Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. K. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, antstoliui V. Č. ir R. P. dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir varžytinių akto panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Vilniaus apskrities VMI tripliku (b.l.131-133) atkreipė dėmesį, kad ieškovas 10 metų žinojo apie jo vardu galbūt neteisėtai įsteigtą įmonę, tačiau nieko nedarė. Be to, ieškovas nenurodė, kokią ieškovo, kaip mokesčių mokėtojo, teisę neva pažeidė mokesčių administratorius. VMI, gavus ieškovo paaiškinimus apie nusikalstamos veikos požymius, nebuvo reikalo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pranešti apie tai, nes Vilniaus m. VPK ENTS dar 1999 m. tuo pagrindu buvo iškėlęs baudžiamąją bylą.

Atsakovė R. P. triplike (b.l.135-136) akcentavo, jog ieškovas, žinodamas apie susiklosčiusią situaciją, pats elgėsi nesąžiningai, neatsakingai, neatsargiai; o kaltę dėl atsiradusių padarinių mėgina perkelti įstatymo numatytas funkcijas vykdžiusiems pareigūnams. Priimdamas vykdomąjį dokumentą, antstolis ne tik neturi, bet ir negali kvestionuoti vykdomojo dokumento teisėtumo.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo pasas buvo ne pamestas, o paimtas draugų (greičiausiai S. M.), po to – grąžintas. Draugams pretenzijų neturi, nes nežino, kaip pasas paimtas. Savo teisių pažeidimu iš atsakovo Vilniaus apskrities VMI pusės laiko tai, kad inspekcija vykdė veiklą ieškovui už akių, t.y. jo neįspėję. Įgijusios turtą iš varžytinių atsakovės R. P. sąžiningumo neginčija.

Atsakovai teismo posėdžiuose nuosekliai laikėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo reikalavimai, pareikšti bendrosios kompetencijos teisme viešojo administravimo subjektams, pagal jų turinį yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas. Tačiau tuo atveju, kada civilinėje byloje keli iš pareikštų reikalavimų susiję su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje kartu išsprendžia ir tokių aktų teisėtumo klausimą (CPK 26 str. 2 d.). Taigi, priešingai negu teigia atsakovė, priimant nagrinėti ieškinį nebuvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės.

Bylos duomenimis – šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nustatyta, kad Vilniaus m. 5-o notarų biuro notarė A. K. 1997-04-23 patvirtino S. J., veikiančios už V. A., sutikimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruoti T.V. K. įmonę (Priedo prie civilinės bylos Nr. PB-270 35 psl.). 1997-04-24 LR Valstybiniam patentų biurui buvo paduotas prašymas įregistruoti T. K. firmos vardą „Kselolas“, 1997-04-29 - prašymas Vilniaus miesto merui įregistruoti individualią T. K. firmą „Kselolas“ (Priedo Nr. PB-270 32, 34 psl.). T. K. firma „Kselolas“ buvo įregistruota 1997-05-05 buveinės adresu (duomenys neskelbtini); įmonei suteiktas kodas (duomenys neskelbtini). 1997-05-08 Vilniaus m. VMI buvo paduotas prašymas įregistruoti personalinę įmonę „Kselolas“ mokesčio mokėtojų registre (Priedo Nr. PB-270 72 psl.).

G. K. individuali įmonė pranešė draudimo kompanijai, jog 1998-04-17 naktį buvo pavogtas krovinys – 99 700 pak. bulvių traškučių „POP CHIPS“, kurie įsigyti iš T. K. firmos „Kselolas“ (b.l.78-79). Ieškovas Vilniaus m. VPK ENTS 1998-06-03 paaiškino įmonės „Kselolas“ nesteigęs, įgaliojimų veikti šios įmonės vardu niekam nesuteikęs. Kas tai būtų galėjęs padaryti – nežino. Taip pat nurodė, kad prieš metus (1997 m.) pametė pasą (Priedo Nr. PB-270 3 psl.). Vilniaus m. VPK 5-asis pasų poskyris 1998-06-05 raštu Nr. 4509 informavo, jog ieškovas dėl pamesto paso nesikreipė (Priedo Nr. PB-270 4 psl.). Ieškovui naujas pasas išduotas nebuvo (Priedo Nr. PB-270 13 psl.). Ieškovas 2006-07-14 duodamas paaiškinimus Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje nurodė, kad prieš kurį laiką jo pasas atsirado (Priedo Nr. PB-270 14 psl.).

