Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. įgalioto atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties I. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir institucija) 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu I. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 2 dalį 600 Eur bauda. Taip pat šiuo nutarimu Kauno miesto savivaldybės administracija pripažinta ieškove bei jai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nutarime, išdėstant pažeidimo padarymo vietą, datą, laiką ir esmę nurodyta, kad 2025 m. kovo 21 d. 8.50 val. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribos, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, valstybinėje žemėje, be Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo, savavališkai įrengta vielos segmentų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais. Šiais veiksmais pažeistas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 25.6 punktas. Tokia veika padaryta pakartotinai per metus laiko. Nutarime taip pat konstatuota, jog I. J. atsakomybę sunkina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ir tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jame nurodyta ir tai, kad 2025 metų balandžio 15 dienai padaryta 415,50 Eur turtinė žala neatlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Šiuo atveju nustatyta, kad pateiktu apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties visų pirma siekiama I. J. atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, išvardintos ANK 565¹ straipsnyje. Nubaustosios įgalioto atstovo skunde konkreti ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, kaip pagrindas tokio procesinio sprendimo priėmimui nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nenurodoma. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad I. J. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną prašoma nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. konstatavus, jog jos padaryta veika neturi ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šiai bylai teisingai išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad, spręsdamas I. J. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo klausimą, apylinkės teismas įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidų nepadarė. Nei ANK 565¹ straipsnio 1 punkte, nei kuriame kitame šio straipsnio punkte numatytas pagrindas panaikinti tiek apskųstą teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti I. J. pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nenustatytas.

8. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į tvarkymo ir švaros taisykles, nustatytas atitinkamoje savivaldybėje. Todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina detalizuoti teisės aktą bei konkretų jo punktą (punktus), kurį (kuriuos) savo veiksmais ar neveikimu, jis pažeidė. Pažymėtina ir tai, kad ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus administracinis nusižengimas, kurio faktui nustatyti pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista tam tikra teisės norma, kuri įtvirtina tam tikrą prievolę asmenims elgtis nustatyta tvarka, o jos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

9. I. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį buvo patraukta už tai, kad pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 25.6 punktą. Šios taisyklės nustato Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 25.6 punkte numatyta, kad Taisyklių 1 punkte nurodytiems asmenims draudžiama statyti ir įrengti laikinus statinius, įrenginius (kuoliukus, atitvarus, kelio užtvarus, grandines) ar pastolius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ar statybos leidimo (jeigu jis reikalingas) ir Miesto tvarkymo skyriaus leidimo vykdyti kasinėjimo (žemės) darbus Savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodoma, jog Taisyklių 25.6 punktą I. J. pažeidė šiais savo veiksmais – 2025 m. kovo 21 d. 8.50 val. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, valstybinėje žemėje, be Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo, savavališkai įrengdama vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais.

10. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad I. J. už jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, valstybinėje žemėje, įrengė vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais. Šias aplinkybes patvirtina 2025 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos Faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktas (duomenys neskelbtini), Kaunas Nr. 11-8-44 (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 3-4 lapai), 2025 m. kovo 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 64-4-12395 ir jo priedai – fotonuotraukos (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 7-13 lapai) bei I. J. ir A. J. 2025 m. kovo 27 d. paaiškinimas (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 17 lapas). Vieta, kurioje tokia tvora buvo pastatyta, patenka į Kauno miesto savivaldybės teritoriją, dėl ko pažeidėja šiuo atveju privalėjo laikytis Taisyklių nuostatų, tame tarpe ir jų 25.6 punkto. Vielos segmentų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais atitinka laikino statinio apibrėžimą, kuris pateikiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Taigi I. J. šiuo atveju galiojo Taisyklių 25.6 punkte įtvirtintas draudimas įrengti tokią tvorą, neturint Kauno miesto savivaldybės leidimo. Tokio leidimo nubaustoji nebuvo gavusi, dėl ko savo veiksmais ji neabejotinai pažeidė Taisyklių 25.6 punktą.

12. Pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Remiantis apylinkės teismo suformuotoje byloje esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 41-53) nustatyta, kad I. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, buvo nubausta pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį įspėjimu. Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje jai inkriminuotą administracinį nusižengimą I. J. padarė nepraėjus vienerių metų terminui nuo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. pakartotinai. Atsižvelgus į tai bei visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad I. J. institucijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu buvo teisingai ir pagrįstai nubausta pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį.

