Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-93-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
II-93-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00263-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
J. Č.
Nukentėjusysis
Ž. B.
Administracinė byla Nr. II-93-878/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00263-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.3; 21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant pareiškėjui J. Č., jo įgaliotam atstovui advokatui K. J.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,

nukentėjusiajai Ž. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2369-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. Č. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2369-2019, kuriuo J. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą nubaustas 11 eurų bauda.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytas eismo įvykio laikas 2019 m. birželio 10 d. apie 9.05 val. neatitinka objektyvių duomenų ir tai yra grubus proceso pažeidimas, nes iš tiesų eismo įvykis įvyko tą dieną apie 8.50 val. Be to, Institucijos Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis R. K., atvykęs į eismo įvykio vietą ir nesiaiškinęs visų eismo įvykio aplinkybių, surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, nuspręsdamas, kad J. Č. yra kaltas dėl eismo įvykio, visiškai nevertino J. Č. paaiškinime išdėstytų aplinkybių, nepašalino jo išreikštų abejonių dėl automobilio „T. P.“ vairuotojos veiksmų, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą, veiksmų po eismo įvykio, kuomet vairuotoja savavališkai patraukė iš eismo įvykio vietos savo vairuotą transporto priemonę, nenustatė kitų ten buvusių ir eismo įvykį mačiusių asmenų, nesurinko duomenų, ar transporto priemonių vairuotojai prieš eismo įvykį nesinaudojo mobiliuoju telefonu, nevertino akivaizdaus automobilio „T. P.“ atsitrenkimo į J. Č. vairuojamo automobilio šoną - priekinį dešines pusės sparną, bamperį ir, vadovaudamasis tik prielaidomis, apkaltino jį dėl eismo įvykio. Pareigūnas, braižydamas eismo įvykio schemą, pažymėjo automobilio „T. P.“ priekinio kairės rato stabdymo pėdsaką ant važiuojamosios dalies, neįvertino šio automobilio kėbulo ilgio nuo to rato iki automobilio priekio, nes būtent šio automobilio priekiniu kairės pusės kampu buvo atsitrenkta į pareiškėjo vairuoto automobilio dešinės pusės priekinio sparno šoną, o po to jo vairuojamas automobilis smūgio jėgos buvo nublokštas ant šalia kelio esančio šaligatvio. Pareigūnai nevertino kelio pločio, automobilio „T. P.“ greičio ir pagrindinės priežasties eismo įvykiui kilti. Nurodė, jog akivaizdu, kad automobilio „T. P.“ vairuotoja, pažeisdama kelio ženklo Nr. 303 - Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas (Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones), viršijo gyvenamojoje zonoje leidžiamą maksimalų greitį, nes smūgio būta stipraus, automobilis „T. P.“ nedidelių gabaritų, hibridinis automobilis atsitrenkė į „X-Trail“ visureigį. Be to, nebuvo vertinami šios vairuotojos veiksmai prieš eismo įvykį - posūkio signalo nerodymas - ir veiksmai po eismo įvykio, kai ji savavališkai patraukė savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos, tuo nevykdė Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų vairuotojo pareigų po eismo įvykio, todėl apsunkino objektyvų įvykio aplinkybių nustatymą ir eismo įvykio mechanizmo įvertinimą, kai vairuotojai nebuvo jokio būtinojo reikalingumo patraukti savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3.17 punkte nurodoma, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Fotonuotraukoje iš įvykio vietos užfiksuota, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko jau už važiuojamųjų dalių sankirtos, akivaizdžiai matyti skysčių išsiliejimas ant kelio dangos, žibinto ir kitų plastmasinių detalių nuolaužos ant kelio dangos, tai vertintina kaip eismo įvykio vieta, todėl policijos pareigūnų teiginiai, kad J. Č., važiuodamas tiesiai, nepraleido transporto priemonės, artėjančios iš dešinės pusės, ir dėl to automobiliai susidūrė, ir taip pažeidė KET 115 punkto reikalavimus, yra akivaizdžiai neteisingi, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Jis negalėjo duoti kelio transporto priemonei, kuri artėja jam iš dešinės, nes, jam važiuojant kelių sankirta, jokios artėjančios transporto priemonės nebuvo, tik tada, kai jis pravažiavo kelių sankirtą (plotą, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus), į jo vairuojamo automobilio šoną atsitrenkė automobilis „T. P.“.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad Institucijos Kelių policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. V. 2019 m. birželio 25 d., pareiškėjui atvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, neatliko įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė svarbių aplinkybių, nesurašė nė vieno procesinio dokumento, piktai, nemaloniai kalbėjo, po to šis pareigūnas 2019 m. birželio 28 d., nedalyvaujant atsakomybėn trauktinam asmeniui, surašė ir priėmė administracinio nusižengimo byloje nutarimą su klaidomis, painiojo sąvokas, surašė įvykio aplinkybių vertinimą, praplėtė kaltinimo ribas, papildomai nurodė, kad J. Č. pažeidė KET 9 ir 127 punkto reikalavimus. Toks elgesys teisine prasme yra negalimas, nes protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau nuo jo gintis yra įmanoma, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę, suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimų protokolą ir skundžiamą nutarimą, pareigūnai pažeidė proceso reikalavimus, tyrimą atliko atmestinai ir nevisapusiškai, neišnaudojo visų galimybių surinkti visus objektyvius ir neginčijamus įrodymus, nevertino jų visumos, pakankamumo, nuoseklumo, galimų prieštaravimų, logiškumo, patikimumo, nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nenustatė, ar buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas, ar kaltas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar kalti kiti asmenys. Automobilio „T. P.“ vairuotoja galimai nevykdė Kelių eismo taisyklių, vairuodama savo transporto priemonę, pažeidė visą eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, pradedant nuo kelio ženklo Nr. 303 reikalavimo, važiavo kelio atkarpoje, kur jai važiuoti draudžiama, važiavo didesniu greičiu nei leidžiama gyvenamojoje zonoje, kelių sankirtoje nerodė jokio posūkio signalo, nesilaikė reikalavimų, keisdama važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, įvykus eismo įvykiui be jokios svarbios priežasties, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip sutrukdė tinkamai, objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tikrai kaltus dėl eismo įvykio asmenis patraukti atsakomybėn. Be to, ji nevykdė ir bendrųjų vairuotojo pareigų, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui. Prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą J. Č. atžvilgiu nutraukti, nes jo padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdžio metu J. Č. skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad jis vairavo automobilį „Nissan X-trail“,važiavo iki Statybininkų g. 25, į kiemų teritoriją įsuko iš Statybininkų gatvės. Važiuodamas kiemo teritorija, nematė iš dešinės atvažiuojant automobilio. Nukentėjusioji iš Statybininkų gatvės į kiemus įvažiavo per tunelį, nepaisydama draudžiančio eismą ženklo, atvažiavo keliuku, iš automobilių stovėjimo aikštelės, ir, pareiškėjui jau pravažiavus sankryžą, jį taranavo, kirto į jo automobilio priekinį dešinį sparną, sudaužė priekinį žibintą, priekinį posūkį. Po įvykio pareiškėjas iš karto sustojo, tik jo automobilis nuo smūgio peršoko per bordiūrą. Išlipusi vairuotoja pradėjo jo atsiprašinėti, nes ji pažeidė kelio ženklą, pati tą pasakė, o J. Č. važiavo pagrindiniu keliu. Pareiškėją pildyti eismo įvykio deklaraciją vertė ir vairuotoja, ir atvykusi policija. Policijos pareigūnai sakė, kad J. Č. buvo kliūtis iš dešinės. Kitą automobilį vairavusi moteris kirto draudžiantį ženklą. Jei moteris būtų neišsiblaškiusi, ji būtų jį praleidusi. Mano, kad jeigu vairuotojas kerta draudžiantį ženklą, tai taisyklė „kliūtis iš dešinės“ negalioja. Jis pats nematė, kaip moteris pravažiavo tą draudžiantį ženklą. Spėjo, kad vairuotojos rankos buvo užimtos, nes greičio nebuvo, moteris važiavo didesniu greičiu nei jis ir norėjo J. Č. aplenkti. Nepastebėjo, ar „Toyota“ išsukdama vairuotoja rodė posūkio signalą. Vairuotoja nufotografavo eismo įvykį, paskui patraukė savo automobilį. Jie nebaigė pildyti eismo deklaracijos, nes J. Č. suprato, kad jis pats nekaltas. Įvykio metu jokių liudytojų nebuvo, paskui atsirado per langus žiūrinčių žmonių. Į įvykio vietą buvo atvykęs sūnus, kuriam pats paskambino, nes sūnus buvo kelių policijos pareigūnu, jis geriau supranta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į J. Č. skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Nagrinėjant J. Č. administracinio nusižengimo bylą, buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, būtinos bylai teisingai išnagrinėti, surinkti įrodymai bei liudininkų parodymai įvertinti objektyviai ir visapusiškai. Visi skunde išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs ir prieštarauja eismo įvykio tyrimo metu surinktai medžiagai, todėl vertintini kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. Č. skundo netenkinti.

Institucijos atstovas R. V. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į bylos nagrinėjimą, buvo supažindintas su kelio ženklo Nr. 303 reikšme. Šis ženklas leidžia važiuoti KET nurodytiems asmenims, tarp jų ir to kiemo gyventojams. Paneigė, jog nagrinėjant bylą, rėkė ant pareiškėjo, nurodė, kad jis tiesiog garsiai kalba. Pagal automobilių apgadinimus matyti, kad ne „Toyota“ automobilis atsitrenkė į J. Č. automobilį, kaip šis teigia, o būtent „Nissan X-trail“ dešiniu priekiniu kampu atsitrenkė į „Toyota“ kairį priekinį sparną. Vieta, kur įvyko eismo įvykis, nėra automobilių stovėjimo aikštelė, o pravažiavimas iš Jaunimo gatvės į Statybininkų gatvę, ten galiojo gyvenamosios zonos taisyklė, leistinas maksimalus greitis 20 km/h ir dešinės rankos taisyklė. Todėl J. Č. turėjo praleisti jam iš dešinės atvažiuojantį „Toyota“ automobilį. Įvykio metu liudytojų nustatyta nebuvo. J. Č. teigė, kad jis važiavo vienas, nors iš tikrųjų jis važiavo su kažkokia moterimi, kurios asmenybės nustatyti nepavyko. Ta moteris ir pasiūlė J. Č. iškviesti sūnų. Dėl eismo įvykio laiko, nurodyto administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime, paaiškino, kad toks laikas buvo policijai nurodytas pačių eismo įvykio dalyvių ir užfiksuotas deklaracijoje. Skunde neteisingai nurodyta, kad J. Č. skambino policijai, tačiau iš tikrųjų pranešimas apie eismo įvykį gautas iš Ž. B.. Pareiškėjo sūnus, pats būdamas policijos pareigūnu, atvykęs bandė paveikti pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, bet šie poveikiui nepasidavė, surašė administracinio nusižengimo protokolą J. Č.. Jokių pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad Ž. B. vairavo su juodais akiniais, dėl to galėjo nepastebėti šešėlyje važiuojančio tamsaus pareiškėjo automobilio, ar kad ji nerodė posūkio ir kt. niekur nėra užfiksuota. Buvo aiškintasi dėl važiavimo po draudžiančiu ženklu, ir dėl šio ženklo reikalavimų pažeidimo tiek Ž. B., tiek J. Č. sūnui surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Po to buvo padarytos papildomos fotonuotraukos, papildomai buvo užfiksuoti pravažiavimai. Braižant autoįvykio schemą, automobilis „Toyota“ buvo patrauktas, bet Ž. B. pateikė visas įvykio fotonuotraukas. Braižant eismo įvykio schemą, ją pasirašant abiem vairuotojams, buvo užfiksuota padangos žymė, mano, kad ten stabdymo žymė. J. Č. atvažiavęs turėjo sulėtinti greitį, įvertinti, ar neatvažiuoja iš dešinės joks automobilis, nes visur stovi automobiliai, pravažiavimai siauri, matomumas mažas. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo, „Toyota“ automobilis buvo pastebėtas per vėlai, todėl nebuvo galimybės išvengti susidūrimo.

