Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos duomenys), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 439 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. M. 2020 m. birželio 24 d., apie 3.46 val., Vilniuje, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad nori nušokti nuo tilto. Atvykę policijos pareigūnai jokio vykdomo nusikaltimo nenustatė, tuo patvirtino melagingo pranešimo faktą. Bendro pagalbos centro darbuotojams susisiekus pakartotinai nurodytu numeriu pranešėjas teigė, kad jis tai bute kažkokiame kaime, tikslios savo buvimo vietos nenurodė. Taip N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

2. N. M. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. rugpjūčio 26 d., 10 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

3. N. M. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina:

3.1. Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir pobūdis;

3.2. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. birželio 24 d., 3.46 val., gautas privataus fizinio asmens, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas apie tai, kad nori nušokti nuo tilto. Į klausimus neatsako, anksčiau kvietė į (duomenys neskelbtini) (b. l. 2).

3.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo M. S. 2020 m. liepos 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos komisariate gautas pranešimas, dėl neva asmens, kuris nori nušokti nuo tilto. Informacijai patikrinti, į įvykio vietą buvo siųsti policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad ant tiltų nieko nėra. Tikslinant aplinkybes, Bendrasis pagalbos centras informavo, kad su įvykiu yra susiję trisdešimt skambučių ir visus juos pateikė. Perklausius visus skambučių įrašus iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) garso įraše „2020-06-24-03-40-03-25-00“ dėl neva asmens, kuris nori nušokti nuo tilto, matyti, kad informacijai patikrinti, į įvykio vietą buvo siųsti policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad ant tilto nieko nėra. Bendrojo pagalbos centro darbuotojams perskambinus nurodytu numeriu, asmuo teigė, jog jis tai bute, tai kaime, savo tikslios buvimo vietos nenurodė. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad minėtas telefono numeris priklauso N. M.. Nuvykus pabendrauti su N. M., šis paaiškino, kad nurodytas telefono numeris yra jo, taip pat teigė, kad 2020 m. birželio 24 d. šventė Jonines (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena, dėl ko skambino tel. Nr. 112, nes nurodytą dieną buvo neblaivus (b. l. 5).

3.4. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2020 m. birželio 24 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti trisdešimt skambučių, susijusių su įvykiu, skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiamos garso įrašų kopijos (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

4. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šių pažeidimų sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (Bendrojo pagalbos centro trukdymą ar specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

5. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad N. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokia išvada darytina įvertinus paties N. M. pateiktą paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, jog su pažeidimu sutinka, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: tyrėjo M. S. tarnybinį pranešimą, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodytus duomenis bei pateiktas garso įrašo kopijas.

6. Taigi byloje nustatyta, kad N. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje skambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad nori nušokti nuo tilto. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 439 straipsnio 2 dalyje.

7. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į N. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7.1. ANK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

7.2. Teismas nenustato N. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pats N. M. tyrimo metu nurodė, jog padaryto pažeidimo nepamena, nes buvo neblaivus, vis tik teismas nenustato jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kadangi daugiau duomenų byloje užfiksuota nėra.

7.3. Teismas, individualizuodamas N. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia trukdyti Bendrojo pagalbos centro darbą bei kviesti specialiąsias tarnybas žinant, kad jos nereikalingos, tačiau vis vien iškvietė policijos pareigūnus), į tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis jauno amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje teistas, baustas administracine tvarka už statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, garbės ir orumo pažeminimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog N. M. būtų baustas už analogiško nusižengimo padarymą.

7.4. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo sankcijoje įtvirtintos baudos dydis pakankamai didelis bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuotina, kad minimalios administracinės nuobaudos pagal ANK 359 straipsnio 2 dalį paskyrimas N. M. atitiks proporcingumo reikalavimus, nes ši nuobauda būtina ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, todėl N. M. skirtina minimali, ANK 359 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, dviejų šimtų eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 359 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 644 straipsniais,

nutaria:

N. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 439 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.