- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e1-552-853/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37563-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas: 1) 2021 m. rugpjūčio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 163 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 21 val. 30 min., gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaiko kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,96 prom.), rankomis pastūmė už pečių nepilnametę dukrą I. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusiajai nuvirtus ant lovos ir gulinčiai lovoje, ranka spausdamas dešinį petį, koją uždėjęs ant nukentėjusiosios kojos, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pakaušį.
Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su buvusia žmona L. G. ir dukra I. G., daugiau asmenų su jais negyvena. Butas yra savivaldybės skirtas L. G.. Su žmona išsiskyrė prieš tris metus, po to vėl susitaikė ir gyvena kartu. Jam buvo skirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi, jai pasibaigus, grįžo kartu gyventi. 2023 m. rugsėjo 28 d. žmona nuo 9 iki 22 val. buvo darbe parduotuvėje. Jis buvo namuose, nes atostogauja. Pas kaimyną nuėjęs išgėrė alaus ir namo grįžo apie 16 val. Pareidamas pamatė, kad iš jo virtuvės per langą rūksta dūmai, pagalvojo, kad kažkas svyla. Įėjęs į butą, pamatė, kad dukra ar lyg kiaušinius kepė ir užmiršusi pridegino, todėl prirūko. Jis jai pasakė, ką ji čia dirba, dėl to ir susipyko. Dukra jam nieko nesakiusi su drauge, kurios vardo nepamena, ji jam parėjus buvo bute, iš buto išėjo. Tada jis namuose vienas dar gėrė alaus. Dukra namo grįžo kartu su mama, nors gal pirma grįžo buvusi žmona, o netrukus dukra. Buvusi žmona jau žinojo, kad jie susipykę. Dukra prie motinos ant jo ir pačios motinos pradėjo šaukti, verkti ir į balkoną nuėjusi šūkavo ir, kiek supranta, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Jis dukrai buvo tik paėmęs už pečių ir pastūmė. Jos plaukai už akių užkritę, norėjo pasižiūrėti į akis, todėl ranka pabraukė plaukus į šoną, kad matyti jos akis. Dukros plaukai iki pečių ilgio, buvo palaidi. Dukrą už pečių stūmė jos kambaryje. Jis ir dukra vienas prieš kitą stovėjo veidais ir jis, abiem rankomis suėmęs jai už pečių, ją pastūmė ir ji įvirto į lovą savo kambaryje. Tai vyko dar buvusios žmonos nesant namuose iki dukrai išeinant, tada ir jos draugės bute nebuvo, ji buvo išėjusi, jis ir pats gerai nesuprato, kaip su drauge buvo. Dukrai nukritus į lovą, jis vienu kelėnu atsiklaupė ant lovos ir, prie jos pasilenkęs, ranka patraukė jai plaukus nuo akių, kad pamatyti jos akis. Jo dukra I. G. nuėjo į savo kambarį, jis nuėjo jai iš paskos. Ją abiem rankomis paėmė už pečių ir pastūmė, ji nuo stūmimo atsisėdo ant lovos, po to atsigulė, tada jis pasilenkęs ranka pabraukė plaukus nuo akių, kad pažiūrėti į jos akis. Dukra atsigulė į lovą ant nugaros. Jis kairiu kelėnu atsiklaupė į lovą, nejuto, kad savo koja būtų užspaudęs I. koją, su kaire ranka laikė jai už dešiniojo peties, o dešine ranka braukė per plaukus, kad juos patraukti nuo akių. Jis nepamena, kad būtų dukrai trenkęs kumščiu per viršugalvį. Dukra, jam ją laikant, pradėjo verkti, ji yra isterikė, pradėjo sakyti, kad nori į tualetą, jis ją paleido. Nenorėjo jos išleisti išeiti į lauką, bet ji sakė, kad nori į tualetą, tada išėjo iš kambario ir į tualetą nėjusi išėjo iš karto iš buto. Dėl įtarimo, kad sukėlė I. fizinį skausmą prisipažįsta ir gailisi, jis ją stūmė už pečių, ranka spaudė petį, tik nepamena, kad būtų kumščiu trenkęs. Dėl trenkimo kumščiu, nežino ar dukra sako teisybę, gal ji ir pamelavo, nes nenori, kad jis gyventų su ja ir motina.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
