manytina, jog aplinkybių, kurios būtų laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ str., nėra ir pareigūnas, surašęs nutarimą, pagrįstai paskyrė V. A. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, atsižvelgęs į lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.