Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui L. D. dėl žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas prašė iš atsakovo L. D. priteisti 2943,00 Eur žalos aplinkai atlyginimą valstybei.

Ieškovo atstovė L. M. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 30 d., neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius L. D., vykdant medžių kirtimo darbus gimnazijos teritorijoje, neužtikrino aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, tai yra: neturint savivaldybės išduoto leidimo saugotiniems medžiams kirsti, leido kiemsargiui nupjauti šiuos medžius: šermukšnį - 16 cm: šermukšnį - 18 cm; šermukšnį - 20 cm: šermukšnį 12 cm; šermukšnį - 25 cm; šermukšnį - 22 cm; šermukšnį - 23 cm; šermukšnį - 27 cm; šermukšnį - 38 cm; liepą - 22 cm; liepą - 26 cm; bei leido nugenėti tris kaštonus pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (kaštoną - 55 cm; kaštoną - 57 cm: kaštoną - 49 cm).

L. D. už Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimų pažeidimą ir už Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. jsakymu Nr. D1-45, 41 punkto reikalavimų pažeidimą buvo nubaustas 86,00 eurų administracine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d. ir 78 str. 4 d. Šiuo administraciniu teisės pažeidimu atsakovas L. D. padarė žalą aplinkai, kuri yra 2943,00 Eur. Padarytos žalos aplinkai L. D. neatlygino. Pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui buvo išsiųsta 2015 m. liepos 9 d.

Atsakovas L. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio mėnesio viduryje su ūkvedžiu aptarė, kokius darbus reiktų atlikti gimnazijos teritorijoje, norint užtikrinti mokinių saugumą. Dalis gimnazijos teritorijoje buvusių medžių buvo sergantys, kiti buvo pasvirę didesniu nei 45 laipsnių kampu ir kėlė grėsmę mokinių saugumui. Dėl to buvo suplanuoti medžių pjovimo darbai. 2015 m. balandžio 16 d. pagal sudarytą sąrašą, kuriuos medžius reiktų pjauti, jis parašė prašymą, kad gautų leidimą medžių kirtimo darbams. Įvykus nesusikalbėjimui, kiemsargis, nesulaukęs leidimo kirsti medžius, savo iniciatyva, savaitgalį, šiuos darbus atliko ir medžius išpjovė. Dėl to, jis buvo nubaustas administracine tvarka. Be to, inspektoriai, patikrinimo metu neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad buvo nukirsti 9 šermukšniai, tačiau 5 šermukšnių jau senai nebuvo, o atliekant kirtimo darbus buvo tik patrumpinti jų kelmai. Atsižvelgiant į tai, jis mano, kad gamtai žalos jis nepadarė. Be to, kiekvienais metais vietoje supuvusių, sergančių medžių yra sodinami nauji medžiai. 2015 m. balandžio 24 d. jis pateikė prašymą gauti leidimą genėti tris kaštonus, du iš trijų kaštonų ir buvo nugenėti. Kaštonus nugenėjo įmonė, kuri tuo užsiima. 2015 m. gegužės 27 d. jis buvo nubaustas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto pažeidimo. Mano, kad skaičiuojant ieškinyje nurodytą žalą nebuvo tinkamai įvertintos Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos darbuotojų paaiškinimuose pateiktos įvykio aplinkybės. Be to, mano, kad patikrinimo akte turėjo būti įvardinta ir nurodyta ar šermukšniai yra laukiniai, ar kultūriniai, nes kultūriniai šermukšniai neatitinka saugotinų medžių kriterijų ir jie gali būti šalinami be leidimo ir neatlygintinai. Patikrinimo akte minimos liepos augo pasvirusios didesniu nei 45 laipsnių kampu, todėl jos taip pat galėjo būti šalinamos be leidimo ir neatlygintinai. Kaštonai buvo apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybelinių ligų, dėl jų augimo vietose buvo pažeistos medžių gyvybinės funkcijos ir jų šakos kėlė grėsmę gimnazistų bei gimnazijos darbuotojų saugumui. Raseinių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą juos kirsti. Leidime nurodyta, kad medžių vertė neatlygintina, o vietoje kertamų medžių nurodyta pasodinti 10 liepų. Jis planuoja atlikti medžių atsodinimo gimnazijos teritorijoje darbus ir pateikė medžių atsodinimo schemą bei atliktų darbų lokalinę samatą.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje gavo pavedimą atlikti patikrinimą Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos teritorijoje dėl želdinių. 2015 m. balandžio 30 d. atliekant patikrinimą rado iškirstus medžius, sumatavo kelmus, rado nukirstus šermukšnius, liepą, tris nugenėtus kaštonus pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Pagal žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos LR aplinkos ministro įsakymu, metodiką apskaičiavo padarytą žalą aplinkai. Maždaug po mėnesio buvo išduotas leidimas nukirsti visus tris nugenėtus kaštonus. Jie buvo nugenėti netinkamai. Patikrinimo metu, dalyvavo gimnazijos ūkvedys V. L., jis pateikė informaciją apie tai, kad atliekant kirtimo darbus kažikurie šermukšniai nebuvo kirsti, buvo trumpinti tik šermukšnių kelmai, todėl minėti kelmai surašant aktą į nukirstų medžių sąrašą įtraukti nebuvo. Aplinkybes ar medžiai buvo pasvirę 45 laipsnių kampu sprendžia želdynų komisija, tačiau iš likusių kelmų medžių pasvirimo kampo nustatyti jau nebegalima.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2015 m. balandžio 30 d. atliktas neplaninis patikrinimas Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos teritorijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad gimnazijos direktoriaus nurodymu, be leidimo buvo nupjauti medžiai: dvi liepos, devyni šermukšniai, nugenėti trys kaštonai pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Už tai L. D. buvo paskirta administracinė bauda. Buvo paskaičiuotas žalos dydis už sužalotus medžius ir pareikštas ieškinys. Atliekant darbus gimnazijos teritorijoje, leidimas kirsti medžius išduotas dar nebuvo. Patikrinimo metu buvo minėta, kad buvo trumpinti šermukšnių kelmai, tačiau jie jų nerado.

