Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-08-13 · Byla Nr. A2.6.-1734-972/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-13
Bylos Nr.
A2.6.-1734-972/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01413-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1734-972/2014Proceso Nr. 4-06-3-01413-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 39.3.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.; 52.5.(S)Registro objektas ROIK: 07-14-8324590
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, dirbančiam, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014-04-06, 10 val., Naujakiemio g. 7, Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „N. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, taip jį apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Tokiu būdu A. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

A. B. dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad tą rytą jis įvažiavo į pilną automobilių daugiabučio namo kiemą, kad pasiimtų iš namų draugą ir kartu važiuotų į žvejybą. Automobilyje kartu buvo ir jo kitas draugas D. M. (D. M.). Pradėjus važiuoti atbuline eiga, jis išgirdo veikiančią signalizaciją ir netrukus išlipo pasižiūrėti, kas nutiko. Kartu išlipo ir jo automobilyje buvęs draugas. Nei ant jo, nei ant kito automobilio jokių apgadinimo ir atsitrenkimo žymių nesimatė, nebuvo nukritusių stikliukų ar įbrėžimų. Kadangi jokio smūgio nepajuto, nebuvo žymių, nusileidus jo draugui, jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis tikrai nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir tik vakare grįžęs iš žvejybos sužinojo, kad jo ieško policija. Tame kieme jie prastovėjo apie 5-6 minutes, niekur neskubėjo, apžiūrėję automobilį, laukė išeinančio draugo. Žalą nukentėjusiajam jis atlygino, su draudimo bendrove atsiskaitė, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos, o išvažiavo net nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis.

Liudytojas A. R. parodė, kad yra apgadinto automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Apie įvykusį eismo įvykį jam pranešė kaimynė, nes pats jis nieko nematė. Iš pradžių nepastebėjęs apgadinimų, savo automobiliu buvo išvažiavęs į parduotuvę. Grįžus į kiemą, kaimynė jam pasakė atidžiai apsižiūrėti savo automobilį, nes ji mačiusi, kaip kitas automobilis buvo į jį atsitrenkęs, ir užsirašiusi numerius. Tada jis pastebėjo, kad automobilio grotelės buvo įlenktos ir sudužę priešrūkiniai žibintai, kurie iki įvykio buvo sveiki.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jie su A. B. pastarojo automobiliu atvažiavo į kiemą pasiimti dar vieno draugo su žmona važiuoti į žvejybą. Kiemas buvo pilnas automobilių. Važiuojant atbuline eiga, jie išgirdo veikiant signalizaciją. Išlipę, jie apžiūrėjo abu automobilius, jokių pažeidimų nesimatė, nubyrėjusių stiklų ant žemės nebuvo, todėl atėjus draugui su žmona, jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo.

Liudytoja K. B. paaiškino, kad apie šį įvykį jai papasakojo vyras. Grįžusi po darbo, ji namo kieme matė savo vyrą besikalbantį su policijos pareigūnais.

Liudytojas policijos pareigūnas A. Š. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, joje buvo apgadintas automobilis „Audi“, jam buvo išdaužtas priešrūkinis žibintas, ant žemės buvo jo šukių. Automobilio savininkas teigė, kad buvo išvažiavęs į parduotuvę ir grįžęs pastebėjo apgadinimus, parodė, kaip stovėjo automobilis iki jam išvažiuojant. Kadangi išdužęs žibintas buvo nedidelis, šukių ant žemės buvo nedaug. Apie įvykį pranešė moteris, kuri girdėjo kažkokį garsą. Vakare suradus kaltą asmenį ir atlikus automobilių apgadinimų matavimus, automobilių apgadinimo aukščiai atitiko.

Liudytoja E. J. paaiškino, kad sėdėdama namie netoli lango, ji išgirdo atsitrenkimo garsą ir pažiūrėjusi pamatė, kad kieme susilietė du automobiliai. Iš automobilio išlipo vyrukas ir mergina apsižiūrėti. Juos stebint, susidarė įspūdis, kad dvejoja, ką daryti. Kadangi apgadintą automobilį vairuoja jos kaimynas, ji pranešė jam nuvažiavusio automobilio numerius. Tie asmenys nebėgo, ramiai išvažiavo iš kiemo.

Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad 2014-04-06, 10 val. jame pažymėta apgadinto automobilio parkavimo vieta daugiabučio namo Naujakiemio g. 17, Klaipėdoje, kieme. Jame užfiksuota, jog šio eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai – „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Iš foto lentelių matyti, jog nuotraukose užfiksuoti automobilių „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai bei jų matavimai (b. l. 14-16).

Iš SEB mokėjimo nurodymo matyti, jog A. B. 2014-05-26 pervedė UAB „BTA I. C.“ 416,43 Lt (b. l. 36).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. B. 2014-04-06, 10 val., Naujakiemio g. 7, Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „N. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadino. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo, ją pripažino ir pats pažeidėjas A. B.. A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta ir ištirta bylos medžiaga. Jo veiksmuose yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl A. B. už šio pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nepripažino, nurodydamas, jog iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. iš įvykio vietos nuvažiavo neskubėdamas, prieš tai apžiūrėjęs automobilius ir sulaukęs draugo, visiems ramiai sulipus į automobilį. Šią aplinkybę nuo pat pradžių teisme nurodė tiek pats A. B., tiek ir kartu buvęs liudytojas D. M., be to, patvirtino ir įvykį betarpiškai stebėjusi liudyta E. J., nurodydama, jog asmenys nebėgo, ramiai apsižiūrėję išvažiavo. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek automobilio „Audi“, tiek ir automobilio „Nissan“ apgadinimai yra nežymūs, jų iš pradžių nepastebėjo ir pats apgadinto automobilio savininkas, todėl ir automobilių susidūrimas, galėjęs nulemti apgadinimų atsiradimą, galėjo būti nepakankamai garsus. Priešrūkinis žibintas yra nedidelis, atitinkamai smulkios yra ir jo šukės, todėl, tikėtina, kad A. B. galėjo jų nepastebėti.

Įrodymų, kurie paneigtų A. B. parodymus, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo nesupratęs, jog įvyko eismo įvykis, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės ir jo veiksmuose nebuvo tyčios, byloje nėra.

Nesant vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant A. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina jo veikoje nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, atlygino pažeidimu padarytą žalą. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, A. B. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė