- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-319-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- „NEO Finance“
- Atsakovas
- I. Č.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-782-496/2020 pagal bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės I. Č. 1206,57 Eur negrąžintos kredito dalies, 51,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 10,64 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1206,57 Eur vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 503,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,45 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K373720474, kuria atsakovei buvo suteiktas 1500 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Šia vartojimo kredito sutartimi atsakovė iki 2021 m. spalio 26 d. įsipareigojo grąžinti jai suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 258,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 10,64 procentai) ir 103,75 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei nevykdant sutarties ieškovė 2019 m. spalio 28 d., siuntė ieškovei raginimą, o 2019 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2019 m. gruodžio 3 d.
3. Atsakovė I. Č. gavusi procesinius dokumentus per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. sausio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K373720474 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas). Priteisė iš atsakovės I. Č. ieškovei AB „NEO Finance“, 1206,57 Eur negrąžintos kredito dalies, 51,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 10,64 procentų mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 1206,57 Eur nuo kreipimosi į teismą – 2019 m. gruodžio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 103,75 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,45 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. gruodžio 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 221,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t. y. suteikė atsakovei sulygto dydžio kreditą, o atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kredito grąžinimo įmokų ir taip pažeidė prievolę. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi sutartinę prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1206,57 Eur negrąžinto kredito dalį, 51,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos ir 3,45 Eur sutartinės palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos
6. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 10,64 proc. dydžio metines palūkanas iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama. Nurodytos sutartinės palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją, todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 10,64 proc. dydžio sutartinės palūkanos nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (1206,57 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. gruodžio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo.
7. Teismas nustatė, kad pagal sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti 503,91 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą apskaičiuota dalis (103,75 Eur), kuri yra individualiai su atsakove aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog apskaičiuota preziumuojant, kad atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą 400,16 Eur (503,91 Eur) prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis – 103,75 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalis, nurodyta sutarties specialiojoje dalyje, tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida.
8. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, sprendė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 103,75 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 103,75 Eur tarpininkavimo mokestį, yra 362,35 Eur (258,60 Eur palūkanų + 103,75 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis), kuri yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 1500 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 103,75 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalį.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis, apskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Be to, jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dydžio, tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 5,90 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. O sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus pradelstas mėnesinės įmokos mokėjimo terminas ir ar bus apskaičiuotos vėlavimo palūkanos. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad nėra galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjai). Atsižvelgdamas į tai, sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei teismas pripažino negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl 400,16 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovės AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovės 503,91 Eur tarpininkavimo mokesčio bei priteisti 286,01 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrėstai vertino, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis yra netesybos. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Apeliantė pažymi, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl turi būti mažinimas, remiantis Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ )11 straipsnio 8 dalimi. Jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis, teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumo institutą.
10.2. Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje dėl to paties dalyko apeliacinis teismas pasisakė, jog vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3 punktas) yra aiškiai nurodyta, iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas šalių sulygtas vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais, negalima (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019). Apeliantė remiasi Kauno apygardos teismo praktiką tokio pobūdžio bylose nurodydama, kad prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą (Kauno apygardos teismo nutartys civilinės bylose Nr. e2A-144-259/2019, Nr. e2A-119-254/2019, Nr. e2A-1112-259/2019). Apeliantė įsitikusi, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, priteisiant visą ieškovės prašomą sutarties tarpininkavimo mokestį ir perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
11. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 400,16 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies nepriteisimo.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. spalio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K373720474, kuria atsakovei buvo suteiktas 1500 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Šia vartojimo kredito sutartimi atsakovė iki 2021 m. spalio 26 d. įsipareigojo grąžinti jai suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 258,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 10,64 procentai) ir 103,75 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei nevykdant sutarties ieškovė 2019 m. spalio 28 d., siuntė ieškovei raginimą, o 2019 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2019 m. gruodžio 3 d.
