Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-40-517/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
II-40-517/2024
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00042-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas
A. J.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-40-517/2024Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00042-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 31 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25873-2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25873-2023 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. A. J. nubaustas už tai, kad 2023 m. balandžio 29 d., 17 val. 5 min. 6,726 sek. – 17 val. 10 min. 15,117 sek., kelyje Vilnius-Panevėžys (k. pusė), 40 km – 58 km, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų kitiems viešajame eisme tuo metu dalyvavusiems eismo dalyviams, viršydamas nustatytą leistiną greitį, ir keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau po manevro, kai kelyje nebuvo jokių kliūčių ir tai nebuvo būtina saugumui užtikrinti, pavojingai manevravo, persirikiuodamas iš vienos kelio juostos į kitą, aplenkdamas kitas viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, tyčia iš chuliganiškų paskatų viršijo nustatytą vidutinį 114 km/val. greitį 18 km/val. ir važiavo 132 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), išvažiuodamas iš kelyje įrengto vidutinio greičio matavimo ruožo, nelaikydamas vairo abejomis rankomis jas iškišo pro įrengtoje transporto priemonėje esantį stoglangį ir tyčiniais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkai ir kitiems tuo metu viešajame eisme dalyvaujantiems eismo dalyviams rodė įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio gestą. Tokiais savo sąmoningais, tyčiniais ir chuliganiškais veiksmais A. J. kėlė akivaizdų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5,9, 82.2, 86 ir 127 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su jam paskirta administracinio poveikio priemone, A. J. pateikė teismui skundą (b. l. 3-40), kuriame nurodo, kad skundžiamame Nutarime nurodytos atkarpos pradžioje t. y. ties 40 km, nėra sumontuotas vidutinio greičio matuoklis, kuris būtų užfiksavęs įvažiavimo į vidutinio greičio matavimo ruožą greitį. Magistralinis kelias Vilnius – Panevėžys, kuriuo važiavo pareiškėjas, turi automagistralės statusą. Nusižengimas padarytas 2023 m. balandžio 29 d., o nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. Per viešai prieinamos „Google maps“ funkciją „Street view“ peržiūrėjus aptariamą kelio ruožą, pareiškėjas nematė, kad būtų nurodytas kelio ženklas keičiantis automagistralėje galiojančią tvarką. Jeigu imti domėn, kad kelio ruože 40 – 57,08 km leidžiamas greitis 130 km/val., tuomet leidžiamą greitį pareiškėjas viršijo 2 km/val. ir jam turėjo būti inkriminuojamas ANK 416 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, kurio padarymą vairuotojams užtraukia įspėjimą. Iš to, kas aptarta pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesupranta, kurioje vietoje sumontuotu vidutinio greičio matuokliu buvo užfiksuotas jo 18 km/val. viršytas vidutinis 114 km/val. greitis ir, apskritai, ar tikrai jis buvo viršytas, nes automagistralėje leidžiamas greitis 130 km/val. Šiuo atveju kyla pagrįstos abejonės dėl tiksliai nenurodyto svarbus nusižengimo objektyviosios pusės požymio – nusižengimo padarymo vietos. Iš įstatymo kyla pareiga privalomai nurodyti pažeidimo padarymo vietą taip, kad ji būtų aiški, suprantama ir konkreti, bei nekeltų jokių abejonių. Vien tik apytikslis nusižengimo padarymo vietos nurodymas, nėra pakankamas, nes neleidžiama tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kadangi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla, be to, viešojoje erdvėje yra daug informacijos, kad greičio matavimo sistemos padaro klaidų, ką pripažįsta ir patys pareigūnai, bei apibendrinus tai, kas virš parašyta pareiškėjas negali sutikti su jam inkriminuojamu ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytu nusižengimu. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje. 2023 m. balandžio 29 d. po darbo Vilniuje, pareiškėjas važiavo į Panevėžį pas senelius, nes buvo sutarę, kad pirmadienį pareiškėjas veš senelį į Santaros klinikas. Važiavo pirma eismo juosta, o kai atsirasdavo kliūtis – lėtai važiuojanti transporto priemonė – ją apvažiuodavo iš kairės, persirikiuodamas į antrą eismo juostą. Buvo, kad tam tikrą laiką važiavo ir antra eismo juosta, nes pirma juosta važiavo nemažai lėčiau nei jis važiuojančių transporto priemonių. Atsimena, kad priartėjęs kelis kartus prie antra juosta važiuojančios transporto priemonės, pamirksėjo ilgomis šviesomis, kad persirikiuotų į pirmą juostą, nes jos jam sudarė kliūtį. Nėra tokio KET punkto, kuris draustų, įsitikinus manevro saugumu, apvažiuoti lėčiau važiuojančią transporto priemonę. Visą laiką rodė įspėjamuosius posūkio signalus ir, kad nurodomoje kelio atkarpoje būtų neparodęs posūkio signalo, neatsimena tokio dalyko. Būdamas netoli prie įvažiavimo į Panevėžį iškišo rankas pro stoglangį. Vairavo nepažeisdamas KET ir jokių chuliganiškų paskatų, kaip jos suprantamos ir aiškinamos teismų praktikoje, jis neturėjo. Kaip galima suprasti iš skundžiamo Nutarimo, pirmiausia Institucija chuliganiškas paskatas sieja su greičio viršijimu. Vadovaujantis tokia nuostata, tuomet visi pažeidėjai, viršiję leistiną greitį, turėtų būtų traukiami administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. Kita vertus, greičio suvokimas yra subjektyvus dalykas, todėl nesant užfiksuoto greičio jokiomis greičio fiksavimo priemonėmis, negalima remtis liudytojo subjektyvia nuomone teigti, kad pareiškėjas viršijo leistiną greitį (liudytojas apklausiamas policijoje, parodė, kad „vairavo, iš Vilniaus miesto keliu Vilnius – Panevėžys vyko į Panevėžį. Tuo metu maždaug minimo kelio 40 km pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Tuo metu automobilių srautas kelyje buvo pakankamai intensyvus. Jam važiuojant leistinu greičiu pastebėjo, kad dideliu greičiu atvažiuojantis automobilis aplenkė, tai buvo juodos spalvos “Mercedes-Benz”). Toliau pareiškėjo chuliganiškos paskatos siejamos su tuo, kad keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Tai yra netiesa, pareiškėjas visą laiką rodė posūkio signalus ir nepamena, kad būtų jų nerodęs. Vėl gi, tai, kad nerodė posūkio signalų remiamasi vien liudytojo žodžiais. Kodėl Institucija tiki liudytojo žodžiais, o ne pareiškėjo, visiškai nemotyvavo. Toliau, pareiškėjo chuliganiško paskatos pasireiškė tuo, kad „kai kelyje nebuvo jokių kliūčių ir tai nebuvo būtina saugumui užtikrinti, pavojingai manevravau, persirikiuodamas iš vienos kelio juostos į kitą, aplenkdamas kitas viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones“. Apskritai, tokia sakinio konstrukcija, kad sunku suprasti kuom yra kaltinamas t. y. a) ar jis kaltinamas tuo, kad pavojingai manevravo, persirikiuodamas iš vienos kelio juostos į kitą ir aplenkė kitas viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ar b) kaltinamas tuo, kad pavojingai manevravo kelyje ir, persirikiuodamas iš vienos kelio juostos į kitą, aplenkė kitas viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Pasikarotina, eismas buvo intensyvus, todėl jam kelyje jos sudarė kliūtis, taigi buvo priežastis persirikiuoti ir jis, nepažeisdamas nė vieno KET jas apvažiuodavo. Kaip minėta, joks KET nedraudžiau apvažiuoti transporto priemonių. Kuo pasireiškė pareiškėjo pavojingas manevravimas nėra nurodyta. Pareiškėjas neneigia, kad apvažinėjo transporto priemones, o kadangi eismas buvo intensyvus, tai gal liudytojui ir pasirodė, kad pareiškėjas „nardo“ tarp transporto priemonių. Liudytojas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie visą situaciją ir aplinkybes, kas reiškia pateikė tokias aplinkybes, kokias jis pateikė ir 2023 m. birželio 12 d. apklausiamas policijoje, tačiau policijos pareigūnai, sustabdę pareiškėją, naudodami garso ir šviesos signalus, netrukus po pranešėjo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, kelyje Vilnius – Panevėžys (kairė pusė), jam nesurašė administracinio nusižengimo protokolo už chuliganišką vairavimą. Tai reiškia, kad pareiškėją sustabdę policijos pareigūnai, įsitikinę, kad jis yra blaivus, kad transporto priemonės dokumentai tvarkingi, iš savo patirties žinojo, kad yra visokių žmonių, todėl remtis vien pašalinio žmogaus subjektyviu situacijos vertinimu negalima asmens traukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. Dar pastebėtina, kad kaip nurodo liudytojas, eismas buvo intensyvus, vaidinasi jo tariamas chuliganiškas vairavimas turėjo papiktinti ir kitus eismo dalyvius, tačiau į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino tik vienas liudytojas. Remiantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties. Jeigu teismas, visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą spręstų, kad pareiškėjas klysta pateikdamas savo veiklos teisinį vertinimą ir visgi jo veiksmai įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai, tuomet prašo išsamiai, visapusiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kad paskirtoji nuobauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jo pavojingumui bei siekiamiems tikslams, nes šiuo konkrečiu atveju, net jeigu ir būtų paskirta minimali nuobauda ir kartu minimalus administracinio poveikio priemonės terminas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo nuoširdžiai gailėjosi dėl greičio viršijimo, jeigu jį tikrai viršijo. Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Neturi galiojančių nuobaudų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų jo polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl to kylančias problemas. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Neteistas. Nėra pradėtų jokių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų bylų. Priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Byloje nėra duomenų, kad po šio įvykio būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę, o būtent, yra kraujo donoras. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra studentas. Aukštosios mokyklos (duomenys neskelbtini) studijų vadovės dėstytojos R. K. teigiamai charakterizuojamas. Pareiškėjas jau daug metų savanoriauja. Kaip jau minėta, pareiškėjas studijuoja aukštojoje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“. Mokslas yra mokamas. Pats gyvena Panevėžyje, bet kol mokosi Vilniuje, gyvena pas tetą. Studijuodamas kolegijoje dirbo, tačiau šiuo metu yra trečiame kurse ir jam būtina atlikti praktiką, o darbovietė, kurioje dirbo, negalėjo jam suteikti tokios galimybės. Todėl išėjo iš darbo, prisiregistravo teritoriniame Užimtumo skyriuje ir šiuo metu ieško darbovietės, kur galėtų atlikti praktiką. Teisės vairuoti turėjimas leis man derinti studijas ir darbą. Šiuo metu yra išlaikomas mamos ir senelių. Teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga ir dėl jautrių aplinkybių – artimųjų priežiūros, jų sveikatos problemų, vežiojimo į sveikatos priežiūros įstaigos. Pareiškėjas kartu nurodo, kad ir jį patį kamuoja sveikatos problemos, kurios atsirado prieš nagrinėjamą įvykį. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Gladynės 2023 m. spalio 26 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25873-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir ANK 416 straipsnio 2 dalį nutraukti, pareiškėjo veikoje nesant administracinių nusižengimų požymių; neįžvelgus pagrindų tenkinti pirmąjį prašymą, prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Gladynės 2023 m. spalio 26 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-25873-2023 pakeisti – už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei imperatyviai ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus 12 mėnesių terminas; netenkinus minėtų prašymų, prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Gladynės 2023 m. spalio 26 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANRN-25873-2023 pakeisti ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą skirti ANK 420 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatytą minimalių 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Institucijos atsiliepime nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2023 m. spalio 26 d., pakanka pripažinti pareiškėją kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manome, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25873-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, foto nuotraukomis, liudyto apklausos protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. Institucijos nuomonė, nutarimą Nr. 10-ANR_N-25873-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23209605627 priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir 416 straipsnio 2 dalyje požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant galutinę ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašoma pareiškėjo skundo netenkinti, palikti 2023 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25873-2023 nepakeistą ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. parodė, kad pripažįsta savo kaltę. Papildomai paaiškino, kad vežioja savo senelius iš Panevėžio į Santariškes. Senelis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Būna, kad senelį reikia kas antrą mėnesį, būna, kad kas mėnesį vežti į Santariškes, kadangi jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Močiutė nevairuoja, tėtis turi sveikatos problemų, dėl to jam reikalingos vairuotojo teisės. Jo brolis išvažiavęs į užsienį, o tėtis dėl sveikatos problemų taip pat negali vairuoti ilgesnių atstumų. Nors pats šiuo metu studijuoja ir gyvena Vilniuje, tačiau savaitgaliais grįžta padėti seneliams į Panevėžį. Taip pat savanoriauja, paveža senyvo amžiau žmones į įvairius renginius. Papildomai paaiškindamas apie padarytus administracinius nusižengimus, parodė, kad tą dieną važiavo į Panevėžį, kadangi paskambinusi močiutė informavo apie pablogėjusią senelio savijautą, teiravosi, kada jis grįš. Dėl šių aplinkybių skubėjo grįžti į Panevėžį, todėl viršijo greitį. Lenkdamas kitą automobilį, pastebėjo, kad pastarąjį vairuoja mergina, kuriai pamojavo, kažkiek laiko važiavo lygiagrečiai, po ko minėta mergina pasuko prie smilinio jam pirštą, po ko jis parodė minėtus gestus. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Galėjo taip nutikti, kad dėl skubėjo neparodė įspėjamojo posūkio ženklo, tačiau abejoja, kad būtų kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją. Nurodo, kad ne kartą buvo baustas už greičio viršijimą, kadangi dažnai važiuoja iš Vilniaus į Panevėžį ir greitis tame ruože sumažintas. Teismo prašo sumažinti teisių atėmimo terminą.

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. J. atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismo posėdžio metu paaiškėjus naujai pozicijai, prašoma teismo pakeisti specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo netinkamas elgesys, o būtent nepadorių gestų rodymas, buvo nukreiptas ne į visus kelių eismo dalyvius, o konkrečiai į vieną asmenį, su kuriuo kilo konfliktinė situacija, taip pat truko vos kelias sekundes. Dėl aplinkybių, sietinų su posūkio signalo nerodymu, staigių manevrų atlikimo, pažymėtina, kad pareiškėjas skubėjo pas senyvo amžiaus senelius. Vertinant pareiškėją, kaip asmenybę, atkreiptinas dėmesys, kad jis yra studentas, ieškosi darbo, pakankamai gerai charakterizuojamas, rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, vežioja senelį į Vilnių dėl (duomenys neskelbtini). Prižiūrėjimo našta tenka pareiškėjui, be to ir pats turi sveikatos problemų, reikalinga lankytis pas gydytojus. Visos tos aplinkybės veda prie išvados, kad paskirtas teisių atėmimo terminas yra per griežtas, todėl prašoma sumažinti terminą iki 4 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiuo atveju, A. J. yra nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo. A. J. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčijo. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 416 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtini požymiai yra tyčia veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis A. J. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažįstamas ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

A. J. nubaustas už tai, kad 2023 m. balandžio 29 d. 17.05 val. iki 2023 m. balandžio 29 d. 17.10 val. kelyje Vilnius – Panevėžys (kairė pusė), atkarpoje nuo 40 km iki 57,08 km, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų kitiems viešajame eisme tuo metu dalyvavusiems eismo dalyviams, viršydamas nustatytą leistiną greitį, ir keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau po manevro, kai kelyje nebuvo jokių kliūčių ir tai nebuvo būtina saugumui užtikrinti, pavojingai manevravo, persirikiuodamas iš vienos kelio juostos į kitą, aplenkdamas kitas viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, tyčia iš chuliganiškų paskatų viršijo nustatytą vidutinį 114 km/val. greitį 18 km/val. ir važiavo 132 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), išvažiuodamas iš kelyje įrengto vidutinio greičio matavimo ruožo, nelaikydamas vairo abejomis rankomis jas iškišo pro įrengtoje transporto priemonėje esantį stoglangį ir tyčiniais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkai ir kitiems tuo metu viešajame eisme dalyvaujantiems eismo dalyviams rodė įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio gestą.

Teismo posėdžio metu A. J. prašė teismo atsižvelgti į žmogiškus faktorius ir sumažinti terminą. Jis nurodė turintis rūpintis savo seneliais, kurie turi sveikatos problemų, taip pat ir pačiam tenka lankytis gydymo įstaigose dėl pablogėjusios sveikatos. Kitų šeimos narių, kurie galėtų padėti seneliams nėra. Aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje. Kadangi mokosi Vilniuje, o šeima gyvena Panevėžyje, tenka dažnai grįžti į namus. Nurodo, kad šiuo atveju padaryti administraciniai nusižengimai padaryti dėl jaunatviško emocionalumo, neįvertinus visų aplinkybių ir jų pavojingumo. Nors ir yra baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi administraciniai nusižengimai padaryti toje pačioje vietoje, kadangi jis neįvertino leistino greičio konkrečiame kelio ruože. Pareiškėjas nurodė, kad pasimokė dėl savo netinkamo elgesio, jaučia administracinės nuobaudos ir ypatingai administracinės poveikio priemonės baudžiamumo poveikį.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti pareiškėjui taikytą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su A. J. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškintas aplinkybes administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje, A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 500 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – sankcijoje nustatytam termino vidurkiui – 18 mėnesių.

Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini), kurios dėstytojos R. K. yra charakterizuojamas kaip pavyzdingas, gabus studentas, siekiantis įgyti kuo daugiau žinių, tobulėti, orientuotas į tikslą, geba dirbti savarankiškai ir komandoje, nekonfliktuojantis, pagarbiai bendraujanti ir studijų vadovei niekada neteko gauti nusiskundimų iš kitų darbuotojų ar studentų dėl jo netinkamo, nepagarbaus elgesio, puikiai gebantis derinti studijas su darbine veikla (b. l. 22-24). Pažymėtina ir tai, kad A. J. užsiima savanoriška veikla (duomenys neskelbtini), kurios pirmininkas pareiškėją charakterizuoja kaip nuostabų ir nuoširdų žmogų, kuris puoselėja savanorystę, gerus darbus neįgaliesiems, padeda organizuoti bendruomenės renginius, į kuriuos paveža bendrijos narius (b. l. 25). Vienas iš esminių pareiškėjo argumentų, dėl kurio teisė vairuoti transporto priemones jam ypatingai svarbi, tai pagalba šeimos nariams. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo senelis, gyvenantis Panevėžyje, serga (duomenys neskelbtini), kurios gydymas teikiamas Vilniuje, todėl nesant kitų šeimos narių, kurie galėtų padėti sergančiam senyvo amžiaus žmogui nuvykti į kitą miestą, ši pareiga tenka vienam pareiškėjui (b. l. 27-36). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas pareiškėjui nėra tik jo nubaudimo priemonė, bet ir reikšmingas poveikis jam ir jo šeimos nariams.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai teismo posėdžio metu, ką teismas vertina tai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijos paskirtą baudą už nagrinėjamo nusižengimo padarymą A. J. teismo posėdžio metu pripažino, su ja sutiko. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų, teismas pastebi, kad pareiškėjas sistemingai KET nepažeidinėja, nors yra baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo, tačiau nusižengimai padaryti iš esmės tame pačiame kelio ruože, kuriame, kaip teigia pats pareiškėjas, pastarasis nebuvo įvertinęs numatytų greičio apribojimų. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, žalos nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadarė. A. J. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, tikėtina nulemtas jauno pareiškėjo amžiaus.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjo jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 3 dalies, 5 dalies nuostatas ir A. J. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pareiškėjui taikyti ANK 35 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjo asmenybę ir padarytas išvadas, teismo posėdžio metu kaltės pripažinimą ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti sumažintas nuo 18 (aštuoniolikos) mėnesių iki 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpio, t. y. minimalaus ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 26 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatant A. J. minimalų administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutarė:

A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25873-2023 ir A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).

Teisėjas Rinaldas Adamonis