- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-565-265/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija 24.4; 30.6; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. rugpjūčio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjos Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovės A. P. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės I. G. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. G., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu ir su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovei ½ dalį nuosavybės teisės į butą, (duomenys neskelbtini). Teigia, jog 1993-01-12 ieškovės mama L. P. privatizavo butą, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad privatizavimo metu buvo nepilnametė, tačiau butui privatizuoti buvo panaudoti investiciniai čekiai, todėl pagal LR butų privatizavimo įstatymą ji yra ½ buto dalies savininkė. Pažymi, kad po mamos mirties pradėjusi tvarkyti paveldėjimo dokumentus sužinojo, jog butas testamentu paliktas atsakovei, ir apie savo teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privatizavimo metu ieškovė buvo pilnametė, o pagal tuo metu galiojusį CK bendras ieškinio senaties terminas buvo 3 metai, todėl konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ir ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog prie buto pirkimo prisidėjo investiciniais čekiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo mamai mirus, todėl tik nuo šio momento skaičiuotina ieškinio senaties termino eiga. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, jog butui pirkti buvo panaudoti ieškovės, kuri buvo vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, investiciniai čekiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo apie buto privatizavimą tik mamos vardu, privatizavimo metu ji buvo pilnametė, todėl per įstatymų nustatytą terminą galėjo ginti savo teises. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog privatizavimo metu mokėtiną sumą sumokėjo ieškovės mama L. P. Pažymi, jog nenuginčijus atsakovės nuosavybės teisės į butą, nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į bet kokią dalį buto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės A. P. motina L. P. mirė 2007-02-21. Po jos mirties nuosavybės teisę į butą, (duomenys neskelbtini), kaip paveldėtoja pagal testamentą įgijo I. G. Byloje kilo ginčas, ar ieškovei priklauso nuosavybės teisė į ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti jai ½ dalį nuosavybės teisės į butą, (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė šį reikalavimą pareiškė 2008-05-13. Pirmosios instancijos teismas atmetė ši reikalavimą atsakovės prašymu pritaikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t. y. abiejų šalių, interesais.
Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio CK 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio eiga remiantis CK 86 str. prasidėjo nuo tada, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo buto privatizavimo metu, t. y. 1993-01-12. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo buto privatizavimo momento (objektyvusis (teisės pažeidimo) ir subjektyvusis (sužinojimo) momentai sutapo), nes ieškovė buto privatizavimo metu buvo pilnametė ir negalėjo nežinoti, jog butas nėra privatizuotas jos vardu. Pažymėtina, kad ieškovė net ieškinyje nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo buto privatizavimo metu, bet šio sandorio neginčijo tikėdamasi, jog butą paveldės. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino dėl ginčijamo sandorio eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (1964 m. CK 86, 89 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido. Nesant duomenų, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujinamas. Praleidusi ieškinio senaties terminą ir atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovė neteko teisės į ieškinio patenkinimą (1964 m. CK 90 str.). Esant pagrindui ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau neanalizavo buto privatizavimo pagrįstumo. CPK 178 str. nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad investiciniais čekiais ar pinigais prisidėjo prie buto pirkimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog butą pirko L. P., todėl ieškovės argumentai atmestini kaip neįrodyti, be to, esant pagrindui ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Atsakovė I. G. apeliacinio proceso metu turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės A. P. atsakovei priteistina 400 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsnis).
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą, todėl pagrįstai ieškovės A. P. ieškinį atmetė.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325?330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. G. iš ieškovės A. P. 400 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti.