Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3690-1013/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
1-3690-1013/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39575-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3690-1013/2018Proceso Nr. 1-01-1-39575-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3; 2.12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 9 kartus, paskutinius 3 kartus teistas:

1) 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 18 MGL (677,88 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 12 MGL (451,92 eurų) bauda;

2) 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, ir J. Ž. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydytis nuo narkomanijos, taip pat neatlygintinai išdirbti 120 valandų per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 230 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus UX32A“.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. jis kartu su E. E. važiavo į Priklausomybės ligų centrą išgerti metadono. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, Priklausomybės ligų centre gydosi nuo 2018 m. sausio 4 d., dalyvauja metadono programoje. Jis vartoja metadoną 10 mėnesių, o E. – 8 metus. Jiedu susipažino Grigiškėse, kadangi gyvena netoli vienas kito ir dažniausiai važinėja kartu. Įvykio dieną jie iš Justiniškių mikrorajono 2G autobusu nuvažiavo iki Karoliškių mikrorajono ir E. pasiūlė nueiti į telefonų-kompiuterių taisyklą, nes E. turėjo neveikiantį telefoną „CAT“. E. sakė, kad pabandys telefoną priduoti, o jam, pasakė: „pavaikščiok ir gal ką nors padarysi“. Jis šiuos žodžius suprato kaip siūlymą taisykloje rasti ką nors vertingo ir pavogti. Jie nuėjo iki parduotuvės „Norfa“ ir ten nusileido laiptas į rūsį, kuriame buvo taisykla. Taisykloje buvo vienas darbuotojas. Kai darbuotojas registravo telefoną, E. atsisuko į jį ir mostelėjo ranka. Jis suprato, kad darbuotojas nieko nemato. Iš lentynos, kurioje buvo sudėti kompiuteriai, jis paėmė pirmą pasitaikiusį kompiuterį ir išėjo. Kur įsidėjo kompiuterį, jis nepamena, bet greičiausiai jį uždengė striuke. Išėjęs iš taisyklos E. nelaukė, įsėdo į 59 autobusą. Vėliau jam paskambino E. ir paklausė, ar viskas gerai. Jis atsakė, kad gerai. Po vagystės jie susitiko Grigiškėse, bet pavogtas kompiuteris buvo be kroviklio, todėl nusprendė jį nuvežti į Jasinskio g. esančią taisyklą, kad apžiūrėtų ir parinktų kroviklį. 2018 m. rugsėjo 26 d. į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė, kur yra pagrobtas kompiuteris. Kartu su policijos pareigūnais jis nuvažiavo į taisyklą Jasinskio g., kur pareigūnai rado ir paėmė kompiuterį. Jis su E. ketino parduoti kompiuterį po jo remonto. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. Ž. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Papildė, kad, matydamas, kaip E. E. taisykloje kalbasi su pardavėju ir pardavėjas jo nestebi, nusprendė kažką pavogti. Taisykloje, toliau nuo pardavėjo stovėjo lentynos, kuriose buvo kompiuteriai. Jis paėmė pirmą pasitaikiusį kompiuterį „Asus UX32A“ ir išėjo. Nei prieš vogdamas kompiuterį, nei jį pavogęs, apie tai su E. nekalbėjo. Išėjęs iš taisyklos į lauką, nuėjo į autobusų stotelę, esančią prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), ir autobusu Nr. 59 nuvažiavo į Grigiškes. E. liko taisykloje, tačiau, jam jau važiuojant autobusu, iš savo telefono jam paskambino E. E. ir paprašė sugrįžti į taisyklą bei grąžinti kompiuterį, kurį tik ką pavogė, nes pardavėjas ketina kreiptis į policiją. Jis į šį prašymą nesureagavo, galbūt todėl, kad buvo jau išvažiavęs autobusu ir ketino kompiuterį parduoti bei iš to pasipelnyti. Pavogto kompiuterio niekam nebuvo davęs pasinaudoti. 2018 metų rugsėjo mėnesio viduryje nuvažiavo į kompiuterių taisyklą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir paliko pavogtą kompiuterį „Asus UX32A“ taisyti, nes kompiuteris sugedo. Šį kompiuterį planavo sutaisyti ir jį pasilikti sau (b. l. 101-103).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. E. parodė, kad Priklausomybės lygų centre gydosi jau 8 metai, dalyvauja metadono programoje. 2018 rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis kartu su J. Ž. važiavo į Kalvarijų turgų, ten J. kažko reikėjo. Vėliau prie Kalvarijų turgaus įlipo į troleibusą ir juo važiavo iki Karoliniškių mikrorajono. Ten turėjo persėsti į 59 maršruto autobusą, važiuojantį iki Grigiškių. Jiems išlipus iš troleibuso, J. Ž. pamatė taisyklą, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ pastato rūsyje, ir nusprendė ten nueiti. Jis nuėjo kartu. Jis, E. E., pradėjo klausinėti taisyklos darbuotojo, ar įmanoma pataisyti jo telefoną „CAT“, sudaužytu ekranu. Darbuotojas jam atsakė, kad tokius telefonus nelabai taiso, bet gali palikti, jie apžiūrės ir praneš. Jis diktavo savo duomenis darbuotojui, o J. vaikščiojo ir dairėsi. Ką J. tiksliai darė, jis nežino, nes J. Ž. buvo jam už nugaros. Vėliau J. Ž. priėjo prie jo, paprašė žiebtuvėlio ir išėjo. Po kelių minučių darbuotojas jam pasakė, kad tegul jo draugas grąžina kompiuterį arba jis skambins į policiją. Jis pasakė darbuotojui, kad neskambintų policijai, pats paskambino J. Ž. ir liepė grąžinti kompiuterį, o šis atsakė, kad negrąžins, nes jau nuvažiavo iki Lazdynų mikrorajono. Tą dieną jis J. daugiau nebuvo sutikęs. Vėliau su J. Ž. kalbėjo apie pavogtą kompiuterį. J. Ž. sakė, kad kompiuterį pasiliks sau. Ką J. Ž. toliau darė su kompiuteriu, jis nežino, bet mano, kad juo naudojosi. Visiškai neprisipažįsta prisidėjęs prie vagystės, nes nieko nedarė. Su J. nesitarė vogti kompiuterio ir jokių ženklų J. Ž. nerodė (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018 m. spalio 8 d. akistatos tarp J. Ž. ir E. E. protokolo matyti, kad E. E. liko prie savo anksčiau duotų parodymų, o J. Ž. parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d., prieš užeinant į taisyklą, dėl jokios vagystės su E. E. nesitarė; E. E. jam nerodė jokių sutartinių ženklų ar gestų, leidžiančių suprasti, kad taisyklos darbuotojas nestebi ir galima vykdyti vagystę; po vagystės šio kompiuterio E. E. nedavė, apie kompiuterio realizavimą su E. E. nekalbėjo (b. l. 40-45).