- 2023 m. rugsėjo 28 d. informaciniu pranešimu ROIK 0123000586352, kuriame užfiksuota, kad dabar bute, (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas muša savo dukrą 14 m., nėra mažamečių, pranešė kaimynė;
- 2023 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių su virtuvės patalpa. Pridėtos foto lentelės;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnametės nukentėjusiosios I. G. parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio dieną ji parėjo iš lauko namo, išėjo į savo kambarį. Tėtis įėjo į jos kambarį supykęs ir pasakė, kad ji jo negerbia, jį ignoruoja. Ji jį ignoravo, nes jis buvo prigėręs ir kartojo jos vardą. Tėtis pradėjo prie jos artintis, ji nutolo, tada jis ją pastūmė, ji nukrito ant lovos ir pasakė, kad jis išeitų iš jos kambario, jis toliau ant jos rėkavo ir tada trenkė jai per galvą. Ji pradėjo verkti ir sakė, kad nuo jos nuliptų ir atsistotų, jis pasakė ne, niekur tu neisi, tada ji pasakė, kad nori į tualetą, tada jis nuo jos nulipo, ji išbėgo iš namų, ji parašė savo draugui, kad jis ateitų pas ją, nes su juo prieš tai buvo lauke. Ji jam pasakė, kad nori pabūti su juo. Ir jie buvo lauke, kol iš darbo parėjo mama. Kai tėtis atėjo į kambarį, pasakė, kad ji jį ignoruoja, ją iškeikė, pradėjo artintis ir pastūmė ją ant lovos. Kai jis artinosi prie jos, jai nebebuvo kur trauktis atgal ir jis ją šiek tiek pastūmė su rankomis už pečių. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Kai ją pastūmė, skausmo nejuto. Ant lovos nukrito minkštai, neskaudžiai. Nukrito pusiau gulomis. Tėtis buvo ant viršaus, neleido jai nulipti nuo lovos, su viena ranka laikė jai ant peties su kita ranka trenkė jai į galvą. Jai pataikė į pakaušį. Tėtis trenkė iš kumščio. Pajuto skausmą, bet nedidelį, jai nereikėjo medicinos pagalbos, skausmas buvo 4 balų, jį juto kelias minutes, toje vietoje nieko neliko. Kai jis ją stumdė, ji pradėjo verkti, bet kai jis jai trenkė, tada ji pradėjo stipriai verkti, tačiau tėčiui tai nerūpėjo, jis toliau rėkė ir pyko. Be pastūmimo, trenkimo į galvą, daugiau tėtis jokių veiksmų neatliko. Tėtis jai buvo suėmęs tik už peties. Po to, kai tėtis jai trenkė, ji labai išsigando, kad jis dar kažką jai padarys. Tėtis jai laikė dešinį petį, su kuria ranka laikė neprisimena. Tėtis jai pataikė į pakaušio vidurį, su kuria ranka neprisimena. Tėtis jai buvo suspaudęs petį, truputį skaudėjo 2 balų skausmu iki kol paleido. Ji namo grįžo 22 val. Tėtis pyko, nes ji jį ignoravo. Jis pasakė, kad ji jo negerbia, kad turėtų tvarkyti kambarius ir išvis neturėtų eiti į lauką. Neprisimena datos, kada įvyko šis įvykis, tai įvyko praeitą mėnesį, savaitės dienos neprisimena, atrodo, tai buvo šeštadienis. Anksčiau yra buvę įvykių, kai tėvas elgėsi netinkamai, yra buvusi atėjusi čia į apklausą maždaug prieš du metus. Tėtis keikė ją su visokiais keiksmažodžiais. Namuose daugiau nieko nebuvo, tik tėtis ir ji. Tėčio šaukimą gal galėjo girdėti kaimynai. Apie šį įvykį kalbėjo su tėčiu, jis jos atsiprašė, ji priėmė jo atsiprašymą, jam atleido. Ji su juo nesusitinka, nebendrauja telefonu. Jei sutiktų tėtį, nebijotų. Suprato, kad tėvas išgėręs iš jo balso ir kad jis iš viso su ja kalbėjo, nes kai jis nėra prigėręs, jis su ja nekalba. Jai atrodo, kad jai reikėtų eiti pas psichologą, jis yra jai paskirtas, bet ji dar nėra buvusi pas jį. Šis įvykis jos emocijų nepakeitė. Kad čia reikės ateiti jai pasakė mama, sakė, kad ją apklausinės apie tą įvykį. Iki įvykio ji su tėvu labai mažai kalbėjosi, santykiai nebuvo geri. Tėtis nebuvo užsigulęs ant jos. Jis lietė jos koją su savo koja. Vieną ranką jis laikė ant jos peties, su kita ranka mosikavo. Ji gulėjo ant nugaros. Tėtis buvo atsiklaupęs ant lovos, jo viena koja buvo ant jos kojos, viena ranka laikė jos petį. Tėvo viena koja buvo ant jos vienos kojos, o kur buvo kita tėčio koja, nežino, ar ant lovos, ar ant žemės;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. G. parodymais, kur ji parodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Mažeikių rajono savivaldybės skirtas jai su dukra I. G.. V. G. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo išsituokė prieš du metus, tiksliai laiko nepamena (po V. G. teismo, jis buvo teisiamas už smurtą prieš ją ir Inesą) ir dukros I. G. tėvas. Kai toje byloje jam baigėsi apribojimai prie jų artintis, jis neturėjo kur gyventi, buvo pasitaisęs, alkoholio nevartojo, pradėjo dirbti, todėl priėmė jį vėl gyventi pas save į butą, tiek jai, tiek dukrai duodavo pinigų, tvarkydavosi namuose, padarydavo valgyti. 2023 m. rugsėjo 28 d. ji buvo darbe, darbą baigė 22.30 val. Visada, eidama namo, paskambina dukrai. Tą vakarą paskambino Inesai ir paklausė, kur ji yra. I. pasakė, kad yra lauke, ji nustebo ir paklausė, kodėl ji lauke. Tada I. pasakė, kad yra lauke su drauge D., pavardės nepamena, nes tėvas vėl „durniuoja“. I. su ja kalbėjo ramiu balsu, neverkė. Ji pasakė, kad jau eina namo, kad ir ji eitų, ji parėjo pirma į butą. Virtuvėje sėdėjo girtas ir rūkė V., alkoholio nebematė, butelių kokį alkoholį gėrė, taip pat nematė. Jo paklausė ko jis vėl prie dukros kabinėjasi, jis jai pasakė, kad dukrai nieko nedarė, kad dukra pati su juo negražiai kalba. Jai I. sakė, kad jos konflikto metu su tėvu, jie bute buvo dviese, jos draugės nebuvo. Po parėjimo, praėjus apie 10 minučių, namo grįžo I.. Ji nuėjo į savo kambarį, ji nuėjo pas ją pasikalbėti, kas atsitiko tarp tėvo ir jos. Dukra pasakė, kad tėvas jai tempė už plaukų ir vieną kartą ranka daužė į galvą, ji neklausė, o dukra nesakė ar kumščiu, ar delnu. Daugiau dukra nesakė, kad ką tėvas jai būtų padaręs. Dukra jai sakė, kad ji parėjo namo, tai buvo vakare, vėliau nei po pamokų, valandų jai dukra nesakė, kada parėjusi. Tėvas atėjęs į jos kambarį, ją išvadinęs visokiais necenzūriniais žodžiais, nes, dukrai parėjus, tėvas pasakė „labas“, o dukra į jo pasisveikinimą neatsakė „labas“, tik sumykė. V. dukros klausęs, kas jis jai toks yra, dukra jam pasakė, kad jis jai niekas ir liepė eiti iš jos kambario. Dukra sakė, kad tėvas plaukų jai neišrovė, nuo smūgio į galvą, sužalojimo nesimatė, į medikus nesikreipė. Ji pati neklausė ar dukrai tėvas skaudžiai padarė, o pareigūnai, kai Inesos klausė, ji, jei neklysta, penkiais balais fizinį skausmą įvertino iš dešimties. Policijos pareigūnai apžiūrėjo I. kūną ir ant kaklo buvo mėlynė, kuri jau pageltonavusi, tą mėlynę ji buvo pastebėjusi maždaug prieš savaitę laiko ir I. klausė pamačius iš kur ji, I. pasakė, kad susinervinusi pati pasidarė, o kodėl taip elgėsi, nesakė. I. jau vykstant pirmos bylos tyrimui (dėl tėvo smurto prieš ją) buvo rekomenduota lankytis pas psichologus, jei neklysta 8 kartus buvo, I. sakė, kad nelabai jai patinka, todėl daugiau nebesilankė, po tų įvykių yra palikusi nervinga. Dabar vaiko teisių specialistai vėl pasiūlė psichologo pagalbą. 2023 m. rugsėjo 29 d. tyrėja jai SMS informavo apie V. G. paskirtą kardomąją priemonę - gyventi skyriumi. V. šiuo metu gyvena pas draugą V., adreso nežino, su juo bendrauja telefonu, sakė, kad nuomosis butą, su I. tėvas nebendrauja. Jai civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato, su dukra kalbėjosi, ji nebenori, kad tėvas gyventu kartu, o civilinio ieškinio sutarė byloje nereikšti, tėvas ir taip jai duoda daugiau nei yra teismo priteista suma dukros išlaikymui. Kai I., jai jau būnant bute, parėjo, tėvas pradėjo sakyti, kad jai nieko nedaręs, I. puolė į isteriją, šaukė ant tėvo, kad jis meluoja, I. metė savo gertuvę į tėvo pusę, jam nekliuvo, tėvas taip pat kažką sakė, tai supranta, kad triukšmą išgirdo kažkas iš kaimynų ir iškvietė policiją. Tai buvo pirmas fizinio smurto atvejis prieš I., po to, kai V. buvo nuteistas;
- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad atvykę policijos pareigūnai bendrauja su nepilnamete I. G., kuri nurodė, kad prieš ją smurtavo tėvas. Kitame kambaryje nustatomas V. G. neblaivumas (1,96 prom.). Bendraujama su V. G., kuris nerišlia kalba pasakoja, kad namuose rado dūmus, aiškinosi su dukra, paguldė dukrą į lovą, ji paprašė į tualetą ir išbėgo per duris. Mergaitė, kuri prisistatė, kad yra vardu I., nurodė, kad šiame kambaryje stovėjo, tėvas pradėjo ją stumdyti, ji atsisėdo ant lovos, nes jis pastūmė, pradėjo sėdinčią tampyti už plaukų, po to pusiau užgulė ant jos, kad negalėtų atsistoti ir tada trenkė į galvą su kumščiu, skausmą vertina 5 balais, medikų nereikia. Mergaitė skambino mamai, ji buvo darbe, kad jai perskambintų, kai parėjo namo, mamai nelabai rūpėjo kas su ja įvyko, tėvas viską neigė, vertė ant jos viską, pradėjo ją kaltinti, ji pradėjo ant tėvo šaukti verkdama, tėvas ir mama ant jos rėkė. Nurodo, kad tėvas jau anksčiau buvo išvežtas ir teistas dėl smurto prieš I. I. sako, kad, kai tėvas nuo jos nulipo, ji bandė išeiti, jai blokavo kelią, ji pasakė, kad nori į tualetą, tėvas pasitraukė ir ji išbėgo iš namų. Policijos nesikvietė. Daugiau tėvas niekur netrenkė, žymių nepaliko, atliekama nukentėjusiosios kūno apžiūra. Prašoma I. ir L. G. dokumentų. Atliekama įvykio vietos apžiūra. Su V. G. pareigūnai išeina iš buto;
- 2023 m. spalio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Mažeikių rajone) vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuota, kad su I. G. bendrauta teritoriniame tarnybos skyriuje individualiai, nedalyvaujant jos motinai. Paauglė buvo nedrąsi, kalbėdama nuolat krapštė nagų odeles, tačiau su vaiko teisių apsaugos specialistu bendravo noriai, nevengė akių kontakto. I. teigė, kad tėtis visada piktas, susiraukęs ir su niekuo nekalba. išgėręs, pasidaro drąsesnis, pradeda kabinėtis prie visko. Tą vakarą jis taip pat buvo girtas, tačiau ji bandė jį ignoruoti ir tai greičiausiai jį suerzino, nes jis įpuolė į kambarį, tempė jai už plaukų, stumdė ir nustūmęs ant lovos kumščiu trenkė į galvą. Pasak I., ji labai išsigando ir bijojo, kad tėtis gali dar kartą prieš ją pakelti ranką. Bet jai kažkaip pavyko atsitraukti nuo jo pasakyti, kad reikia į tualetą. Tada tėtis atsitraukė ir ji išbėgo iš buto į laiptinę. Iš kart paskambino savo draugui ir mamai, nors žinojo, kad ši dirba ir negalės atsiliepti. Po to, kas nutiko namuose, ji labai verkė. Ji su tėčiu jaučiasi nesaugiai, bijo jo, ypač tada, kai jis būna neblaivus. Anot paauglės, jos tėvas nuolat smurtauja psichologiškai ir neretai fiziškai ne tik prieš ją, bet ir prieš mamą, tik mama tokį tėčio elgesį toleruoja. Ne kartą prašė mamos tėtį išvaryti iš namų, nes jis kenkia joms abiem, bet mama tik pasakydavo, kad negali to padaryti. Kai prieš porą metų tėtis prieš ją smurtavo ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla, manė, kad po šio atvejo tėvo elgesys pasikeis, tačiau dabar taip nebemano. Šiuo metu namuose jaučiasi saugi, nes tėtis laikinai apsistojo pas savo draugą ir iš mamos žino, kad nuomosis butą ir į namus nebegrįš.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 21.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), vaiko kambaryje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.96 promilių girtumas, rankomis pastūmė savo nepilnametę dukrą I. G., jai nuvirtus į lovą, ranka spaudė dešinį petį, koją uždėjęs ant nukentėjusios kojos, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į pakaušį, tokiu būdu sukėlė savo dukrai I. G. fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, V. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra įvykio registracijos informacija, įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios I. G. bei liudytojos L. G. parodymais, „Body“ kamerų apžiūros protokolu bei kita byloje esančia medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2023 m. spalio 24 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis sutiko.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatytas 1.96 promilių girtumas, bei veiką padarė būdamas recidyvistu, anksčiau teistas 2021 m. rugpjūčio 16 d. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka anksčiau nebaustas, dirbantis, išsituokęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus ir draudimą (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 1 ir 2 punktai, 5 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, V. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
V. G. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista 2023 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. 23.50 val. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 15.30 val. (1 diena), kuri prilyginama 2 dienoms laisvės apribojimo dienoms.
V. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirta bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. 23.50 val. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 15.30 val. (1 dieną) ir laikyti, jog V. G. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. G. panaikinti 2023 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios.
Išaiškinti V. G., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.
Išaiškinti V. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti V. G..
Išaiškinti V. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.