Kriminalistinių ekspertizių departamento prie VRM Dokumentų ir trasologinių tyrimų skyriaus viršininkas Ž. R. 1998-08-17 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 4410 nustatė, kad pareiškime įregistruoti individualią (personalinę) įmonę „Kselolas“ parašas tikriausiai yra atliktas T. K. ranka. Pateikti kategorišką išvadą nėra galimybės, nes rankraštiniai įrašai mažai išlavintos rašysenos, mažos apimties, o specialūs požymiai nėra esminiai. Tačiau parašai, esantys prašyme įregistruoti firmos vardą, pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. A-2, PVM sąskaitoje – faktūroje serija LAB Nr. 1125989, 15-oje kasos pajamų orderių kvitų atlikti ne T. K., o kito asmens ranka (b.l.16-18). Vilniaus m. VPK ENTS 1999-02-05 nutarimu pagal faktą iškėlė baudžiamąją bylą Nr. 10-1-262-99 dėl to, jog suklastojant T. K. parašą jo vardu įkurta personalinė įmonė „Kselolas“ (1964 m. BK 207 str. 1 d.) (b.l.14). Objektyvių duomenų, kurie leistų įtarti S. M. įsteigus ir vykdžius T. K. firmos „Kselolas“ vardu veiklą, nebuvo surinkta (Priedo Nr. PB-270 82-83 psl.). Suėjus 5 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui Vilniaus m. VPK ENTS 2003-04-25 nutarimu baudžiamoji byla buvo nutraukta (b.l.20).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką baudžiamojo proceso įstatymas numato objektyvius pagrindus, kuriems esant baudžiamasis procesas apskritai negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nors nusikaltimas ir buvo padarytas (pvz., kaltininkui mirus; suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; asmeniui iki pavojingos veikos padarymo dar neturėjus tokio amžiaus, kuriam suėjus pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė; nusikaltimą padarius asmeniui, turinčiam imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir kt. - BPK 3 str.). Galimi objektyvūs pagrindai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje negali būti baigtas, kaip antai, jeigu nežinia, kur yra kaltinamasis, kaltinamasis suserga psichine arba kitokia sunkia liga, nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, iš užsienio valstybės neišduodamas kaltinamasis, t.t.. [...] iš esmės skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia tai, jog civilinėje byloje gali būti konstatuotas nusikalstamos veikos faktas (nors baudžiamajame procese ir nebuvo priimtas joks nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/ 2007 A.L. v. Z.V., kat. 21.6; 24.2; 24.3; 30.12.2). Pastebėtina, jog faktinė aplinkybė, ar 1997-04-29 prašyme įregistruoti individualią įmonę „Kselolas“ buvo suklastotas ieškovo parašas (baudžiamojo įstatymo požiūriu padaryta nusikalstama veika; civilinės teisės požiūriu sudarant sandorį neišreikšta tikroji ieškovo valia), būtų reikšminga tik byloje dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu (CK 2.114 str.). Bet atsižvelgiant į šios bylos ieškinio dalyką ir bylos šalis, ieškovas tokio pobūdžio ieškinio nepareiškė, atsakovu individualios įmonės „Kselolas“ netraukė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-23 konsultacija Nr. A3-118 „Dėl kai kurių civilinio kodekso normų taikymo“). Ieškovui priklauso išimtinė procesinė teisė įvardinti asmenį, kurio atžvilgiu nukreipiamas materialinis reikalavimas; teismas ex officio gali įtraukti nebent tretįjį (-čiuosius) asmenį (-is) be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Esant šiai situacijai, teismas nenustatinėja, ar prašyme įregistruoti personalinę T. K. įmonę „Kselolas“ buvo suklastotas ieškovo parašas, ar ne, nes pastaroji aplinkybė sudaro kitos civilinės bylos įrodinėjimo dalyką (CPK 178 str., 180 str.).