Liudytojas Z. K. parodė, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje dirba kiemsargiu. 2015 m. balandžio mėnesį genėjo medžius. Jis sutarė su ūkvedžiu, kokius medžius reikia genėti, kokius pjauti. Medžius jis nugenėjo šeštadienį, nes galvojo, kad leidimas minėtiems darbams atlikti yra gautas. Žinojo, kad buvo kalba apie leidimą pjauti medžius, o paskui nesigilino ar jis jau gautas, nes darbus norėjo atlikti kuo greičiau. Atliekant darbus trumpino ir kai kurių šermukšnių kelmus, tačiau kiek kelmų buvo patrumpinta, jis pasakyti negalėjo. Nugenėtas šakas ir kelmus sukrovė į tam skirtą vietą gimnazijos teritorijoje.

Liudytojas V. L. parodė, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje dirba ūkvedžiu. 2015 m. balandžio mėnesį su kiemsargiu Z. K. apėjo gimnazijos teritoriją ir nusprendė, kokius medžių genėjimo bei pjovimo darbus reiktų atlikti. Buvo surašytas prašymas dėl leidimo kirsti medžius išdavimo. Darbus vykdyti pradėjo be leidimo, nes tikėjosi, kad leidimas bus gautas. Atliekant darbus, buvo tik patrumpinti maždaug keturių šermukšnių kelmai. Šias aplinkybes paiškino ir inspektoriams neplaninio patikrinimo metu. Kelmai buvo rasti, tačiau inspektoriai taip ir neatvyko jų apžiūrėti.

Ieškinys pagrįstas, tenkintinas iš dalies.

