- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- A15.-2549-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02196-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos (toliau – ir KPV) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas 2020 m. rugpjūčio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-61058-2020 K. K. už tai, kad ji 2020 m. liepos 12 d. apie 15.56 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimai. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1–2).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad ji tą dieną išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės ir prieš ją įvažinėjo kitas automobilis ir ji pasimetė, susimėtė, nes neseniai buvo išsilaikiusi teises ir net nepajautė, kad kliudė kitą automobilį. Ji važiavo tą dieną su broliu, jis taip pat nieko jai nepasakė. Ji išlipo iš automobilio jau kai buvo Žvėryne, kur ir važiavo iš įvykio vietos iki kebabinės, norėjo įkvėpti oro iš tos baimės, jai rankos drebėjo, negalėjo toliau važiuoti. Ji negalvojo, kad galėjo užkliudyti kitą automobilį. Kai išlipo, savo automobilio neapžiūrinėjo. Automobilis priklauso jai. Vairuotojo pažymėjimą iki to įvykio turėjo gal 2, 3 dienas, neturėjo vairavimo patirties. Policijoje kai buvo, žiūrėjo automobilį, ar yra kokių žymių, bet ji nieko nematė. Jos klausė, ar plovė, tvarkė automobilį, bet ji to nebuvo dariusi.
Liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad jie su seserimi atsisėdo į jos automobilį, pasileido muziką, išvažinėjo iš aikštelės, ir prieš juos įvažiavo visureigis, kuris jiems paliko labai nedaug vietos pravažiuoti. Jie pravažiavo, paskui nuvažiavo į Žvėryno kebabinę pavalgyti, paskui nuvažiavo namo ir po kurio laiko jis gavo teismo šaukimą, paskambino sesei, ir ji pasakė, dėl kokio įvykio tai. Įvykio metu jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, žiūrėjo į telefoną. Jokio kontakto su automobiliu nejuto, jų automobilis nesujudėjo, jie išvažiavo ramiai. Jam sesuo nieko nesakė, ar užkliudė kažką, ar ne. Ji buvo išsigandusi, nes automobilis prieš juos įvažiavo taip staigiai. Po įvykio jie automobilio neapžiūrinėjo. Tik kai gavo teismo šaukimą, sužinojo, kad yra toks įvykis, sesuo nieko neminėjo. Sesuo įvykio metu buvo išsigandusi, nes tas visureigis labai staigiai išvažiavo prieš juos, nedavė pravažiuoti, bet atsirado tarpelis ir jie išvažiavo. Vietos pakankamai buvo pravažiuoti.
Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio 2020 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 12 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. B. apie 19.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra apgadintas Nissan Qashqai (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie 20.05 val. nurodytoje vietoje Nissan vairuotoja Ž. K. paaiškino, kad automobilis aikštelėje stovėjo nuo 12 val. iki 16.28 val. bei buvo apgadintas. Įvykio vieta filmuojama ,,Akropolis“ vaizdo kamera. Apgadinimų aukštis 41-63 cm. Vėliau VPK Operatyvaus valdymo skyrius (toliau – ir OVS) pranešė, kad ,,Akropolis“ apsauga peržiūrėjo vaizdo įrašą – pasišalino Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
Iš Ž. K. 2020 m. liepos 12 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 12.00 val. vairavo automobilį Nissan Qashqai (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir paliko stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) Akropolio, tarp Maximos ir ledo įėjimų, aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (balionas), pirmoji vieta prie kelio. 16.28 val. išvažiavo. Grįžus namo vyras pamatė apgadintą automobilio galinį bamperį. Grįžo į Akropolį, kreipėsi į apsaugą, kad peržiūrėtų kamerų įrašus. Iš apsaugos atsakymo nesulaukė. Kreipėsi telefonu į policiją (b. l. 5).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas / valdytojas yra K. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Iš K. K. 2020 m. liepos 17 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. liepos 11 d. išvažiuojant iš Akropolio aikštelės, jai užkirto kelią kitas automobilis įvažiuodamas, nestabdydamas. Ji išsigando, pasimetė ir trenkėsi į kitą automobilį. Tuo metu ji nieko nepajautė, nes buvo per daug išsigandusi. Būtų pajautusi, tikrai nebūtų išvažiavusi. Tas automobilis, kuris jai užkirto kelią dar ir į jos juostą įvažiavo, ji net nespėjo sustabdyti, nes pasimetė (b. l. 11).
Byloje yra automobilių Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Nissan Qashqai (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti minėtų automobilių apgadinimai, jie vienas kitą atitinka (b. l. 13–19).
Iš byloje pateiktos UAB ,,Fakto Autocentras“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. remonto sąmatos matyti, kad automobilio Nissan Qashqai (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendra remonto suma yra 1 342,71 Eur (b. l. 20–21).
Prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuotas minėtas eismo įvykis (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 Eur iki 2 000 Eur. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.).
Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. K. 2020 m. liepos 12 d. apie 15.56 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino – šiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik K. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai – pačios K. K. rašytinis paaiškinimas, jos parodymai teismo posėdžio metu, fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi.
Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Šiuo atveju, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog K. K. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ji, teismo vertinimu, šio nusižengimo nepadarė, kadangi nenustatytas tyčinis neteisėtas šios vairuotojos pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos.
Kaip nurodė K. K. savo paaiškinime ir teismo posėdžio metu, įvykio metu ir vietoje jai išvažiuojant iš aikštelės ir sukant į dešinę, jai užkirto kelią kitas automobilis, įvažiuodamas į tą patį kelią, nestabdydamas, todėl ji išsigando, pasimetė, nespėjo net sustabdyti ir, matyt, netyčia kliudė kitą automobilį, tačiau tuo metu ji nieko nepajautė, buvo labai išsigandusi. Kartu su ja važiavęs keleivis (liudytojas) taip pat patvirtino, kad jiems išvažiuojant iš aikštelės prieš juos staiga į jų kelią įvažiavo kitas automobilis, palikęs nedaug vietos pravažiuoti, tačiau jie pravažiavo, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto, K. K. taip pat jam nieko nesakė, nuvykę į vietą, kur važiavo, automobilio neapžiūrėjo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad įvykio vietoje iš tiesų K. K. išvažiuojant iš aikštelės prieš ją į tą patį kelią įvažiavo kitas automobilis, o ji, galimai siekdama išvengti susidūrimo su juo, sukdama į dešinę nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Nissan (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadindama. Kontakto metu automobilis Nissan sujudėjo, tačiau K. K. nesustojusi nuvažiavo toliau. Be to, atsižvelgiant į tai, jog K. K. įvykio metu buvo jauna vairuotoja, neturinti pakankamos vairavimo patirties, vairuotojo pažymėjimą buvo įgijusi tik prieš kelias dienas (vairuotojo pažymėjimo išdavimo data – 2020 m. liepos 1 d.), taip pat atsižvelgus į susidariusią eismo situaciją įvykio metu, nors ir nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nėra kitų duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti apie tai, jog K. K. suvokė esanti susijusi su eismo įvykiu ir iš jo sąmoningai pasišalino, suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. K. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma. Dėl šios priežasties ši administracinio nusižengimo bylos dalis nutrauktina.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo (t. y. numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje) pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, K. K. asmenybę (jauno amžiaus, dirbanti, per pastaruosius metus administracinėn atsakomybėn traukta keturis kartus, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (b. l. 23–28), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. K. paskyrus baudą, lygią ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytam baudos minimumui (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
K. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119093142.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.