Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo N. D. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria įtariamajam N. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, 2013-01-01, apie 08.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sudavė smūgius ir peiliu sužalojo G. V. į kairę mentę, bei kairį dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1 d. padarymu.

2013-04-25 N. D. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka.

2013-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam N. D. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.

Teismo motyvas, kad jis ketina bėgti, nepagrįstas. Šiuo metu kitoje byloje, kurioje jis taip pat įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių sąlygų jis nepažeidęs. Jis niekada nesislėpė, gyvena pastoviu adresu, niekada nebuvo ieškomas, byloje yra nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Buvo išvykęs į užsienį, tačiau greitai grįždavo, giminių užsienyje neturi. Nori gyventi Lietuvoje ir susitvarkyti savo gyvenimą, daryti sunkių nusikaltimų nesiruošia.

Atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas, kurio padarymu jis įtariamas, padarytas 2013-01-01. Byloje davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, kurias pamena, nes įvykio metu buvo neblaivus. Neneigia buvęs įvykio vietoje, kur galėjo likti jo kraujo, nes buvo stipriai susižalojęs pirštą, į medikus nesikreipė, liko didelis randas, tai tikrai nėra peilio sužalojimo žymė. Be to, niekada nesinešioja peilio, pas jį peilis nebuvo rastas. Nukentėjusį pažįsta, sveikinasi su juo ir šiuo metu, gyvena tame pačiame name. Jei būtų sužalojęs jį, nukentėjusysis būtų nurodęs. Mano, kad dėl visų paminėtų aplinkybių jam gali būti skirta švelnesnė kardomoji priemonė, nes suėmimas remiantis LAT praktika, skirtinas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BK 119 str. numatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas N. D. paskirtas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.

Įtariamasis skunde neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai turi būti daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog šioje medžiagoje esantys duomenys – įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai, objektų tyrimo išvados, kriminalistinių tyrimų centro pažyma dėl DNR duomenų, liudytojų apklausos, iš dalies paties įtariamojo N. D. parodymai, daiktiniai įrodymai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad N. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taip pat, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo skyrimo, šioje baudžiamojo proceso stadijoje negali šios kardomosios priemonės pakeisti kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl neanalizuojamas įtariamojo prašymas jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. p. numatytais pagrindais, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo.

BPK 122 str. 1 d numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad N. D. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Įtariamasis anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip manytina dar ir todėl, kad N. D. nedirba, duomenų apie jo legalų darbą ir iš jo gaunamas pajamas byloje nėra, Be to, jis nesusituokęs, tokiu būdu nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, N. D. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Vien tas faktas, kad jam kitose ikiteisminio tyrimo bylose paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės kurių sąlygų jis nėra pažeidęs, jokiu būdu besąlygiškai nerodo, kad jis nepasislėps ir taip netrukdys tyrimui. Tokiu būdu priešingai, nei teigia įtariamasis savo skunde, paminėtų duomenų visetas patvirtina tai, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., žemesnės instancijos teismo nustatytas pagrįstai.

Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai: jis jau yra įtariamas vieno ar kelių BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu; surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti aukščiau paminėtame įstatyme išvardintus nusikaltimus. Vien tik faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas, nėra besąlyginė aplinkybė skirti griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą, tačiau tokie duomenys neabejotinai gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą.

Baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad N. D. anksčiau teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai ir nuosavybei. Nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas šioje byloje padarė neišnykus teistumui. Be to, jo atžvilgiu pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jis įtariamas veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. padarymu, bei dviejų sunkių – BK 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d. numatytų veikų padarymu. Pažymėtina ir tai, kad N. D. tik 2010 m. kovo 18 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų. Tiriamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje N. D. įtarimai pareikšti dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris padarytas neišnykus teistumui. Šie duomenys rodo, jog N. D. nėra linkęs laikytis įstatymų. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apylinkės teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo N. D., siekdamas išvengti atsakomybės bei griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Tokiu būdu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Kitos įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės – turi gyvenamą vietą, sergančią motiną, ir neturi ryšių užsienyje (nors pažyma apie teistumą užsienyje šią aplinkybę paneigia) yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti griežčiausią kardomąją priemonę bei negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam N. D. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo N. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.