- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-254-601/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- Č. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-24365-752/2022 pagal atsakovo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000, pripažino negaliojančia 1994 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią akcinė bendrovė „Leta“ pardavė, o Č. V. pirko gyvenamąją patalpą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ir taip pat pripažino Č. V. praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas Č. V. 2022 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10977/2000, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad šioje byloje procesas turėtų būti atnaujintas remiantis CPK 366 straipsnio l dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas. Pažymėjo, kad 1994 m. gruodžio 29 d. tarp jo ir AB „Leta“ buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurią patvirtino notaras ir ji buvo įregistruota viešame registre. Tačiau pareiškėjui išvykus gyventi pas motiną K. T., gyvenusią Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., jam priklausančiu kambariu žodinės panaudos sutarties pagrindu leido naudotis J. Š., kuris 2011 m. mirė. Vėliau, 2022 m. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, pareiškėjas nutarė grįžti į Kauną. Siekdamas gyvenamąją vietą deklaruoti savo kambaryje, pareiškėjas seniūnijai turėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie jam priklausantį turtą. VĮ Registrų centro 2022 m. birželio 22 d. išduotame išraše pastebėjo įrašą, kad jo kambariui 2000 m. spalio 4 d. antstolė L. D. yra uždėjusi areštą, o žymoje „Juridiniai faktai“ yra įrašas „įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“. Kadangi pareiškėjas nurodo esantis garbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbęs fizinius darbus, neturintis teisinių žinių, todėl buvo įsitikinęs, kad Registrų centro išduotame Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše esantis įrašas yra susijęs su antstolės L. D. uždėtu areštu, tačiau 2022 m. rugsėjo mėnesį jam išduotame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buvo nurodyta, kad ginčo butas priklauso jam nuosavybės teise, tačiau žyma apie įsiteisėjusį sprendimą liko nepakeista. Norėdamas išsiaiškinti, kokią įtaką teismo sprendimas turi jam priklausančiam kambariui, išsireikalavo teismo sprendimą ir sužinojo, kad 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimu, pagal J. Š. ieškinį pareiškėjas pripažintas praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 1994 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią AB „Leta“ pardavė jam minėtą patalpą, pripažinta negaliojančia. Tačiau anuomet, teismas, priimdamas J. Š. ieškinį ir išnagrinėdamas bylą, padarė aiškias CPK klaidas, nulėmusias neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. teismas nustatęs, kad tokio pobūdžio reikalavimus gali reikšti tik turto savininkas ar teisėtas valdytojas, kad ieškovas, teikdamas ieškinį neturi turto savininko įgaliojimų, turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Todėl pareiškėjas mano, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė jam ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas įsitikinęs, kas termino procesui atnaujinti nepraleido, kadangi jokių teismo šaukimų, pranešimų, procesinių dokumentų nėra gavęs, todėl apie iškeltą civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo praradus teisę į gyvenamąją patalpą jam nebuvo žinoma, byla, liečianti jo interesus, išnagrinėta jam nedalyvaujant, jo neinformavus apie bylos kėlimą, nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino pareiškėjui Č. V. 2022 m. lapkričio 3 d. sumokėtą 106,00 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje numatytą naikinamąjį terminą tokiam prašymui pateikti. Be to, teismas pastebėjo, kad prašymas neatitinka CPK 369 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, o patikrinęs Gyventojų registrą, nustatė ir tai, kad vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra miręs.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas Č. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje konstatavo CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimą ir atsisakė prašymą priimti, kai termino praleidimo (nepraleidimo) klausimas galėjo būti nagrinėjamas tik prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo antrame etape. Remiantis kasacinio teismo praktika, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tuo tarpu kitų klausimų nagrinėjimas pradinėje pareiškimo priėmimo stadijoje pagal įstatymus nenumatytas;
1.2. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog prašymas su trūkumu, nes vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra miręs, teisiškai nepagrįsta ir nėra kliūtis procesui atnaujinti. Juolab, kad nors ieškovas J. Š. yra miręs, nuosavybės teisių į ginčo patalpą jis niekada nebuvo įgijęs, todėl jis neturi materialinio intereso, teisių perėmėjų jis neturi. Į ginčo patalpą, panaikinus pirkimo–pardavimo sandorį galėtų pretenduoti valstybė, kurią bylose dėl nekilnojamojo turto atstovauja valstybės įmonė Turto bankas;
1.3. Proceso atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelis kelias apeliantui apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kadangi 2000 m. gruodžio 6 d. sprendime, apie kurio priėmimą apeliantas sužinojo tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų nepareikšta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
8. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-10997/2000, kurioje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo, išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas 2000 m. gruodžio 6 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2000 m. gruodžio 20 d. Teismo sprendime nurodyta, kad bylą nagrinėjant iš esmės, teismo posėdyje nedalyvavo nei atsakovė AB „Leta“, nei atsakovas Č. V., nei notarė Zita Kasperovičienė; apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta paskelbimu spaudoje. Pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2022 m. lapkričio 4 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka tokiam prašymui keliamų reikalavimų, o vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra miręs, bet taip pat nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs naikinamąjį terminą procesui atnaujinti, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, neskyrė pareiškėjui termino šalinti trūkumus, bet iš karto atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Apeliantas įsitikinęs, kas teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, nenustatęs pagrindų, kuriems esant galima atsisakyti priimti tokį prašymą, jį nepagrįstai atsisakė priimti, konstatavęs, kad praleistas naikinamasis terminas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.
10. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai). Kitų klausimų nagrinėjimas pradinėje – pareiškimo priėmimo – stadijoje pagal įstatymą nenumatytas. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negali būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam prašymui paduoti, ar pagrįstas įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. ir termino tokiam prašymui paduoti praleidimą.
11. Apibendrinant CPK 370 straipsnio nuostatų analizę, akivaizdu prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai yra konstatavęs ir kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su terminu paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo susiję klausimai nekliudo teismui priimti tokį pareiškimą ir skirti jį nagrinėti teismo posėdyje rašytinio ar žodinio proceso tvarka, įvertinus ir tai, jog iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, taip pat pasisakyti ir dėl termino pateikti tokį prašymą, o prašymą pateikęs asmuo gali būti teismo įpareigotas pateikti papildomus su tuo susijusius įrodymus (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Juolab, kad, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; kt.). O šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių pacituotos kasacinio teismo praktikos kontekste nevertino. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jau prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, kai toks klausimas iš esmės negalėjo būti sprendžiamas, konstatavo CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimą ir atsisakė prašymą priimti. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą priėmimą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.