Nukentėjusioji Ž. B. parodė, kad tą dieną važiavo į kiemus per tunelį iš Statybininkų, važiavo lėtai, kiemuose suko į dešinę pusę, rodė posūkį į dešinę ir, truputį užsukusi, pajuto smūgį. Vairuodama buvo su akiniais nuo saulės, telefonu nekalbėjo, galinėje sėdynėje vežėsi (duomenys neskelbtini) sūnų. J. Č. automobilio nematė, nes jis tikriausiai atvažiavo greitai. J. Č. su kažkokia moterimi važiavo tiesiai, jis atsitrenkė į Ž. B. automobilio kairį ratą ties lempa. Nuo smūgio pareiškėjo automobilis užšoko ant bordiūro. Buvo viduje sudaužyta jos automobilio lempa, buvo iššokęs posūkio žibintas, pažeistas kairys ratas, reikėjo keisti amortizatorius. Automobilių susidūrimo vietoje buvo išsiliejęs skystis, buvo šukių. Galvojo pildyti deklaraciją, bet nemokėjo, todėl išsikvietė policiją. J. Č. policijai sakė, kad jis važiavo pagrindiniu keliu. Ji padarė autoįvykio nuotraukas iš visų pusių ir jas pateikė policijai. Moteris, vykusi su J. Č., po įvykio jam liepė skambinti sūnui, nes šis viršininkas, ir pati pasišalino. J. Č. sutiko pildyti deklaraciją tik tada, kai policijos pareigūnai paaiškino, kad čia galioja dešinės pusės taisyklė. Ž. B. ir J. Č. pildant eismo įvykio deklaraciją, atvyko J. Č. sūnus, vaikščiojo, kalbėjo, tada pareigūnai nusprendė nepildyti deklaracijos, nes čia reiks kitokio tyrimo.

Liudytoja Kelių policijos būrio vyriausioji patrulė K. K. parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. gavo iškvietimą į Statybininkų g. ties 15 namu, kur buvo eismo įvykis. Atvykę rado J. Č. ir Ž. B., „Toyota“ automobilis buvo patrauktas, vairuotoja paaiškino, kad žmonės nepravažiavo, bet ji padarė įvykio vietos nuotraukas ir jas pareigūnams pateikė. „Nissan“ automobilis, važiuodamas iš dešinės, nepraleido „Toyota“ automobilio. Tokioje situacijoje reikia vadovautis dešinės rankos taisykle, todėl nusprendė, kad ,,Nissan“ automobilio vairuotojas yra kaltas, ir pasiūlė asmenims pildyti eismo įvykio deklaraciją. „Nissan“ automobilio vairuotojas pradėjo keistis ratą, jis prašė palaukti keletą minučių, kol atvyks komisaras. Liudytoja su kolega nesuprato, kodėl turi laukti, todėl deklaraciją pildė toliau. Atvyko J. Č. sūnus ir pradėjo aiškinti tėvui, kad dėl eismo įvykio jis nekaltas, ir jie toliau nepildė deklaracijos. Tada liudytoja su kolega rinko medžiagą, braižė autoįvykio schemą. Kai viską padarė, sūnus lyg ir norėjo pildyti deklaraciją, J. Č. vėl buvo linkęs pildyti deklaraciją. Liudytoja ir kolega padarė nuotraukas, išmatavo, kolega braižė schemą. Ant kelio buvo likę kažkokių žymių. Schemoje yra pažymėta susidūrimo vieta, ją ant kelio pažymėjo kreida. Eismo įvykio vietoje asmenų, mačiusių įvykį, nebuvo, vairuotojai liudytojų nenurodė. Vėliau iš namo buvo išėję gyventojų, kurie pasakojo, kad tokie įvykiai nutinka dažnai.

Liudytojas Kelių policijos būrio vyriausiasis patrulis R. K. parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. 9 val. kartu su kolege buvo iškviestas į Statybininkų g. 15, kur susidūrė du automobiliai. Tai buvo kiemų teritorijoje, kur susikerta kelias. „Nissan“ automobilis buvo apgadintas dešine priekine dalimi, „Toyota“ - kaire priekine dalimi, „Toyota“ jau buvo patrauktas iš įvykio vietos. Nuotraukose matė, kaip automobiliai stovėjo susirėmę. Abu vairuotojai buvo pasimetę. Pareigūnai, nustačius įvykio aplinkybes, pagal „Toyota“ vairuotojos parodytas nuotraukas, pasakė, kad kaltas yra automobilio „Nissan“ vairuotojas, ir pasiūlė jiems pildyti eismo įvykio deklaraciją. „Nissan“ vairuotojas keletą kartų minėjo, kad atvyks kažkoks komisaras. Tai buvo vairuotojo sūnus, kuris atvykęs apžiūrėjo įvykio vietą ir liepė tėvui nepildyti deklaracijos. Tada pareigūnai pradėjo forminti eismo įvykį. J. Č. sūnus kišosi į jų darbą, bandė nurodyti dalykus, kuriuos turi užfiksuoti. Pareigūnai stengėsi viską užfiksuoti - fiksavo susidūrimo vietą, išvažiavimus, padangų žymes, susidūrimo vietą, kur užfiksuotą padangos žymę pažymėjo kreida, fiksavo vietas, kur automobiliai stovėjo, kai pareigūnai atvažiavo, pažymėjo transporto priemones, pastatus. Mano, kad rasta padangos žymė, jeigu būtų palikta kitų automobilių, judrioje vietoje jau būtų nuvažinėta. Skystis buvo išbėgęs prie ,,Nissan“ automobilio už 4 metrų, o šukės buvo išsibarstę tarpe nuo to padangos pėdsako iki ,,Nissan“ automobilio. Bendraujant su J. Č. sūnumi, bandant įrodyti, kad jo tėvas yra kaltas, J. Č. sūnus pasakė, kad gal nereikia forminti eismo įvykio ir gal jie pabaigs pildyti deklaracijas, tačiau pareigūnai jau buvo pradėję dirbti savo darbą, todėl baigė viską daryti ir nuvažiavo į PK, apklausė „Toyota“ vairuotoją, surašė jai administracinio nusižengimo protokolą dėl kelio ženklo reikalavimo pažeidimo. Paskui buvo apklaustas „Nissan“ vairuotojas ir surašytas protokolas. Dėl nubraižytos schemos pastabų buvo iš J. Č., nes kažkuris automobilis nebuvo pažymėtas. Eismo įvykio vietoje liudytojų nebuvo. Vėliau atsirado žmonių, su kuriais kalbėjo, šie sakė, kad „Nissan“ greitis buvo didelis, bet niekas įvykio nematė, todėl jų komentarai įtakos aplinkybių tyrimui nedarė. Eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad J. Č. nesilaikė dešinės rankos taisyklės.

J. Č. 2019 m. birželio 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 52-ANR_P-6360-2019 pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2019 m. birželio 10 d. 9.05 val. Alytuje, Statybininkų g. 15, vairuodamas automobilį ,,Nissan X-trail“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vietoje, kur kertasi važiavimo trajektorija, važiuodamas tiesiai, pažeisdamas KET 115 punktą, nepraleido transporto priemonės, artėjančios iš dešinės pusės, dėl to automobiliai susidūrė (administracinio nusižengimo bylos lapas 1).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Institucijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu J. Č. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 10 d. apie 9.05 val. Alytuje, Statybininkų gatvėje ties pastatu Nr. 15, vairuojamu automobiliu „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pravažiavimu tarp gyvenamų namų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neįvertino, kad artėja prie lygiareikšmių kelių (pravažiavimų) susikirtimo (sankryžos), įvažiuodamas į susikirtimo vietą, buvo neatidus, neatkreipė dėmesio, kad jam iš dešinės į susikirtimo vietą įvažiavo į dešinę sukantis automobilis „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Ž. B., ir dešiniu priekiniu vairuojamo automobilio kampu atsitrenkė į automobilio „T. P.“ kairį priekinį sparną. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Savo veiksmais J. Č. pažeidė KET 9, 115, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, kad būtent J. Č. veiksmai vairuojant automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė sąlyga tiriamam eismo įvykiui kilti, nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuotų automobilių nuolaužų pasiskirstymo bei automobilių apgadinimų neabejotinai galima teigti, kad būtent automobilis „Nissan X-trail“ priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į jau baigiančio atlikti dešinį posūkio manevrą automobilio „T. P.“ kairį priekinį sparną, nuo smūgio užvažiavo ir sustojo ant šaligatvio (administracinio nusižengimo bylos lapai 2-3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad birželio 10 d. apie 9.02 val., patruliuojant ekipaže AP-1820 kartu su vyr. patrule K. K., iš Alytaus AVPK budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti Alytuje, Statybininkų g. 15, kur pranešėja, vairuodama ,,Toyota“, susidūrė su ,,Nissan“ automobiliu. Atvykus juos pasitiko pranešėja Ž. B., kuri paaiškino, kad ties Statybininkų g. 15 namu automobiliu ,,T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suko į dešinę, kai staiga pajuto smūgį į kairę automobilio dalį. Į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Č.. Išsiaiškino, kad asmenys kvietė policiją, nes eismo įvykio situacija iš pradžių buvo neaiški, tačiau atvykus ir paaiškinus eismo įvykį, eismo įvykio dalyviai pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Pokalbio metu J. Č. kelis kartus minėjo, kad laukia savo sūnaus, kuris dirba policijoje, kad išaiškintų situaciją. Į eismo įvykio vietą prisistatė J. Č. sūnus G. Č., kuris savo tėvą patikino nepildyti eismo įvykio deklaracijos, ir kelis kartus bandė jiems aiškinti, kad J. Č. yra nekaltas dėl eismo įvykio. Aiškino, kad Ž. B. turi būti nubausta už kelio ženklą, kurį pažeidė įvažiuodama į kiemų teritoriją. Neatsižvelgiant į G. Č. nuomonę, eismo įvykis nufotografuotas ir įformintas: J. Č., vairuodamas automobilį ,,Nissan“, vietoje, kur kertasi važiavimo trajektorija, važiuodamas tiesiai nepraleido transporto priemonės, artėjančios iš dešinės pusės, dėl to automobiliai susidūrė ir įvyko eismo įvykis. J. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 115 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, paskyrė bylos nagrinėjimo datą ir vietą. Vairuotojui išaiškino teises ir pareigas, nurodytas ANK 577 straipsnyje. Ž. B. ir G. Č. įvažiavo į kiemų teritoriją, pažeisdami kelio ženklą Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), todėl vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais (administracinio nusižengimo bylos lapas 5).

Autoavarijos vietos schemoje užfiksuotas 2019 m. birželio 10 d. įvykęs eismo įvykis, automobilių ,,T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis ir susidūrimo vieta, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio. Važiuojamos dalies kieme ties Statybininkų g. 15 namu plotis yra 4,9 m, pravažiavimo iš Statybininkų gatvės ties Statybininkų g. 19A pastatu plotis nuo ties šiuo pastatu įstrižai pastatyto automobilio galinės dalies yra 4,2 m, automobilio „Nissan X-trail“ galinis dešinys ratas nuo įsivaizduojamos linijos, pratęsus išorinį dešinį susikertančios su „Nissan X-trail“ važiavimo krypties važiuojamosios dalies kraštą, yra 4,6 m atstumu, priekiniu kairiu ratu ant šaligatvio, padangos stabdymo žymė susikertančių važiuojamųjų dalių sankirtoje užfiksuota ant pačios įsivaizduojamos linijos, pratęsus išorinį dešinį susikertančios su „Nissan X-trail“ važiavimo krypties važiuojamosios dalies kraštą (administracinio nusižengimo bylos lapas 6).

Apklausos protokole užfiksuota, jog 2019 m. birželio 10 d. apklausiama Ž. B. parodė, kad ji š. m. birželio 10 d. apie 9.05 val. Alytuje, Statybininkų g. vairavo automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Statybininkų g. 15 namu suko į dešinę pusę ir pajuto smūgį. Išlipus iš mašinos, priėjo prie „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir paklausė, ar pildys eismo įvykio deklaraciją, ar kvies policiją. Nusprendė kviesti policiją. Kiti automobiliai iš kiemo negalėjo išvažiuoti, todėl ji eismo įvykio vietą nufotografavo ir patraukė savo ,,Toyota“ automobilį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai (administracinio nusižengimo bylos lapai 7-8).

Apklausos protokole užfiksuota, jog 2019 m. birželio 10 d. apklausiamas J. Č. parodė, kad birželio 10 d. apie 9.05 val. Alytuje, Statybininkų g. vairavo automobilį „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo ties Statybininkų g. 15 namu, kai kelių susikirtimo vietoje į jo vairuojamo automobilio priekinę dešinę pusę ties bamperiu atsitrenkė jam iš dešinės pusės važiuojantis automobilis ,,Toyota“, po to smūgio jėga jo automobilį nubloškė ant šaligatvio. Sustojus automobiliui, jis išlipo, taip pat išlipo ir „Toyota“ automobilio vairuotoja, ji pasakė, kad nepastebėjo, neapsidairė. Netrukus atėjo du namo gyventojai ir pradėjo „Toyota“ automobilio vairuotojai aiškinti, kad ji nekalta, kad tai yra dešinės rankos taisyklė ir kad eismo įvykio kaltininkas yra J. Č.. Jis nesutiko, nes mano, kad buvo beveik pravažiavęs kelių susikirtimą, o „Toyota“ automobilis atsitrenkė priekiniu kampu į jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį. „Toyota“ automobilis važiavo gyvenamųjų namų keliu į įkalnę, vairuotoja buvo užsidėjusi tamsius akinius. Jo automobilis buvo tamsus, o nuo gyvenamojo namo buvęs šešėlis galėjo apsunkinti vairuotojai matomumą. Mano, kad vairuotoja, keisdama važiavimo kryptį - sukdama į dešinę, turėjo atsižvelgti į vietovę, reljefą, sulėtinti greitį o pastebėjus jau kelio sankirtoje jo automobilį - net ir visiškai sustabdyti savo vairuojamą automobilį. Po automobilių susidūrimo įvykio vietoje esančių asmenų buvo kaltinamas dėl šio įvykio, todėl nurodė, kad kvies policiją. Mano, kad „Toyota“ automobilio vairuotoja privalėjo pažymėti eismo įvykio vietą ir tik tada patraukti automobilį, nes vairuotoja turi pareigą neleisti, kad pasikeistų įvykio vieta, būtina išsaugoti pėdsakus, tačiau automobilio vairuotoja savo automobilį patraukė iš eismo įvykio vietos. Dėl taisyklės „kliūtis iš dešinės“ KET 115 punktas nurodo, kad ji taikoma, kai artėjama prie kelių sankirtos, kur eismo tvarka neaptarta kelio ženklais, tuo tarpu jis jau važiavo kelio sankirta ir beveik ją buvo pravažiavęs, todėl negalėjo pažeisti šio punkto, nes jo važiavimo kryptimi kelių sankirta prasidėjo prie pastato kampo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai (administracinio nusižengimo bylos lapai 9-10).

Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuota, kad po eismo įvykio nustatyti automobilio „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai: priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, nustatyti automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, variklio dangtis (administracinio nusižengimo bylos lapai 11 ir 12).

Išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad apie šį eismo įvykį Ž. B. telefonu pranešė 2019 m. birželio 10 d. 8.57 val., nurodydama, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas atsisako pildyti deklaracijas (administracinio nusižengimo bylos lapas 13).

Institucijos pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje nuotraukose užfiksuota automobilių ,,T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio bei jų apgadinimai po eismo įvykio (administracinio nusižengimo bylos lapas 14). Nuotraukoje DSC00592 matyti, kad automobilis „Nissan X-trail“ kairės pusės ratais truputį įstrižai užvažiavęs ant šaligatvio, nuotraukoje DSC00593 matyti, kad ties Statybininkų g. 15 namu kelių susikirtime yra padangos žymė, nuotraukose DSC00594, DSC00597 matyti, kad prie automobilio „Nissan X-trail“ dešinės pusės priekinio rato išbėgęs skystis, nuleista šio rato padanga, po šiuo automobiliu tarp jo priekinių ir galinių dešinės pusės ratų matyti šukės, duženos, taip pat matyti, kad apgadintas šio automobilio priekis jo dešinėje pusėje ties priekiniu žibintu, išdužusi priekinė dešinė lempa, apgadintas bamperis iš priekio ir dešinio šono, nuotraukose DSC00595 ir DSC00596 matyti, kad automobilio „T. P.“ kairys šonas priekyje iki kairės pusės priekinio rato stipriai įlenktas, nubrozdintas virš kairės pusės priekinio rato, tačiau šio automobilio priekis visai neapgadintas, smūgis šiam automobiliui akivaizdžiai teko iš jo kairės pusės, nuotraukoje DSC00598 matyti, kad pravažiavimas per tunelį po Statybininkų g. 21 namu yra pravažiavimas per daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų teritoriją, nuotraukoje DSC00601 užfiksuota kreida pažymėta galimai padangos palikta žymė važiuojamų dalių sankirtoje, nuotraukose DSC00603 ir DSC00652 matyti, kad ant tunelio iš Statybininkų gatvės po 21 namu yra uždėtas kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”, nuotraukoje DSC00653 matyti keliukas nuo šio tunelio pusės, nuotraukoje (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Nissan X-trail” važiavimo kryptimi palei Statybininkų g. 15 namą sankirtos su keliuku nuo Statybininkų g. per tunelį labai riboja pastatas Statybininkų g. 15A. Nuotraukoje IMG_2104 užfiksuoti abu automobiliai po susidūrimo, matyti, kad automobilis „T. P.“ yra automobiliui „Nissan X-trail“ iš dešinės ta pačia važiavimo kryptimi, „Nissan X-trail“ yra labiau į priekį nei automobilis „T. P.“, kurio priekis yra ties galinėmis automobilio „Nissan X-trail“ durelėmis, šukės ir duženos nubyrėję po automobiliu „Nissan X-trail“ iki automobilio „T. P.“. Iš nuotraukų IMG_2105, IMG_2106 matyti, kad automobilis „T. P.“ nuo jo atvažiavimo važiuojamąja dalimi per tunelį yra visiškai užsukęs į dešinę, t. y. toje pačioje važiuojamojoje dalyje kaip ir automobilis „Nissan X-trail“, iš nuotraukos IMG_2108 matyti, kad važiuojamųjų dalių sankirtoje užfiksuota padangų žymė.

Pareiškėjo J. Č. prie skundo pridėtose fotonuotraukose fiksuota automobilio ,,Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta po eismo įvykio, išsilieję skysčiai, detalių nuolaužos, šio automobilio apgadinimai, vaizdas iš automobilio „T. P.“ važiavimo trajektorijos, galimi stabdymo pėdsakai, važiuojamųjų dalių sankirtos vieta, galima įvykio vieta (b. l. 12-14). Papildomai J. Č. ir jo įgalioto atstovo pateiktose nuotraukose matyti keliuko nuo Statybininkų gatvės per tunelį po Statybininkų g. 21 namu vaizdas automobilio „T. P.“ važiavimo kryptimi, šio kelio, pravažiavus tunelį, bendras vaizdas su automobilių stovėjimo aikštelėmis kairėje ir dešinėje (b. l. 21-32), pateiktuose www.maps.lt tinklapio žemėlapiuose matyti Statybininkų gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 17, 19, 21, 15 kiemų teritorija (b. l. 33-34). Iš esmės analogiškas žemėlapis yra pateiktas iš www.google.lt (b. l. 35).

Eismo įvykio deklaracijoje, beveik visiškai užpildytoje J. Č. ir iš dalies užpildytoje Ž. B., eismo įvykio laikas nurodytas 9.05 val. (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. Č. skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. birželio 28 d. nutarimu J. Č. buvo paskirta nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y., už tai, kad jis 2019 m. birželio 10 d. apie 9.05 val. Alytaus miesto Statybininkų gatvėje ties pastatu Nr. 15, vairuojamu automobiliu „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pravažiavimu tarp gyvenamų namų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neįvertino, kad artėja prie lygiareikšmių kelių (pravažiavimų) susikirtimo (sankryžos), įvažiuodamas į susikirtimo vietą buvo neatidus, neatkreipė dėmesio, kad jam iš dešinės į susikirtimo vietą įvažiavo į dešinę sukantis automobilis „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Ž. B., ir dešiniu priekiniu vairuojamo automobilio kampu atsitrenkė į automobilio „T. P.“ kairį priekinį sparną. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Savo veiksmais J. Č. pažeidė KET 9, 115, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Už šį nusižengimą J. Č. paskirta 11 eurų bauda.

ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 8 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač, kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir institucijos atstovo paaiškinimai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, fotonuotraukos, rašytiniai duomenys patvirtina, kad J. Č. važiuojant automobiliu „Nissan X-trail“ Alytuje, Statybininkų gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, artėjant prie jo važiuojamosios dalies sankirtos su kita važiuojamąja dalimi nuo Statybininkų gatvės per tunelį po 21 namu, šia važiuojamąja dalimi sankirtos link jam iš dešinės artėjo (važiavo sankirtos link) automobilis „T. P.”, todėl būtent J. Č. privalėjo sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę iki važiuojamųjų dalių sankirtos ir duoti kelią jam iš dešinės artėjančiam automobiliui „T. P.”, tačiau to nepadarė, tęsė judėjimą per važiuojamųjų dalių sankirtą ir priekine dešine savo automobilio dalimi, dešiniu savo automobilio kampu atsitrenkė į automobilio „T. P.” kairio šono priekinę dalį, sukėlė pavojų kito eismo dalyvio ir jo turto saugumui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Automobilių apgadinimai, užfiksuoti tiek techninės apžiūros aktuose, tiek nuotraukose, akivaizdžiai patvirtina, kad būtent automobilis „Nissan X-trail“ atsitrenkė priekine dalimi ir jos dešiniu kampu į automobilio „T. P.“ kairį šoną automobilio priekinėje dalyje, ties priekiniu kairiu ratu. Visiškai nelogiška J. Č. versija, kad jį taranavo automobilis „T. P.“, nes tokiu atveju automobilis „T. P.“ būtų turėjęs būti priešais J. Č. automobilį ir jo link judėti šonu, kai taip automobiliui važiuoti neįmanoma, o objektyvūs duomenys patvirtina, kad su automobiliu „Nissan X-trail“ automobilis „T. P.“ kontaktavo būtent savo kairiąja puse. Automobilio „Nissan X-trail“ priekio ir priekinio dešinio kampo apgadinimai patvirtina, kad būtent šis automobilis, judėdamas pirmyn savo važiavimo trajektorija, trenkėsi į neabejotinai jau prieš jį esantį automobilio „T. P.“ kairįjį šoną. Nuotraukose užfiksuota abiejų automobilių padėtis po eismo įvykio ir jų apgadinimai rodo, kad važiuojamąja dalimi išilgai Statybininkų g. 15 namo judėjęs automobilis „Nissan X-trail“ priekiu ir dešiniu priekiniu kampu galėjo trenktis į automobilio „T. P.“ kairį šoną ties priekiniu ratu tik tuo atveju, kai automobilis „T. P.“ važiuojamųjų dalių sankirtoje jau buvo pasukęs į dešinę ir bent priekine automobilio dalimi atsidūręs toje pačioje važiuojamojoje dalyje, kuria sankirtos link judėjo ir automobilis „Nissan X-trail“. Nuotraukose matyti, kad po susidūrimo automobilis „T. P.“ yra jau visiškai toje pačioje važiuojamojoje dalyje, kaip ir J. Č. automobilis, pastarojo akivaizdžiai susidūrimo metu pastumtas dešiniau, o abiejų automobilių padėtis, šukių ir nuolaužų išsidėstymas nuo stovinčio automobilio „T. P.“ po automobiliu „Nissan X-trail“ iki pastarojo priekinio dešinio rato rodo, kad automobilis „Nissan X-trail“ po susidūrimo neabejotinai dar judėjo pirmyn, taip po susidūrimo atsidurdamas toliau priekyje nei automobilis „T. P.“, užvažiuodamas kairėje ant šaligatvio. J. Č. versija, kad jam važiuojant sankirta, jokio automobilio iš dešinės nebuvo, visiškai nepagrįsta, nes pats pareiškėjas nurodė, kad Ž. B. išsuko būtent sankirtoje, o ne atvažiavo per šaligatvį ar vejas ribojančius bordiūrus. Ž. B. automobilis po susidūrimo užfiksuotas būtent iškart už sankirtos ribos, taigi, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus automobilių apgadinimų lokaciją ir pobūdį, nuotraukose užfiksuotą automobilių padėtį po susidūrimo, neįmanoma situacija, kad pareiškėjui priartėjus prie sankirtos, Ž. B. dar nebūtų prie jos privažiavusi, nes susidūrimas akivaizdžiai įvyko ties sankirtos išorine dešine riba Ž. B. važiavimo kryptimi ir būtent jai jau įsukant į važiuojamąją dalį, kuria važiavo pareiškėjas.

Neįtikima ir niekuo nepagrįsta J. Č. versija, kad automobilis „T. P.“ viršijo gyvenamojoje zonoje leistiną maksimalų greitį, norėjo jį aplenkti. Iš eismo įvykio vietos schemos, tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiosios parodymų, www.maps.lt ir www.google.lt duomenų (b. l. 33-35, 36) matyti, kad automobilis „T. P.“ iš pagrindinės gatvės įsuko per siaurą tunelį į gyvenamųjų daugiabučių kiemų teritoriją ir jau už 25 metrų vėl visiškai užsuko į dešinę, akivaizdu, kad tokia važiavimo trajektorija neleido šiam hibridiniam automobiliui tokiame trumpame atstume išvystyti didelio greičio. Be to, pareiškėjas, teigiantis, kad automobilis „T. P.“ važiavo labai greitai ir norėjo jį aplenkti, nerodė posūkio, vėlgi nurodė ir tai, kad jis šio automobilio atvažiuojant netgi nematė, nematė ir to, ar Ž. B. rodė posūkio signalą, taigi, jo paaiškinimai visiškai nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. Vien subjektyviomis spėlionėmis J. Č. grindė ir versiją, kad „T. P.“ vairuotoja buvo užimtomis rankomis, gal kalbėjo telefonu ir t.t., tačiau tokios versijos neturi jokios teisinės reikšmės šioje situacijoje, nes šiuo konkrečiu atveju ne Ž. B., o būtent J. Č. privalėjo laikytis KET 115 punkto reikalavimo ir duoti kelią jam iš dešinės susikertančia važiuojamąja dalimi artėjančiai transporto priemonei. Visiškai deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad eismo įvykio aplinkybes nustatinėjęs policijos pareigūnas R. K. neišsiaiškino visų eismo įvykio aplinkybių, nenustatė jo liudininkų ir t.t. – pats pareiškėjas teigė, kad liudininkų mačiusių eismo įvykį, nebuvo, nors Ž. B. teigė, kad J. Č. eismo įvykio metu važiavo kartu su kažkokia moterimi, kuri po automobilių susidūrimo iš įvykio vietos pasišalino, nurodžiusi J. Č. kviestis sūnų, taigi, pats pareiškėjas šios galimos įvykio liudytojos neįvardijo, nenurodė nei įvykį tyrusiems policijos pareigūnams, nei teismui. Be to, pareiškėjas akivaizdžiai neteisingai skunde nurodo, kad automobilis „T. P.“ atsitrenkė į jo automobilio šoną – kaip jau minėta pirmiau, nuotraukose ir automobilių techninės apžiūros aktuose matomi automobilių apgadinimai visiškai paneigia tokią pareiškėjo versiją.

Atsižvelgiant į KET reikalavimus, automobilio „Nissan X-trail“ vairuotojas J. Č., vadovaudamasis KET 115 punktu, važiuodamas pravažiavimu tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, privažiuodamas prie susikirtimo su kitu pravažiavimu (faktiškai lygiareikšmių kelių sankirtos), privalėjo pristabdyti arba visai sustoti bei įsitikinti, kad jam iš dešinės nėra atvažiuojančių transporto priemonių, esant iš dešinės pusės atvažiuojančiai transporto priemonei, ją praleisti ir tik tada pravažiuoti susikirtimo vietą. Šiuo atveju J. Č. nurodyto KET punkto reikalavimų nesilaikė ir sukėlė eismo įvykį.

J. Č. nurodyta aplinkybė, kad automobilio „T. P.“ vairuotoja įvažiavo pažeisdama kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, tai jį suklaidino ir buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui, vertintina kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Automobilio „T. P.“ vairuotoja įvykio tyrimo metu prisipažino pažeidusi kelio ženklo Nr. 303 reikalavimus. Jai už šį nusižengimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2 dalimi, tačiau šis jos padarytas nusižengimas negali būti pripažintas pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Kelio ženklas Nr. 303 prie pravažiavimo tarp namų įrengtas daugiau kaip už trisdešimties metrų nuo įvykio vietos, tarp jo ir įvykio vietos yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjo automobiliai. Be to, kelio ženklas Nr. 303 nedraudžia mopedų, motociklų be priekabų, maršrutinio, aptarnaujančio (Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančius į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti – KET 3.1 punktas) ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių eismo. Todėl J. Č. nurodoma aplinkybė, kad jam iš dešinės neturėjo ir negalėjo atvažiuoti jokia transporto priemonė, yra visiškai neteisinga ir paneigiama, juo labiau, kad iš paties pareiškėjo pateiktų nuotraukų (b. l. 31. 32) aiškiai matyti, kad nuo Statybininkų gatvės pravažiavus tunelį po daugiabučiu gyvenamuoju namu Nr. 21, yra ir automobilių stovėjimo vietos palei pastatus Nr. 17, 19, 21, taigi, automobiliai galėjo atvažiuoti ne tik iš Statybininkų gatvės, bet ir iš kitų teritorijų (stovėjimo aikštelių) prie gyvenamųjų namų.

Teismas pripažįsta, kad nutarime administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas nurodė netikslų J. Č. padaryto nusižengimo laiką - 2019 m. birželio 10 d. apie 9.05 val. (administracinio nusižengimo bylos lapas 2). Eismo įvykis, labiau tikėtina, galėjo kilti 2019 m. birželio 10 d. apie 8.50 val., kaip nurodė pareiškėjas, nes iš Išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad apie šį eismo įvykį policijai buvo pranešta 2019 m. birželio 10 d. 8.57 val. (administracinio nusižengimo bylos lapas 13). Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo nutarime nurodytas teisės pažeidimo laikas laikytinas grubiu proceso pažeidimu, tai teismas laiko rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nutarimo esmės ir neturi visiškai jokios įtakos nei pareiškėjo kaltės klausimui, nei nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, juo labiau, kad apklausiamas policijoje pareiškėjas pats nurodė tokį eismo įvykio laiką (administracinio nusižengimo bylos l. 9-10). Taip pat jokios įtakos eismo įvykiui kilti neturi ir tai, kad po eismo įvykio „T. P.“ vairuotoja patraukė šią transporto priemonę iš susidūrimo vietos, kad neužstotų siauro pravažiavimo tarp kiemų kitiems automobiliams. Pažymėtina, kad Ž. B. iš karto po įvykio automobilių padėtį iš visų pusių užfiksavo nufotografuodama, tik tada patraukė savo automobilį, o šias nuotraukas vėliau pateikė jos pačios iškviestiems policijos pareigūnams. Taigi, pareiškėjo skundo teiginys, kad automobilio „T. P.“ vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, išvis neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos duomenims.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju, išnagrinėjus skundą, nenustatyta, kad Institucijos pareigūnas būtų nesurinkęs visų reikalingų įrodymų, nevertinęs surinktų įrodymų ir padaręs jais nepagrįstas išvadas. Skundžiamame nutarime išanalizuoti surinkti įrodymai, jie tinkamai įvertinti, ir jais remiantis priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas dėl pareiškėjo kaltės.

ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga. J. Č. surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jis pažeidė KET 115 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo tirtas ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo ir KET 115 punkto pažeidimo pagrįstumas, o priimant nutarimą, aprašant pažeidimo esmė, papildomai nurodyta, kad J. Č. pažeidė ir bendrąją eismo dalyvių pareigą, numatytą KET 9 punkte, ir taip pat bendrąją transporto priemonių vairuotojų pareigą pasirinkti saugų greitį, numatytą KET 127 punkte. Tačiau nutarime nebuvo pakeista nei padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikacija, nei nustatyti kokie nors kitame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, jam nebuvo inkriminuotas greičio viršijimas ar pan. Pašalinus šias bendrąsias eismo dalyvių (vairuotojų) pareigas numatančių KET punktų nuostatas iš nutarime nurodyto pažeidimo esmės aprašymo, J. Č. padaryto administracinio nusižengimo esminės faktinės aplinkybės ir jo teisinė kvalifikacija niekuo nepasikeistų, jo padėtis nepalengvėtų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nutarime kaip teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, nurodytas tik tas pats KET punktas, kuris nurodytas ir administracinio nusižengimo protokole – KET 115 punktas. Kaip jau minėta, ANK 617 straipsnis nenumato galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau jokie nauji esminiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nutarime ir nebuvo nurodyti, nebuvo iš esmės pakeistas administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo vairuojant automobilį vietoje, kur kertasi važiavimo trajektorija, nepraleidus transporto priemonės, artėjančios iš dešinės, turinys, J. Č. nebuvo inkriminuoti kito administracinio nusižengimo sudėties požymiai nei numatyta administracinio nusižengimo protokole. Todėl nėra pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas J. Č. yra kaltas dėl eismo įvykio, nes jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir būtent jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija pagrįstai patraukė J. Č. administracinėn atsakomybėn bei teisingai kvalifikavo nusižengimą, todėl jo prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atmetamas. Taip pat pažymėtina, kad Institucija tinkamai įvertino ir visas eismo įvykio aplinkybes bei byloje surinktus pažeidėją charakterizuojančius duomenis bei tinkamai individualizavo jam skirtiną nuobaudą, todėl švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2369-2019 palikti nepakeistą ir pareiškėjo J. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. L.