16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatytas konkretus 103,75 Eur tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida, o ieškovės reikalavimo dalis dėl 400,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma, ieškovei priteisė 103,75 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Taigi, pirmosios instancijos teismas minėtą mokestį kvalifikavo kaip netesybas, o ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia esminiu argumentu, kad jos prašoma priteisti 400,16 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis nelaikytina netesybomis ir sudaro pagal sutartį mokėtino tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai buvo panaikinta sutarties sudarymo metu pritaikyta nuolaida.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) atliko šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų, nustatančių atsakovės pareigą mokėti tarpininkavimo mokestį, sąžiningumo kontrolę. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje aiškinant 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatas, vartojimo kredito sutarties sąlygos, susijusios su atlyginimu už vartojimo kredito davėjo teikiamas paslaugas, savaime nėra laikomos nesąžiningomis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje G. K. C-621/17).
18. Informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paskolos davėjo teises ir pareigas yra numatyta į mėnesį mokėti po 2,88 arba 2,89 Eur tarpininkavimo mokesčio. Šioje dalyje nurodytas 103,75 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (tarpininkavimo mokestis be nuolaidos nėra nurodytas), o ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 503,91 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš teismui pateiktų sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti 1500 Eur kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 36 mėnesius bei sumokėti 258,60 Eur palūkanų ir 5,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 103,75 Eur tarpininkavimo mokestis yra paskaičiuotas preziumuojant, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai.
19. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, sutarties bendrųjų sąlygų 1.28. punkte yra apibrėžta tarpininkavimo mokesčio sąvoka, kur nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Taip pat yra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidoms, susijusioms su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punktą mėnesinė įmoka yra konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, kurią kas mėnesį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; ši suma yra apskaičiuojama grąžintiną sumą paskirstant lygiomis dalimis, kurios bendrovei grąžinamos kas mėnesį per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Mėnesinės įmokos sumos ir mokėjimo terminai nustatyti vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose; į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.
20. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, visu tolesniu vartojimo kredito sutarties laikotarpiu, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktu, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visu tolesniu vartojimo kredito sutarties laikotarpiu.
21. Anksčiau aptartos šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovė netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminė šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovė tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovei neatsiranda. Akivaizdu, jog sutartyje numatyta kreditorės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir taip išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Taigi 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Taigi, tarpininkavimo mokestis buvo nurodytas vartojimo kredito sutartyje, jis aprašytas, detalizuotas, nurodyta jo skaičiavimo tvarka. Bylą nagrinėjęs teismas itin išsamiai ir detaliai išanalizavo aptariamas nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pažeidus sutartį. Kitas aspektas tas, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tiktas sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisė normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).
22. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodytas reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog, kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
23. Nagrinėjam atveju aiškinant sutarties sąlygas, šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnyje), galima spręsti, kad faktiškai tarpininkavimo mokestis (tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis) yra skirta kreditoriaus interesų apsaugai, minėto mokesčio įtraukimas lemia tai, kad kreditorius iš esmės suinteresuotas būti tikras, kad prievolė bus įvykdyta bei kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Kaip minėta, tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka leidžia daryti išvadą, kad tarpininkavimo mokestis siejamas su sutarties įsipareigojimų tinkamu vykdymu, t. y. nuolaida taikoma tik tada, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį – vėluoja mokėti bent vieną mėnesio įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų) nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos, nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
24. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygų akivaizdu, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pritaikyta nuolaida, iš esmės reiškė ne ką kitą, o netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad ginčo mokestis vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tai ne kas kita, kaip prievolės užtikrinimo funkcija, kuri pasireiškia netesybų forma. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tarpininkavimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas.
25. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esmė ta, kad netesybos, sutartyje pavadintos kitaip, nesikeičia. Savo esme tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019 ir kt.).
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje buvo įtvirtintas netesybų dydis ir tiesiogiai, ir netiesiogiai (kitu pavadinimu), tai klaidina vartotoją, užtikrina neproporcingai didesnę kreditoriaus interesų apsaugą ir prieštarauja gerai verslo praktikai. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertino, kad ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai atartas su atsakove, pripažindamas, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu.
27. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad jos nurodytose Panevėžio apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose buvo kitaip sprendžiamas klausimas dėl tarpininkavimo mokestį nustatančių vartojimo kredito sutarties sąlygų vertinimo, tačiau minėtos bylos vertintinos kaip pavieniai teismų praktikos atvejai ir iš esmės nerodo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos dėl kintamosios tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.