Gyventojų bei juridinių asmenų teises ir pareigas, užtikrinančias sveiką ir saugią aplinką, harmoningą visuomenės ir gamtos sąveikos raidą, organizmų įvairovės ir jiems būtinos gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, nustato Aplinkos apsaugos įstatymas. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas medžių genėjimą ir pjovimą atliko neturint savivaldybės išduoto leidimo, tai patvirtina 2015-04-30 patikrinimo aktas Nr. RSP-40. Iš Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos darbuotojo Z. K. 2015-05-25 paaiškinimo matyti, kad medžių pjovimo ir genėjimo darbai buvo atliekami su vadovybės žinia, prieš tai darbus aptarus su ūkvedžiu V. L.. Iš Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos ūkvedžio V. L. 2015-05-13 paaiškinimo matyti, kad medžių genėjimo ir pjovimo darbus aptarė su atsakovu L. D. ir kreipėsi dėl leidimų medžių kirtimo darbams gauti, tačiau darbus atliko nesulaukę minėto leidimo, nes tikėjosi, kad leidimas medžių kirtimo darbams bus gautas. Iš 2015-05-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 15029233 matyti, kad 2015 m. balandžio 30 d. neplaninio patikrinimo Nr. RSP-40 metu nustatyta, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius L. D., vykdant medžių kirtimo darbus gimnazijos teritorijoje, neužtikrino aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi. Už šią savavališką veiklą atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d., 4 d., 2015-05-27 nutarimu jam buvo skirta 86,00 Eur bauda. Tokiais savo veiksmais, atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Pažeidė Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, 41 punkto reikalavimus. Vadovaujantis žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaiszdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, 22-25 punkto nuostatomis buvo apskaičiuota padarytos žalos aplinkai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, dydis, kuris yra 2943,00 Eur. 2015-07-09 atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos aplinkai atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad žala būtų atlyginta. Iš 2015 m. balndžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 23 d. prašymų matyti, kad atsakovas kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę leidimams genėti 16 medžių bei nupjauti 3 kaštonus, gavimo. Leidimas kirsti 1 gluosnį, 2 topolius, 3 kaštonus gautas 2015 m. gegužės 11 d. Leidime nurodyta, kad medžių vertė neatlygintina, o vietoje kertamų turi būti pasodinta ir trejus metus prižiūrima 10 vienetų liepų. Iš Medžių sodinimo schemos matyti, kad atsakovas Prezidento Jono Žemaičiuo gimnazijos teritorijoje pasodins 5 ąžuolus ir 5 liepas, numatyta medžių sodinimo vieta. Iš Garliavos medelyno 2016 m. vasario 4 d., komercinio pasiūlymo matyti, kad 5 ąžuolų ir 5 liepų kaina iš viso yra 1672,22 Eur. Iš numatomų atlikti medžių sodinimo darbų lokalinės sąmatos matyti, kad darbų atlikimo kaina yra 2956, 25 Eur.

Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ).

Siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Ieškovas byloje įrodė, kad žala gamtai buvo padaryta atsakovui vykdant medžių kirtimo darbus gimnazijos teritorijoje neturint savivaldybės išduoto leidimo saugotiniems medžiams kirsti. Tačiau teismui yra pagrindas manyti, kad žalos dydis paskaičiuotas netinkamai.

Ieškovas neatsižvelgė į atsakovo teiginius, kad atliekant minėtus medžių kirtimo darbus, penki iš devynių ieškinyje nurodytų šermukšnių jau seniai buvo nukirsti, o 2015 m. balandžio 18 d., buvo tik patrumpinti jų kelmai. Vadovaudamasis Žalos aplinkai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, ieškovas apskaičiavo, kad už devynis šermukšnius ir dvi liepas gamtai padaryta žala yra 1494,00 Eur. Tačiau byloje nustatyta, kad penki iš devynių šermukšnių jau seniai buvo nupjauti, o atliekant darbus buvo tik patrumpinti jų kelmai, todėl darytina išvada, kad žala gamtai turėtų būti skaičiuojama ne už 11 medžių, bet už šešis. Pagal minėtą žalos gamtai apskaičiavimo metodiką (249 (nupjautų šermukšnių ir liepų kelmų skersmenų suma cm) x 6 (II grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis)=1494,00 Eur) galima apskaičiuoti vieno nukirsto medžio skersmens vidurkį, kadangi byloje neįmanoma nustatyti, kurie būtent šermukšniai buvo nukirsti, o kurių buvo tik patrumpinti kelmai. Atsižvelgiant į tai, vieno nukirsto šermukšnio kelmo skersmens vidurkis yra lygus 22,63 cm, todėl pagal apskaičiavimo metodiką, žala gamtai už nukirstus šermukšnius ir liepas turėtų būti mažinama 678,9 Eur (22,63 (nupjautų liepų ir šermukšnių kelmų skersmens vidurkis) x 5 (patrumpintų kelmų skaičius) x 6 (II grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis) = 678,90) ir turėtų būti ne 1494,00 Eur, bet 815,10 Eur.

Taip pat, ieškovas neatsižvelgė ir į tai, kad didžioji žalos dydžio dalis, tai yra 1449,00 Eur, paskaičiuota už tris nugenėtus kaštonus, kuriems 2015 m. gegužės 11 d. buvo išduotas leidimas kirsti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. L. D., davęs kiemsargiui leidimą genėti saugotinus medžius – tris kaštonus, kurių kamienai atitinkamai 55, 57 ir 59 cm, turėjo gauti leidimą šiems darbams atlikti. Leidimas nukirsti pastaruosius saugotinus medžius buvo gautas 2015 m. gegužės 11 d. t. y. po 24 dienų nuo saugotinų medžių nugenėjimo. Šia aplinkybę teismas vertina, kad 2015 m. gegužės 11 d. leidimas patvirtina, kad jame nurodyti medžiai galėjo būti nupjauti be žalos aplinkai, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir konstatuoja, kad kaštonai buvo nugenėti pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau po 11 dienų nuo pažeidimo fakto nustatymo, gavus leidimą kirsti medžius (tarp jų ir tris kaštonus) žala aplinkai nėra ir negalėjo būti padaryta, nes gavus leidimą ir atlikus tuos pačius veiksmus, kurie buvo atlikti iki jų įteisinimo, atsirastų tos pačios pasekmės, kaip ir dabar esančios, tačiau jos jau nebūtų traktuojamos kaip žala gamtai. Teismo vertinimu, gavus leidimą atlikti šiuos veiksmus ir taip juos įteisinus, žala aplinkai nugenėjus tris kaštonus padaryta nebuvo.

Teismas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją vertina žvelgdamas iš teisinių pasekmių perspektyvos, ką suponuoja teisingumo ir protingumo principai, kurie taikyti priimant sprendimą ir daro išvadą dėl vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (trijų nugenėtų kaštonų ir 5 nukirstų šermukšnių atžvilgiu) – žalos – nebuvimo. Nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo fakto, ieškinys dėl žalos priteisimo dalyje dėl trijų nugenėtų kaštonų, kurie ieškovo įvertinti 1449,00 Eur bei 5 šermukšnių, kurie naudojant žalos padarytos gamtai apskaičiavimo metodiką teismo vertintini 678,90 Eur, negali būti tenkintinas, todėl ieškinys dalyje dėl 2127,90 Eur žalos, padarytos gamtai atlyginimo, atmestinas. Teismas pažymi ir tai, kad nustatant žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra numatęs medžių atsodinimo darbus.

Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, priteistinos gamtai padarytos žalos dydį mažina iki 815,10 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, todėl iš atsakovo priteistina 18,00 Eur žyminis mokestis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.249 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 279 str. teismas.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, buveinės adresas LT-44279 Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 12, į. k. 190742290, priteisti 815,10 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų, 10 ct) žalos padarytos aplinkai atlyginimą valstybei, pervedant įmoką į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento surenkamąją sąskaitą Nr. LT 82 70440 60002920941, AB SEB bankas.

Iš atsakovo L. D. priteisti 18,00 Eur (aštuoniolika eurų, 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ieškinį dalyje dėl 2127,90 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.