Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau tekste – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Švenčionių apylinkės teismo 2016-04-08 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK 2015-11-25 nutarimo, kuriuo M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. 57 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK 2015-11-25 nutarimu M. M. nubaustas už tai, kad jis 2015-11-25 apie 11.27 val. Švenčionių r. Pabradės m. Keisūnų g. vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį ten, kur automobilis trukdė kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Švenčionių r. apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad toje vietoje nėra šviesaforo, pėsčiųjų perėjos, automobilių eismą ar automobilių stovėjimą draudžiančių ar ribojančių kelio ženklų. Teigia, kad stovintis automobilis „Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini) netrukdė nei pėstiesiems, nei transporto priemonėms. Nurodo, jog pro jo pastatytą automobilį priešingomis kryptimis galėjo pravažiuoti bent du automobiliai. Pažymėjo, kad byloje nėra pažeidimo schemos, o skundžiamame nutarime nenurodyta, kaip stovėjo automobilis, kokioje vietoje ir kokiu atstumu, buvo ar ne draudžiantieji ar įspėjamieji ženklai.

Apylinkės teismo vertinimu liudytojais apklaustų Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK pareigūnų Dariaus Kulešo ir Ramūno Rastenio paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad jie, 2015-11-25 vykdydami tarnybą, Pabradės m. Keisūnų gatvėje pamatė automobilį „Opel Vectra“, stovintį įvažiavime į už parduotuvės esantį kiemą, kuriame statomos transporto priemonės. Stovintis automobilis trukdė įvažiuojančioms į kiemą transporto priemonėms bei į kiemą einantiems pėstiesiems. Įvažiavimo plotis apie 7 m, dėl jame stovinčio M. M. priklausančio automobilio įvažiavime negalėjo prasilenkti du automobiliai. Kaip tik tuo metu į parduotuvės kiemą ir iš jo važiavo krovininiai automobiliai ir pagrindiniame kelyje susidarė automobilių grūstis. Automobiliuose sėdintys vairuotojai reiškė nepasitenkinimą, keiksnojosi. Pėstieji, einantys į kiemą, turėjo, apeidami automobilį, eiti važiuojamosios kelio dalies viduriu. Teismo vertinimu, pareigūnų parodymus patvirtina ir jų pateiktos nuotraukos.

2016-05-06 Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs skunde, adresuotame Švenčionių rajono apylinkės teismui.

2016-05-10 Vilniaus apygardos teisme gautas atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-05-08 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK LR ATPK 124¹ str. 4 d., sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 86 Eur.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 248 str. nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apylinkės teismas, esant prieštaringiems administracinį protokolą surašiusių pareigūnų, ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymams, netyrė visų įvykio aplinkybių, nesiaiškino, ar pagrįstai M. M. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 4 d.

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą palikti galioti Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK 2015-11-25 nutarimą, kuriuo M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. 57 eurų dydžio bauda, vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais ir nepašalino šioje byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, nevertino, kad byloje nėra nubraižytos pažeidimo padarymo schemos, o Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK 2015-11-25 priimtame nutarime neatsispindi bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Be to, priešingai nei teigia apylinkės teismas, byloje esančios nuotraukos patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad paliktas M. M. automobilis „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), netrukdė pėsčiųjų ar transporto priemonių judėjimui. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad važiuojamosios dalies plotas, pastačius minėtą automobilį, yra pakankamas, kad automobiliai galėtų prasilenkti, tas gerai matosi nuotraukoje. Patys policijos pareigūnai patvirtino, kad važiuojamosios dalies plotis apie 7 m. Nuotraukoje matyti, kaip pro stovintį automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), be kliūčių pravažiuoja krovininis automobilis. Be to, byloje esančiose nuotraukose nematyti nei krovininių automobilių, nei susidariusių automobilių spūsčių. Taip pat byloje nėra pasipiktinusių (kaip nurodė policijos pareigūnas) vairuotojų ar pėsčiųjų duomenų ir jų apklausų protokolų, galinčių patvirtinti pareigūnų parodymus.

Pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹str. 4 d., padarymo, M. M. išteisintinas pagal ATPK 124¹ str. 4 d., neįrodžius, kad jis padarė ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo byla M. M. atžvilgiu nutrauktina. Pareiškėjo prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK nenumato tokios galimybės, tokios galimybės nenumato ir teismų formuojama praktika.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.

nutarė:

panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.