- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-221-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2015 m. balandžio 10 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2015-02-10 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo ir 2014-12-17 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-11-24 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate buvo gautas Pareiškėjo pareiškimas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl liudytojų V. V., S. P., A. Ž., R. Z., L. L. ir A. L. melagingų parodymų davimo Visagino miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 235 str.). Pareiškėjas nurodė, kad 2014-11-11 per teismo posėdį, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiau nurodyti liudytojai davė melagingus parodymus. Pastarieji tvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nebuvo reikiamų sąlygų įrengti karšto ir šalto vandens skaitiklius. S. P. ir A. L. pasakė, kad butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo reikiamų sąlygų įrengti karšto ir šalto vandens skaitiklius. Visi nurodyti liudytojai parodė, kad tam, jog būtų įrengti vandens skaitikliai, reikia atlikti tam tikrus darbus ir pašalinti trūkumus. S. P. ir A. L. pasakė, kad nurodytuose butuose vandens skaitikliai buvo įrengti po to, kai jis (Pareiškėjas) atliko reikiamus darbus ir pašalino trūkumus. A. L. taip pat nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), virtuvėje šalto vandens skaitiklis buvo įrengtas ant atvamzdžio, esančio už suvirinimo sandūros, po 2012-02-21 ir 2012-03-19 aktų apie pastabas Nr. 213 ir 380 išdavinio. Tačiau iš tikro, anot Pareiškėjo, šalto ir karšto vandens skaitikliai nurodytuose butuose 2013-04-10 buvo įrengti be darbų atlikimo ir trūkumų, nurodytų VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ aktuose, pašalinimo. Taigi pirmiau nurodytų liudytojų melagingi parodymai buvo duoti teismo posėdžio metu, siekiant suklaidinti teismą, kad būtų priimtas neobjektyvus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjamas jo (Pareiškėjo) pareikštas ieškinys dėl 4569,14 Lt iš atsakovo VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisimo.
2014-12-17 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).
2015-02-10 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė L. G. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą ir panaikinti 2014-12-17 nutarimą.
Nesutikdamas su nutarimais Pareiškėjas pateikė skundą Visagino miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas buvo atmestas iš esmės motyvuojant tuo, kad Pareiškėjui nepalankaus sprendimo civilinėje byloje priėmimas nerodo, jog nagrinėjant šią civilinę bylą liudytojai davė melagingus parodymus, juo labiau kad tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjęs teismas.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – liudytojus V. V., S. P., A. Ž., R. Z., L. L. ir A. L. patraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Nurodo, jog šiuo atveju buvo nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės nebuvo tirtos jo nurodytos aplinkybės, o be to nebuvo atsižvelgta į tai, kad teismo posėdžio metu A. L. ir S. P. melavo, kad vandens skaitikliai buvo įrengti pašalinus nustatytas kliūtis.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
BK 235 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Pagal BK 235 str. melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, objektyvi tiesa sąmoningai iškraipoma, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. BK 235 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti, suvokimo atsakomybę ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog civilinėje byloje, kurioje jo pareikštas ieškinys buvo atmestas, apklausti liudytojai V. V., S. P., A. Ž., R. Z., L. L. ir A. L. davė melagingus parodymus, o jo pateiktas pareiškimas buvo nagrinėtas formaliai. Su tokiu Pareiškėjo tvirtinimu nėra pagrindo sutikti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas, norėdamas, kad jo turimuose butuose būtų įrengti vandens skaitikliai, kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri nustatė vandens skaitiklių įrengimo kliūtis ir nurodė jas pašalinti. Iš Pareiškėjo skundų akivaizdu, jog jis nesutinka būtent su tokių kliūčių nustatymu bei nurodymu jas pašalinti, o taip pat civilinėje byloje priimtu sprendimu atmesti jo ieškinį, pareikštą VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, tvirtindamas, kad šioje civilinėje byloje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, kadangi vandens skaitikliai buvo įrengti nepašalinus nustatytų kliūčių. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, liudytojai V. V., S. P., A. Ž., R. Z., L. L. ir A. L., apklausiami nagrinėjant civilinę bylą, ne tik buvo prisiekę garbingai ir sąžiningai sakyti tiesą, tačiau jiems buvo išaiškintos ir jų pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 str. 3 d., įskaitant ir atsakomybę už priesaikos sulaužymą, t. y. baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas aptariamą civilinę bylą, vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis liudytojų apklausą teisme, dėl ko apklausiami liudytojai žinojo ir suvokė galinčią kiltį atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Be to, iš byloje esančio Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis civilinės bylos numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) akivaizdu, jog bylą iš esmės nagrinėjęs teismas nenustatė Pareiškėjo nurodomų liudytojų parodymų neteisingumo ar kad jų duoti parodymai yra melagingi. Tokių duomenų nenustatė ir Pareiškėjo pareiškimą tikslinusi bei nutarimą atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusi pareigūnė, kuri išklausė aptariamos civilinės bylos teismo posėdžio garso įrašą bei detaliai aptarė Pareiškėjo nurodytų liudytojų parodymus, duotus nagrinėjant civilinę bylą. Reikšminga ir tai, kad Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojų V. V., S. P., A. Ž., R. Z., L. L. ir A. L. parodymų teisingumu, juo labiau kad pats Pareiškėjas neneigia, jog vandens tiekimo vamzdynų apžiūros aktai buvo surašyti, o vandens skaitikliai buvo įrengti.
Be to, dalis Pareiškėjo nurodomų liudytojų, remiantis jų parodymais, duotais civilinėje byloje, asmeniškai net nedalyvavo įrengiant vandens skaitiklius Pareiškėjo butuose, o A. L. ir S. P. tik nurodė, kad jie atliko jiems pavestus darbus, įskaitant ir tuos, kurių neatliko pats Pareiškėjas. Taigi pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra pagrindo abejoti aptariamų liudytojų parodymų teisingumu. Pabrėžtina, jog vien subjektyvus Pažeidėjo tvirtinimas bei nesutikimas su jam nepalankiu sprendimu civilinėje byloje nėra ir negali būti pripažintas pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, juo labiau kad pagal CPK 300 str. 1 d. tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta ir Pareiškėjo skundo argumentą, kad jo pareiškimas buvo nagrinėtas formaliai. Pažymėtina, jog pagal BPK 168 str. 1 d., gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Šiuo atveju, priešingai nei tvirtina Pareiškėjas, jo pateiktas pareiškimas nebuvo nagrinėtas formaliai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai, ne tik apklausė patį Pareiškėją, tačiau iš Visagino miesto apylinkės teismo išsireikalavo reikšmingus nagrinėtos civilinės bylos dokumentus, juos analizavo, o taip pat išklausė civilinės bylos garso įrašą, kuriame buvo užfiksuoti aptariamų liudytojų parodymai, duoti civilinę bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo tikrinamos, o gauti duomenys analizuojami, tokiu būdu įgyvendinant ir BPK 168 str. numatytą galimybę nepradedant ikiteisminio tyrimo patikrinti asmens pareiškime pateiktą informaciją.
Tokiu būdu, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju visiška pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, 2014-12-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2015-02-10 prokurorės nutarimas netenkinti Pareiškėjo skundo yra motyvuoti ir išsamūs, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetęs Pareiškėjos skundą tuo pačiu klausimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. balandžio 10 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.