Anot ieškovo, jis nesiėmė veiksmų, jog įmonė „Kselolas“ būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kadangi už procedūros įforminimą reikėjo sumokėti 35 Lt (Priedo Nr. PB-270 14-15 psl.). Pasyvus ieškovo elgesys teisinės atsakomybės aspektu nepateisinamas: ieškovas nuo sužinojimo apie jo vardu įregistruotą individualią įmonę dienos - 1998-06-03 - turėjo subjektinę teisę ir kartu pareigą domėtis T. K. firma „Kselolas“ (jos įsteigimu, ūkine – komercine veikla ir pan.); inicijuoti įmonės likvidavimą ar pripažinimą neteisėtai įsteigta. Antraip jam tenka prisiimti visą su tuo susijusią galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Tokia teisinė padėtis yra paaiškinama Juridinių asmenų registro duomenų teisingumo prezumpcija (CPK 182 str. 4 p.): įmonė laikoma įkurta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Juridinių asmenų registro duomenys viešai prieinami (už užmokestį arba be jo), todėl santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pvz., VSDFV, VMI, antstoliais) pripažįstami atitinkančiais tikrovę, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ar teismo nėra pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra šiuo atveju du kartus atsisakė ginant viešąjį interesą inicijuoti civilinę bylą dėl įmonės „Kselolas“ pripažinimo neteisėtai įsteigta, nes yra didesnė tikimybė, jog šią įmonę įsteigė pats T.V. K. (prašymo nagrinėjimo byla Nr.PB-270), be to, pateikė teismui duomenis apie tai, kad šis už pinigus sutikdavo suteikti savo buto adresą įmonių buveinėms registruoti ( b.l. 126-130).

Nors individualios įmonės negalima tapatinti su įmonės savininko (ieškovo) turtu, įmonės turtas yra apskaitomas vedant apyvartos buhalterinę apskaitą, bet turtinės atsakomybės požiūriu įmonės turtas neatskiras nuo savininko turto. Kitaip tariant, tai reiškia, jog savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Atsakovai, priimdami administracinius sprendimus, susijusius su T. K. firma „Kselolas“, rėmėsi oficialiais Juridinių asmenų registro duomenimis, todėl atsakingo už individualios T. K. įmonės „Kselolas“ skolas asmens (mokesčių mokėtojo) prasme ginčijami sprendimai yra teisėti, o pirmieji du reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovui manant, jog dėl trečiųjų asmenų nusikalstamo pobūdžio veiksmų jis patyrė žalą, ieškovas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo, jei tik tokie asmenys bus nustatyti.

Kalbant apie Vilniaus apskrities VMI priskaičiuotą T. K. įmonės įsiskolinimą, jis susidarė už 1997-2001 m. laikotarpį. T. K. firma „Kselolas“ yra įsigijusi SAD blankų, bet mokesčių deklaracijų ir ataskaitų nuo 1998 m. VMI nepateikė, mokesčių nemokėjo; 2002-05-01 T. K. firma buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro (b.l.78). Vilniaus apskrities VMI Audito skyriaus vedėja S. A.–Š. 2003-11-13 sprendimu Nr. 4-6-28 patvirtino T. K. firmos „Kselolas“ patikrinimo aktą. Minėtas sprendimas per 20 dienų, skaičiuojant nuo įteikimo, galėjo būti apskųstas centriniam mokesčių administratoriui (Mokesčių administravimo įstatymo 56 str. 2 d. 1 p.). Vilniaus apskrities VMI 2003-12-11 ir 2004-02-19 dienomis siuntė T. K. firmai „Kselolas“ raginimus susimokėti mokesčius (b.l.89, 91), bet registruoti laiškai grįždavo neįteikti (b.l.90, 92). Vilniaus apskrities VMI išsiuntė ieškovui jo gyvenamosios vietos adresu kvietimą atvykti į VMI paaiškinti mokesčių į biudžetą nemokėjimo priežastis (b.l.93). Ieškovas 2004-04-08 paaiškinime nurodė, jog jo vardu nelegaliai buvo įkurta individuali įmonė (b.l.94), bet rašytinių įrodymų nepateikė ir 2003-11-13 sprendimo neskundė. Būtent šio akto ir sprendimo (b.l.78-88) pagrindu Vilniaus apskrities VMI viršininkas 2006-10-16 priėmė sprendimą Nr. 14-19-31191 išieškoti iš ieškovo mokestinę nepriemoką neginčo tvarka (b.l.9). Susiklosčius išvardintai situacijai, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VMI, prieš priimdama 2006-10-16 sprendimą, sudarė ieškovui sąlygas susipažinti su patikrinimo aktu ir su 2003-11-13 sprendimu bei juos apskųsti, bet ieškovas šia teise nustatytu terminu nepasinaudojo.

Apie T. K. firmos „Kselolas“ 1 629 Lt skolą VSDF biudžetui ieškovas žinojo dar 2001 m. (Priedo Nr. PB-270 82-83 psl.). Vykdomasis raštas vykdomojoje byloje Nr. 6-2082/ 2001 buvo grąžintas išieškotojui, kadangi ieškovas tuo metu neturėjo likvidaus turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, o CPK 663 str. 3 d. draudė antstoliui išieškoti skolą iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, jeigu išieškoma suma neviršija 3 000 Lt (nuo 2006-06-22 – atitinkamai 7 000 Lt) (CPK 631 str. 1 d. 2 p.).

Ginčijamu VSDFV Vilniaus m. skyriaus 2005-01-05 sprendimu Nr. 21 (b.l.4) nuspręsta iš T. K. firmos „Kselolas“ priverstine tvarka į VSDF biudžetą išieškoti 6 195 Lt skolą. 2005-05-31 antstolis areštavo ieškovo 1 k. butą (b.l.40-41). Antstolio 2006-03-17 raginimas per 10 d. gera valia įvykdyti VSDFV Vilniaus m. skyriaus 2005-01-05 sprendimą Nr. 21 ieškovui įteiktas 2006-03-28 (b.l.38). Kadangi skolos ieškovas nepadengė, antstolis organizavo areštuoto turto pardavimą iš varžytinių. Ieškovui jo gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, nes paskambinus vyras kurjeriui durų neatidarė pasakydamas, kad toks adresatas (ieškovas) šiame bute negyvena (b.l.42). Apie naujos gyvenamosios vietos adresą (procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą), jei toks buvo, ieškovas antstoliui nepranešė (CPK 3 str. 6 d., 121 str. 1 d.). Ieškovo butas, jam nežinant ir nedalyvaujant, 2006-10-10 buvo parduotas iš varžytinių didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai R. P. (b.l.11, 36, 46-51).

Po ieškovo turto pardavimo iš varžytinių buvo priimti du ginčijami sprendimai: VSDFV Vilniaus sk. direktoriaus 2006-10-17 sprendimas Nr. 30270 dėl 707,69 Lt skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir minėtas Vilniaus apskrities VMI viršininko 2006-10-16 sprendimas Nr. 14-19-31191 išieškoti neginčo tvarka 277 604,50 Lt mokestinę nepriemoką (b.l.6-7, 9). Raginimų juos įvykdyti gera valia įteikti ieškovui nebuvo galimybių, kadangi antstolio padėjėjui du kartus durų niekas neatidarė (b.l.43-44). Todėl raginimas įvykdyti sprendimus paskelbtas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje (b.l.45). 2006-11-20 patvarkymu antstolis paskirstė išieškotas sumas kreditoriams: VSDFV Vilniaus m. skyriui bei Vilniaus apskrities VMI, ir atskaitė sau vykdymo išlaidas (b.l.12). Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos (CPK 610str -611 str.) klausimo ieškovas nekelia, todėl teismas dėl to išsamiau nepasisako (CPK 13 str.). Be to, antstolis 2007-02-27 išsiuntė ieškovui paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos adresu raginimą įvykdyti gera valia dar vieną VSDFV Vilniaus m. skyriaus 2007-01-30 priimtą sprendimą Nr. 3700 (b.l.8, 13), kuris liko neįvykdytas.