2018 m. spalio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas E. E. atžvilgiu nutrauktas konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.00 val. jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. G. ir pranešė, kad taisykloje adresu (duomenys neskelbtini), pavogtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis kompiuteris. Jis pasakė R. G., kad apie įvykį praneštų policijai. Vėliau jis peržiūrėjo taisykloje įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kad į patalpas užeina du vyriškiai. Vienas iš vyriškių užkalbina R. G., o kitas tuo tarpu dedasi į krepšį kompiuterį. Minėtų vyriškių jis nepažįsta. Įmonei padaryta 230 eurų turtinė žala (b. l. 50-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jis atsakingas už įvairių elektronikos įrenginių priėmimą remontui bei pardavimą. 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.00 val. į taisyklos patalpas atėjo jam nepažįstamas vyriškis, apie 30 metų amžiaus, pilku megztiniu, juodomis kelnėmis, tamsių plaukų. Su savimi vyriškis turėjo mėlyną krepšį, skirtą sportinei aprangai nešioti. Šį vyriškį jis kažkada jau buvo matęs taisykloje, bet neprisimena, kada tai buvo ir kokiu reikalu vyriškis buvo užsukęs. Įrašų bendrovės dokumentuose apie jo ankstesnį apsilankymą nerado. Atėjęs 2018 m. rugpjūčio 11 d., šis vyriškis su kažkuo kalbėjo telefonu, atsisėdo ant sofos. Po keleto minučių atėjo jo draugas ir jie pradėjo tarpusavyje kalbėtis. Antrasis jaunuolis buvo su tamsiais rūbais, juodos spalvos marškinėliais, šviesių plaukų, sportinėmis kelnėmis, apie 25-30 metų amžiaus. Vaikinas juodais marškinėliais iš draugo su šviesiu megztiniu krepšio pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną „CAT“ ir priėjęs jį parodė bei paklausė, kiek kainuos remontas dėl sudaužyto ekrano. R. G. pasiūlė palikti telefoną apžiūrai. Vaikinas sutiko, todėl jis užpildė taisymo kvitą Nr. ITK15509, kuriame vaikinas pasirašė ir nurodė savo duomenis: E. E., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kol liudytojas užpildė kvitą, kitas jaunuolis išėjo iš patalpų. Tada jis apžvelgė patalpas ir iš karto pastebėjo, kad iš lentynos ką tik pavogtas nešiojamas kompiuteris „Asus UX32A“, kurio vertė 230 eurų. Kitų lankytojų tuo laiku patalpose nebuvo. Jis pasakė telefoną pridavusiam asmeniui, kad sugrąžintų draugą su pavogtu kompiuteriu, nes patalpos stebimos vaizdo kameromis. Vyriškis sudarė nustebusio asmens įspūdį, demonstravo, kad kitu telefonu galimai bando prisiskambinti draugui. Sakė, kad pastarojo telefonas išjungtas. Liudytojas pradėjo skambinti į policiją, o tuo metu antrasis jaunuolis taip pat pasišalino. Daugiau jie salone nepasirodė. Apie vagystę vėliau pranešė ir bendrovės direktoriui M. B.. Prie apklausos pateikia taisymo kvitą, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. klientas E. E. pateikė „CAT“ telefoną, domėdamasis ekrano stiklo kaina (b. l. 61-64, 67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Remontuoja mobilius telefonus ir kitą techniką. 2018 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jam dirbant minėtos bendrovės patalpose, užėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis (vėliau iš policijos pareigūnų, kartu su minėtu jaunuoliu atvykusių paimti kompiuterio, sužinojo, kad jo vardas J. Ž.). Jaunuolis parodė nešiojamą kompiuterį „Asus UX32A“, paklausė, kodėl neveikia ekranas, ir kiek kainuos remontas. Jis neklausė, kam priklauso kompiuteris, o vaikinas to nesakė. Jis pasiūlė prietaisą palikti, kad specialistai galėtų jį apžiūrėti ir įvertinti remonto kainą. Kadangi J. Ž. skubėjo, o tuo metu salone buvo daug žmonių, jis tik pasižymėjo ant kompiuterio kontaktinį J. Ž. telefono numerį, kurio dabar nepamena, ir vardą J.. Sutarė, kad jis ateis vėliau ir jie pasakys remonto kainą. Jis J. pažįsta iš matymo kaip klientą, kuris jau anksčiau buvo remontavęs keletą daiktų (kokių konkrečiai, dabar nepamena). Šiuo metu kitų J. Ž. priduotų remontui daiktų neturi. 2018 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. į taisyklą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis atidavė J. Ž. priduotą remontui nešiojamą kompiuterį „Asus UX32A“. Kompiuteris nebuvo taisytas, nes su J. Ž. nebuvo sutarta dėl galutinės remonto kainos, neužpildytas kvitas (b. l. 71-72).

2018 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.00 val. iš bendrovės nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo pavogtas 230 eurų vertės kompiuteris „Asus UX32A“. Prie pareiškimo pridėti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota nusikalstama veika (b. l. 1).

Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, daryti nusikalstamos veikos padarymo vietoje –kompiuterių-telefonų taisyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, užfiksuoti į taisyklą atėję du vyriškiai ir jų veiksmai: vienam iš vyriškių bendraujant su taisyklos darbuotoju, kitas vyriškis iš lentynos paima nešiojamąjį kompiuterį, paslepia jį savo drabužiuose ar nešuliuose ir išeina iš taisyklos. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad vyriškiai rodytų vienas kitam kokius nors sutartinius ženklus ar gestus (b. l. 26-30).

Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnams savanoriškai pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Asus UX32A“, priimtą remontui iš J. Ž. (b. l. 73-75).

Iš byloje esančio 2018 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Asus UX32A“ (b. l. 31-39).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. 15.26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas R. G. pranešimas apie tai, kad prieš porą minučių iš kompiuterinių prekių parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), vyras pavogė kompiuterį (b. l. 3).

Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ITK173 matyti, kad kompiuterio „Asus UX32A“ vertė yra 230 eurų (b. l. 54).

Iš byloje esančio 2018 m. spalio 2 d. pakvitavimo matyti, kad nešiojamas kompiuteris „Asus UX32A“ buvo grąžintas M. B. (b. l. 56-57).

BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. Ž. 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 230 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus UX32A“. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, 230 eurų vertės turto pagrobimas laikytinas nedidelės vertės turto pagrobimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši J. Ž. tyčinė veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties, E. E., liudytojų M. B., R. G., D. B. parodymais, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, byloje esančia vaizdo medžiaga (2018 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis) ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Kaltinamasis J. Ž. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma arešto bausme (b. l. 108-111).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (iš kompiuterių-telefonų taisyklos pagrobė 230 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į J. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį J. Ž. – daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka (b. l. 155-168), teistas, paskutinį kartą teistas taip pat už svetimo turto pagrobimą (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) (b. l. 116-125), nedirba (b. l. 59).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą, artimą vidurkiui – 27 parų – arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, J. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 18 parų arešto bausmės (BK 64¹ str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam J. Ž. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydytis nuo narkomanijos, taip pat neatlygintinai išdirbti 120 valandų per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje įtvirtinta bausmių keitimo taisykle (1 arešto para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms), taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, J. Ž. paskirta bausmė bendrintina apėmimo būdu su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 90).

Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 230 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 2). 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 55), tačiau 2018 m. spalio 30 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio atsisakė, kadangi pagrobtas kompiuteris bendrovei grąžintas, reali žala nepadaryta (b. l. 58).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – 27 (dvidešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti J. Ž. 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, J. Ž. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. Ž. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė