- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- N1-163-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01665-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Civilinis atsakovas
- L. L., D. L.
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
- Kategorijos
nukentėjusiajam K. J., nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. J., nukentėjusiojo K. J. atstovui advokatui E. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 klasės, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų: 2014-09-10 apie 19.30 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), tyčia, aplinkinių akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė K. J. smūgį į nosį, padarydamas nukentėjusiajam K. J. nosies sumušimą su muštine žaizda nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių patinimą, poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, nosies kaulų lūžimą, t.y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. vakare jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir kieme pamatė, kaip iš centro išėjo nukentėjusysis K. Jis jam ištiesė ranką atsisveikinimui ir sudavė K vieną smūgį į nosį. K. apsipylė kraujais. Matė, kad į kiemą išėjo centro vadovė, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Dėl to įvykio jis gailisi, supranta, kad pasielgė tikrai blogai. Taip pasielgė, nes K. nepatiko jo draugams. Jis norėjo prieš draugus „ pasirodyti“. Atsiprašė K.
Iš specialisto išvados Nr. G 1902/14 (03) matyti, kad K. J. buvo padarytas nosies sumušimas su muštine žaizda nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva kario paakio srityje, nosies kaulų lūžimu. Minimą sužalojimą K. J. galėjo patirti vieno traumuojančio poveikio pasekoje kietu buku daiktu į nosies sritį, galimai 2014-09-10 paros antroje pusėje. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. K. J. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 15).
Kaltinamojo E. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau aptartais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko prie (duomenys neskelbtini), lauke šalia šio centro. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, įvykį matė centro darbuotojai, lankytojai, bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų asmenų.
Taigi, kaltinamasis veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgį kumščiu į nosį padarė nukentėjusiajam K. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Byloje nustatyta, kad E. L. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų. Nukentėjusiam K. J. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam K. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, iš dalies atlygino neturtinę žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas,
Sprendžiant kaltinamojo E. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos – kaltinamasis, kaip nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų ir apysunkį nusikaltimus esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiojo K. J.. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, dalį neturtinės žalos atlygino jo mama, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, gyvena su mama, charakterizuojamas (duomenys neskelbtini)administracijos patenkinamai. Kaltinamasis turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, mokosi, kritiškai vertina savo elgesį, po nusikaltimo padarymo jo elgesys neblogėja. Yra neteistas. Todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu prieštarautų teisingumo principams. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5d.). Atleidus E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo kodekso 82 str. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į jo asmenybę, skirtinas elgesio apribojimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl E. L. nusikalstamos veikos patirtą 23,39 eurų turtinę žalą (b.l.121-1228). Šią turtinę žalą sudaro medikamentai, skirti K. J. gydymui. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko buvo perkami mediciniai tvarsčiai, odos žaizdą gydantys vaistai, pateikti tai patvirtinantys vaistinės čekiai ( b.l. 126-128). Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai R. J. padarytos 23,39 eurų turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši suma priteisiama nukentėjusiosios R. J. naudai iš kaltinamojo, o nepilnamečiui kaltinamajam neturint turto ir pajamų, išieškant iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L..
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo K. J. civilinis ieškinys dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam nepilnamečiui K. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų jam teko gydytis, buvo sumušta nosis, ji buvo sutinusi, buvo mėlynės po akimis. Nukentėjusysis K. J. nurodė, kad iki šiol yra likęs randas, jis dabar dažnai sloguoja dėl operuotos nosies, nes buvo nupjauta kremzlė, reikės atlikti plastinę operaciją norint panaikinti nosies kuprelę. Nukentėjusysis nurodė, kad 2 savaites gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, mėnesį nelankė mokyklos. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Dėl patirto veido sužalojimo nukentėjusiojo nosyje išlikęs randas, nosis deformuota, dėl to jis patiria stresą bendraujant su žmonėmis. Iš 2015-02-04 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad K. J. diagnozuoti liekamieji reiškiniai po nosies traumos –nosies nugarėlės srityje yra randas ( b.l. 156). Teismo nuomone, pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, šiuo metu nėra žinoma ir dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, tačiau nėra duomenų, kad nukentėjusiojo K. J. sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo E. L. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – pats yra nepilnametis, mokosi, nedirba, jį išlaiko mama, turto ir nuolatinių pajamų neturi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam K. J., teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos ( 23,39 eurų), kuri yra neatlyginta, dydį. Kaltinamojo mama L. L. atlygino dalį neturtinės žalos -100 eurų, todėl nukentėjusysis ieškinį sumažino, prašo priteisti 1400 eurų. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimų pasekmes,vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. J.. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nukentėjusiajam priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo E. L., o nepilnamečiui nuteistajam neturint turto ir pajamų, išieškant šią žalą solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L.. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai. Nukentėjusiajam K. J. iš kaltinamojo priteistų lėšų tvarkytoja paskiriama jo atstovė pagal įstatymą R. J..
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3070, 77 Lt ( 889, 36 eurų ) dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo K. J. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Nukentėjusioji R. J. prašo priteisti iš kaltinamojo jos išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti-235 eurų. Prašymas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų ( b. l. 157-158) matyti, kad nukentėjusiosios R. J. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos sūnaus atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 235 eurų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiųjų išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo, o nepilnamečiui nuteistajam neturint turto ir pajamų, išieškant šias išlaidas solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Civilinio kodekso 6.276 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ir pajamų, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Kartu negyvendami tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. LR CK 3.159 str. 2d. taip pat nurodyta, jog už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Už vaiko, kuris gyvena su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, auklėjimą ir priežiūrą atsako taip pat vienodai. Šiuo atveju L. L. ir D. L. yra vienodai atsakingi už savo vaikus. Kaltė pagal LR CK 6.276 str. 2d. suprantama kaip nepakankamas tėvų ir globėjų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų ir globėjų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1d.). Tėvų nekaltumo įrodymas gali būti tik ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių jie objektyviai negalėjo ilgai įgyvendinti savo pareigų, pavyzdžiui, ilga ir sunki liga. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. L. dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo pareigų, todėl privalo atsakyti už savo vaiko padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo E. L., o jam neturint turto ar pajamų, žalos išieškojimas nukreiptinas į kaltinamojo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų mamos L. L. ir tėvo D. L. turtą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., teismas
nusprendžia:
E. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindais. Baudžiamąją bylą nutraukti. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1punktu, 2punktu, paskirti E. L. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Kaltinamajam E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti. Priteisti iš E. L. 23,39 eurų turtinės žalos atlyginimą, o nepilnamečiui nuteistajam E. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti šią žalą solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L. nukentėjusiajai R. J..
Priteisti iš kaltinamojo E. L. 1000 eurų K. J. neturtinės žalos atlyginimą, o nepilnamečiui nuteistajam neturint turto ir pajamų, išieškoti 1000 eurų žalą solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L. K. J., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jo motiną R. J.. Kitą K. J. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš E. L. 889, 36 eurų žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nepilnamečiui nuteistajam neturint turto ir pajamų, išieškoti 889,36 eurų žalą solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L..
Priteisti iš kaltinamojo E. L. nukentėjusiajai R. J. 235 eurus jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, o nepilnamečiui nuteistajam neturint turto ir pajamų, išieškoti 235 eurų žalą solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą mamos L. L. ir tėvo D. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.