Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. I-1239-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
I-1239-426/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
L. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1239-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04240-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Š. skunde teismo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. lapkričio 21 d. aktą Nr. (12-25-31-3)R-6888 „Dėl prašymo pateikti informaciją apie sumokėtus mokesčius“ (toliau – Raštas; b. l. 1–6).

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą Inspekcijai pateikti informaciją apie R. D. ir V. S. sumokėtų mokesčių sumas už atliktus namo antro aukšto rekonstrukcijos darbus, patikrinti ir pateikti informaciją R. D. vedamą buhalterinę apskaitą.

Pareiškėja nesutinka su Raštu ir teigia, kad atsakovė buvo nekompetentinga ir šališka. Kaltina atsakovę biurokratizmu, nes nepateikė pinigų priėmimo kvitų, neišnagrinėjo jos skundo.

Teigia, kad Inspekcija, nevykdydama savo pareigų ir funkcijų, pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 32 straipsnį.

Pareiškėja reikalavimą grindžia tuo, kad R. D. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas) jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliota atstovė. Pastaroji ir V. S. atliko namo antro aukšto apšiltinimą, rekonstrukciją bei pakeitė fasado išvaizdą. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo bei regioninio parko teritorijoje. R. D. ir V. S., atlikusios namo antro aukšto rekonstrukciją bei apšiltinimo darbus, pasak pareiškėjos, padarė žalą valstybei, galimai nesumokėjo mokesčių valstybei, padarė žalą pareiškėjai.

Pareiškėja aiškina, kad valstybei padaryta žala pasireiškia tuo, jog R. D. statybų techninį projektą įvardino kaip paprastasis remontas, o realiai vykdė rekonstrukciją. Tuo pagrindu R. D. nuslėpdama tikrus duomenis, nemokėjo valstybei mokesčių, galimai klastodama tiek statybų techninį projektą, tiek buhalterinės apskaitos dokumentus. Nurodo, kad R. D. rekonstrukcijos bei apšiltinimo darbus atliko bendraturtei V. S. be jokių dokumentų, kuri taip pat privalo susimokėti mokesčius valstybei už atliktą apšiltinimą bei rekonstrukciją.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad patyrė žalą, nes statybos darbai atlikti nekokybiškai bei galimai nekokybiškomis medžiagomis. Nuo neteisingos statybos technologijos pareiškėjos bute veisiasi pelėsis, kuris padarė žalą kambarių apdailai, tenka daryti pastoviai buto remontą.

Pareiškėja yra namo bendraturtė ir buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Jos nuomone, Inspekcija slepia galimus R. D. ir V. S. pažeidimus.

Pareiškėja reikalauja iš atsakovės pateikti jai informaciją apie R. D. ir V. S. sumokėtų mokesčių sumas už atliktus namo antro aukšto rekonstrukcijos darbus bei patikrinti R. D. vedamą buhalterinę apskaitą. Taip pat pareiškėja reikalauja pateikti namo antro aukšto rekonstrukcijai Įsigytų ir panaudotų statybinių medžiagų buhalterinę apskaitą, jų pirkimo dokumentus, atsiskaitymus už atliktus darbus su rangovais.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–17).

Atsiliepime nurodo, kad Inspekcija, vykdydama valstybės priskirtas funkcijas, vadovaujasi MAĮ nuostatomis. Remiantis MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punktu, informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija apie jį būtų paskleista. Inspekcija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, kreipdamasi į mokesčių administratorių nurodė, kad visa prašoma pateikti informacija bus reikalinga teisminiam nagrinėjimui siekiant apginti pažeistas teises.

Atsakovė nuomone, mokesčių administratoriaus raštas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi vadovaudamasis teisės aktais, teismų praktika turi įsitikinti prašomos informacijos sąsajumu su konkrečia byla bei visa turima informacija, esant teismo reikalavimui arba teismo liudijimui, bus pateikta tiek, kiek tai reikalinga teisingam konkrečios bylos išnagrinėjimui.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Inspekcija Rašte, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą pateikti informaciją apie R. D. ir V. S. sumokėtų mokesčių sumas už atliktus namo antro aukšto rekonstrukcijos darbus, patikrinti ir pateikti informaciją R. D. vedamą buhalterinę apskaitą. Pareiškėja reikalauja pateikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) , antro aukšto rekonstrukcijai įsigytų ir panaudotų statybinių medžiagų buhalterinę apskaitą, jų pirkimo dokumentus, atsiskaitymus už atliktus darbus su rangovais, vadovavosi MAĮ 38 ir 39 straipsniais.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m liepos 1 d.), Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Inspekcijos 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 (toliau – ir Taisyklės) bei MAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Atitinkamai informacija disponuojantiems asmenims įtvirtinta pareiga tokią informaciją teikti. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Taigi matyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga pateikti prašomą informaciją nėra absoliuti.

Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta neteiktinos informacijos samprata. Pagal minėto straipsnio nuostatas, neteiktina informacija yra laikoma: 1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija (kai prašo trečiasis asmuo); 2) informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.

Pagal Taisyklių 30.1 papunktį ir Asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 4 punktą, asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Teikiant asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.

Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Nepažeidžiant informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi valstybės institucija neturi pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens prašomą informaciją.

Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama pateikti privataus ir asmeninio pobūdžio informaciją apie trečiuosius asmenis.

MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokia informacija nelaikoma paslaptyje: 1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai; 2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos; 3) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma; 4) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos suma; 6) informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta; 7) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija. Šią informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Jei įstatymai nenustato ko kita, mokesčių administratoriaus turimos nelaikomos paslaptimi informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims atvejus, būdus, mastą ir tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Pagal MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti, o kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista (MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs MAĮ nuostatas, daro išvadą, kad teisės aktuose mokesčių administratoriui yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai neatskleisti informacijos apie mokesčių mokėtoją, pateiktą mokesčių administratoriui informaciją laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams.

Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme prašoma pateikti informacija nepatenka MAĮ 38straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Be to, keliamo ginčo atveju, MAĮ 39 straipsnio 1dalies 4 ir 9 punktų nuostatos imperatyviai nustato atvejus, kokiais atvejais ir kokiems subjektams informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista. Atsakovė nepažeidė MAĮ 32 straipsnyje įtvirtintų mokesčių administratoriaus pareigų,

Nagrinėjamu atveju atsakovės Rašte nurodyti argumentai yra teisėti ir pagrįsti. Teismo vertinimu, Rašte tinkamai įvertintas pareiškėjos prašymo turinys ir pateiktas atsakymas atsižvelgus į jo esmę.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl jai galimai padarytos žalos, vykdant namo rekonstrukcijos darbus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja jokių duomenų, kad ji kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir prašoma informacija reikalinga konkrečiai nagrinėjamai bylai teismui pateikti, nepateikė. Pareiškėjos ir jos prašyme nurodytų asmenų tarpusavio santykiai nepatenka į viešojo administravimo sritį yra reguliuojami privatinės teisės normų. Taigi, pareiškėja Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka turi teisę ginti jos galimai pažeistas teises.

Akcentuotina, kad kai pareiškėja pateikus ieškinį dėl žalos atlyginimo, turės teisę vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 199 straipsnyje įtvirtinta teise išreikalauti rašytinius įrodymus, kreiptis į teismą, kuris įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, nustatęs ar pareiškėjos prašomi duomenys yra reikalingi, jei taip, kokia apimtimi prašomi išreikalauti duomenys yra būtini pareiškėjos pozicijai pagrįsti. Tokiu atveju MAĮ turėtų pareigą teismui pateikti prašomus duomenis. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta ir, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjos prašymo, pateikiant duomenis apie trečiuosius asmenis. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos jai suteikia atlikti teisės aktai. Šiuo atveju atsakovė neturėjo teisės tenkinti pareiškėjos prašymo.

Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Inspekcijos prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai taikius ir aiškinus ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas