- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2-30-666/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01198-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Renaldas Baliūtis, Renaldas Baliū
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos subrogacijos tvarka, palūkanų ir kitų teismo išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 70-72) pareiškė reikalavimą priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 8120,82 Lt sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-12-28 ant ieškovo drausto automobilio užkrito plytos nuo remontuojamo namo, esančio, Kretinga. Minėtas namas įvykio metu priklausė atsakovui. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu, todėl nukentėjusiajam asmeniui atlygino 8102,82 Lt dydžio įvykio metu padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.266 str., 6.1015 str., prašo iš atsakovo priteisti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą (b.l. 92-94) į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu ir prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliūtis teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovas advokatas Gintautas Daugėla teismo posėdžio metu su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas nevertino ir nenustatinėjo priežasčių, dėl kurių nugriuvo pastato plytų dalis, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų buvusi remontuota būtent ta namo dalis, kuri nugriuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2013-12-28 ant UAB DK „PZU Lietuva“ drausto (b.l. 10) ir UAB „V“ priklausančio automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19), užkrito plytos nuo namo, esančio, Kretinga. Minėtas namas įvykio metu priklausė A. P. (b.l. 12-14). Įvykio aplinkybes patvirtina 2014-01-27 paaiškinimas dėl įvykio, kuriame nurodoma, kad A. P. pastate automobilį namo kiemo važiuojamoje dalyje, o kol tvarkėsi name, nugriuvo namo galinės sienos viršutinė dalis ir apgadino stovintį automobilį (b.l. 16). Dėl įvykio kilusią žalą patvirtina 2013-12-30 pranešimas apie įvykį (b.l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas (b.l. 17), nuotraukos (b.l. 20-38). UAB DK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino draudiminiu, todėl nukentėjusiajam asmeniui atlygino 8102,82 Lt dydžio įvykio metu padarytą žalą. Žalos dydį ir jos atlyginimo faktą patvirtina 2014-01-15 remonto sąmata (b.l. 39-46), PVM sąskaita-faktūra (b.l. 48-49), 2014-02-06 pranešimas dėl žalos atlyginimo (b.l. 51), 2014-02-12 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 176193 (b.l. 52), 2014-03-17 pranešimas dėl žalos atlyginimo (b.l. 54), 2014-03-17 draudimo išmokos mokėjimo pažyma (b.l. 55), 2014-03-24 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 182381 (b.l. 56). 2014-04-07 UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi su pretenzija į A. P. ir ragino spręsti susidariusią situaciją geruoju, tačiau A. P. į raginimus nereagavo ir žalos neatlygino (b.l. 9).
Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ieškovo ir atsakovo atstovų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2013-12-28 ant ieškovo drausto automobilio užkrito plytos nuo namo, esančio Kretinga. Minėtas namas įvykio metu priklausė atsakovui. Nukentėjusioji UAB „V“ kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir ieškovas jai dėl įvykio metu apgadinto automobilio išmokėjo 8120,82 Lt draudimo išmoką. Iš 2014-02-06 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. 5696-7002-8010), esantis, Kretinga, buvo pastatytas 1967 m., o 2013 m. atlikta šio pastato rekonstrukcija, 2013-11-07 įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, 2013-11-25 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3587 pagrindu atsakovas šį namą kartu su priklausiniais įsigijo ir įregistravo asmeninės nuosavybės teise (b.l. 12-14).
Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.266 str., kuris reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Nenumatytomis aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.266 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tuomet, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.248 str. ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltei. Kaip minėta, ieškovas dėl įvykio metu apgadinto automobilio išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis nei kaip vairuotojas, nei kaip pastato savininkas, net ir būdamas itin apdairus bei rūpestingas, jokiais būdais negalėjo numatyti, kad pastato sienos dalis galėtų nugriūti. Atsakovo įsitikinimu žala atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nes įvykusių aplinkybių protingai nebuvo galima numatyti ar net numanyti, objektyviai negalėjo kontroliuoti ar užkirsti kelio plytų nugriuvimui. Ieškovas nurodo, kad byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 25-27) patvirtina, kad įvykio metu atsakovui priklausantis gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas ir netgi kreipimosi į teismą dienai gyvenamajam namui buvo atliekami mūrijimo darbai bei keičiamas stogas. Nors ieškovo paaiškinimai bei fotonuotraukos negali būti laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, kadangi jie nėra išduoti oficialių valstybės institucijų, tačiau byloje nesant kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo išdėstytą poziciją, jie laikytini pakankamais. Teismas reikšmingu laiko ir tai, kad namo siena nugriuvo praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnuo laiko po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei oficialiai deklaruojamos rekonstrukcijos darbų pabaigos. Atsakovo atstovas nei pateikiant atsiliepimą, nei teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio, o tik ginčijo aplinkybę, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui žalą, nes mano, kad tam nėra jokio pagrindo, t.y. neįrodyti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys. Atsakovas nepasinaudojo galimybe savo teiginiams, kad gyvenamojo namo konstrukcijos yra tinkamos ir trūkumų neturi, pagrįsti į bylą pateikti techninės statybos ekspertizės duomenis. Pažymėtina, kad šią aplinkybę privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau jokių duomenų į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), nes įrodinėjimo pareiga pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 str. reikalavimus tenka šaliai, kuri grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, o teismas turi teisę rinkti įrodymus tik įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CPK 179 str. 2 d.), kurie nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Gyvenamojo namo galinės sienos viršutinė dalis nugriuvo dėl netinkamai vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų, o ne dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais. Įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė, todėl, teismo nuomone, vairuotojo veiksmai pasistatant transporto priemonę gyvenamojo namo kiemo važiuojamoje dalyje, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė.
Atsakovas nesutinka, jog automobilis buvo apgadintas kilo dėl jo kaltės. Kad asmuo yra kaltas, konstatuojama tuomet, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nugriuvo gyvenamojo namo galinės sienos viršutinė dalis. Gyvenamuoju namu naudojosi atsakovas, pastato techninė priežiūra nebuvo perleista kitam asmeniui, todėl būtent atsakovas privalėjo pasirūpinti tinkamu jo naudojimu, įsitikinti, ar visos gyvenamojo namo konstrukcijos atitinka saugos reikalavimus. Atsakovas nurodė, jog pastatą įsigijo 2013-11-25 ir nei sienų, nei konstrukcijų nestatė. Iš bylos duomenų matyti bei atsakovas pats nurodė, jog pastatas yra 1967 metų statybos. Atsakovas, įsigijęs seną pastatą, turėjo pareigą rūpintis, kad gyvenamajame name nebūtų jokių trūkumų ir juos pašalinti. Tačiau atsakovas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, t.y. įsigijęs seną namą, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų seno gyvenamojo namo būklę, ar juo galima naudotis ir ar jis atitinka visus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nustato atsakovo kaltę. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, jog gyvenamojo namo galinės sienos viršutinė dalis nugriuvo ne dėl atsakovo kaltės.
Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, o tinkamas neveikimas laikytinas nurodytos pareigos nevykdymu bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). teismas mano, kad atsakovas, žinodamas, jog pastatas yra labai senas, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, nebūtinai vien tų, kurios numatytos teisės aktuose, įsitikinti, kad pastato naudojimas nesukels neigiamų padarinių kitiems asmenims. Atsakovas minėtu gyvenamuoju namu realiai naudojosi ir privalėjo įsitikinti, ar pastatas tinkamai įrengtas bei kontroliuoti jo techninę būklę. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti.
Atsakovas teigia, jog ieškovas nenurodė jokių argumentų dėl priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Byloje nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Akivaizdu, kad žala padaryta dėl nugriuvusios gyvenamojo namo galinės sienos viršutinės dalies. Jeigu atsakovas būtų elgęsis kaip protingas ir apdairus asmuo, žalos nebūtų padaryta. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.).
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal į civilinę bylą pateiktą mokėjimo kvitą nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, sumokėjo 244,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), turėjo 2516,80 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, t.y. viso 2760,80 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė turėjo 6,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 296 str. 1 d. 12 p., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2351,95 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 95 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 799,59 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 59 ct) bylinėjimosi išlaidų (70,67 Eur žyminis mokestis ir 728,92 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos), ieškovo UAB DK PZU Lietuva, į.k. 110057869, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,02 Eur (šešis eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidos) valstybės naudai.
Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.