Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 11 d. Klaipėdos krovinių poste muitiniam įforminimui buvo pateikta tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini) (2016-01-06). Prekių vežėjas uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) prekes į muitinės postą atgabeno su transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo tarpu tranzito deklaracijos 55 langelyje buvo nurodyta transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. M. 2016 m. sausio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), krovinį, gabentą su tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini) (2016-01-06), perkrovė iš jį gabenusios transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be muitinės žinios. Perkraudamas prekes be muitinės leidimo muitinės nenustatytoje vietoje, D. M. pažeidė tuo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. tai, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose.

D. M. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, D. M. paaiškinimu, tranzito deklaracija, Klaipėdos teritorinės muitinės skyriaus viršininkės tarnybiniu pranešimu, CMR važtaraščiu Nr. 0(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, pažyma dėl asmens administracinių nuobaudų.

LR ATPK 209 str. 1 d. 4 p. nurodyta, jog muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo yra muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas ir užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnis numato, jog prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė.

D. M. nurodė, jog krovinys iš transporto priemonės, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2016-01-11 buvo perkrautas į transporto priemonę, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Raštiško muitinės pareigūno leidimo perkrauti prekes D. M. neturėjo, muitinė apie tai informuota nebuvo. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio normos, todėl D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p.

D. M. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Teismas tokiu atveju nėra saistomas paduoto skundo (prašymo) motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Pažymėtina, kad būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad D. M. dirba, yra išsiskyęs, išlaiko 3 asmenis, administracine tvarka už mutitinės pažeidimus anksčiau nebaustas. D. M. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, teigė, jog prekės buvo perkrautos, nes sugedo transporto priemonė, su kuria buvo gabentos prekės. Byloje buvo pateiktas rašytinis dokumentas, jog automobilis „MB Atego 1828“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai buvo remontuotas, kas rodo, kad pažeidimas buvo padarytas nepiktybiškai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nenustatyta atsakomybė sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, D. M. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad D. M. už ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta 2316 Eur bauda būtų neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui, o ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą D. M. dėl ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo padarymo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą paskirtą bausmę sumažinti iki 1000 Eur (analogiška praktika taikyta LAT Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-102-746/2015)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pritaikius ATPK 30¹ strraipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.