Anot ieškovo, antstolis klaidingai nustatė, jog nėra kliūčių priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus (VSDFV Vilniaus m. skyriaus, Vilniaus apskrities VMI sprendimus – CPK 587 str. 4 p., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. 3 d., Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 4 p.). Kuo ši klaida pasireiškė, ieškovas nedetalizavo. Teismas nenustatė akivaizdžių kliūčių, reglamentuojamų CPK 651 str. 2 d., priimti keturis vykdomuosius dokumentus vykdyti.

Turto pardavimo iš varžytinių aktas – vienas iš sandorių, kuris gali būti ginčijamas pagal bendruosius (CK 2 knygos IV skyrius) ir/ ar specialiuosius (CPK 602 str.) sandorių negaliojimo pagrindus. Kaip matyti iš ieškinio dalyko, ieškovas antstolio veiksmų iš esmės neskundė (antraip pastarasis ieškinio reikalavimas nebūtų buvęs priimtas arba byla šioje dalyje būtų nutraukta, nes praleistas CPK 512 str. numatytas naikinamasis 30 dienų terminas; turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo patvirtintas teismo rezoliucija – CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1-2 p.), o turto pardavimo iš varžytinių aktą prašė panaikinti ir pritaikyti sandorių negaliojimo pasekmes - restituciją natūra todėl, jog, ieškovo nuomone, yra neteisėti patys skolos išieškojimo sprendimai. Pripažinus, kad VSDFV Vilniaus m. skyriaus ir Vilniaus apskrities VMI sprendimai yra teisėti, kiti du (išvestiniai iš pirmųjų) ieškinio reikalavimai irgi yra atmestini kaip juridiškai nepagrįsti.

Asmens, įsigijusio turtą iš viešųjų varžytinių, sąžiningumo prezumpcija, apie kurią kalba atsakovė, gali būti nuginčyta. Tačiau ieškovas nepaneiginėjo naujosios buto įgijėjos sąžiningumo prezumpcijos. Todėl turtą perleidus teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir nepaneigus antstolio veiksmų teisėtumo bei įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turtas natūra ir negali būti išreikalautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/ 04 L.P. v. A.D., L.D. ir kt., kat. 15.2.1.1.; 25.7., 36.4.; 119), vadinasi, butas lieka atsakovės R. P. nuosavybe (b.l.36).

Pagal CPK 93 str. 1 d. bylą laimėjusios šalies naudai iš antrosios šalies priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas atsakovė sumokėjo 950 Lt (b.l.156-158, 169). Išlaidų už teisinę pagalbą kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos). Įvertinus bylos apimtį (1 t. su priedu), pateiktų procesinių dokumentų skaičių (atsiliepimas, triplikas), įvykusių posėdžių skaičių (1), iš ieškovo atsakovei priteistina visa 950 Lt suma, kuri netraktuotina kaip pernelyg didelė (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 5 p., 8.2 – 8.3 p., 8.18 p., 9 p.).

Užtikrindamas ieškovo interesus, Vilniaus apygardos teismas 2007-07-25 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės nusipirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.64-65, 111-112). Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 5 d.), o sprendimui įsiteisėjus- panaikintinos, išnykus jų taikymo pagrindui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. V. K. 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų R. P. naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2007-07-25 nutartimi R. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždėtą areštą panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti Centrinės hipotekos Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.