13. Iš institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog pirminis administracinio nusižengimo protokolas I. J. buvo surašytas 2025 m. kovo 27 d. ir tą pačią dieną jai įteiktas, protokole nurodant, jog administracinio nusižengimo byla Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje bus nagrinėjama 2025 m. balandžio 15 d. (b. l. 16). Administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui vėliau pastebėjus, jog jame, dėl įvykusios techninės klaidos, buvo nurodyta, jog atsakomybė už I. J. veiksmus nustatyta ANK 366 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo protokolas, surašytas 2025 m. kovo 27 d., buvo pripažintas negaliojančiu ir 2025 m. balandžio 11 d. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį (b. l. 34, 37-38). Argumentuojant tuo, kad 2025 m. balandžio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pažeidėjai buvo atsiųstas ne jo surašymo dieną, advokatas tikina, jog šiuo atveju buvo apribota I. J. teisė iki nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos teikti institucijai paaiškinimus ir įrodymus dėl bylos aplinkybių, kas neva patvirtina bylos nagrinėjimo tendencingumą, vykdant aukščiausių Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų nurodymus. Sutikti su tokiu advokato vertinimu apygardos teismas pagrindo neįžvelgia. Sugretinus 2025 m. kovo 27 d. ir 2025 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolų turinį matyti, kad vėliau surašytame protokole buvo pakoreguota išimtinai tik jo dalis, kurioje nurodomas ANK straipsnis ir jo dalis, nė kiek nekeičiant tų protokolų dalių, kuriose išdėstoma inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, data, laikas, esmė, nustatytos aplinkybės bei teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas. Šiuo procesiniu dokumentu suformuoto kaltinimo I. J. pakeitimas tik šiuo aspektu (pakeičiant tik ANK 366 straipsnio dalį), kai ir anksčiau surašytame protokole buvo nurodyta, kad tokią veiką ji padarė pakartotinai, akivaizdu, jog negalėjo turėti įtakos nubaustosios ir jos atstovo gynybos strategijai, tame tarpe ir kokių nors kitokių paaiškinimų, dokumentų pateikimui. Vėliau surašytu protokolu nebuvo keičiama ir bylos nagrinėjimo institucijoje data, dėl ko laikas teikti paaiškinimus bei dokumentus ar daiktus, kurie pažeidėjos ir (ar) jos atstovo manymu galėjo turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, taip pat nesutrumpėjo.

14. Ne teismo tvarka 2025 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Skunde dėl šio nutarimo apylinkės teismui, advokatas Saulius Dambrauskas su tokia institucijos pozicija nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti pripažintos šios pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas); administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant <...> pateisinamos <...> ūkinės rizikos <...> teisėtumo sąlygas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas); administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas analizavo šį skundo argumentą ir padarė išvadą, kad advokato minimos ANK 35 straipsnio 4, 5 ir 6 punkte numatytos aplinkybės lengvinančiomis I. J. atsakomybę institucijos nutarimu buvo nepripažintos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pateikė aiškius ir pakankamus motyvus dėl ko pažeidėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti ANK 35 straipsnio 4 ir 6 punkte įtvirtintų aplinkybių. Pritardamas jiems ir atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismo paskirtį bei tai, kad apeliaciniame skunde nubaustosios gynėjas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo išvada, jog institucija teisėtai ir pagrįstai nenustatė I. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte, šių motyvų apygardos teismas nekartoja.

15. Vertindamas argumentus, kurie apeliaciniame skunde dėstomi nesutinkant su apylinkės teismu, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant <...> pateisinamos <...> ūkinės rizikos <...> teisėtumo sąlygas – pripažinimas šioje byloje nėra galimas, apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte šalia žodžio „rizikos“ naudojamas žodis „ūkinės“. Taigi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai asmuo, vykdydamas teisėtą ūkinę veiklą, imasi veiksmų, susijusių su protinga ir neišvengiama rizika, ir toje situacijoje nusižengimas padaromas ne tyčia ar dėl neaplaidumo, o dėl pačios veiklos prigimties. Ūkinės veiklos sąvokos apibrėžimas ANK nepateiktas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas numato, kad ūkinė veikla – įstatymų nustatyta tvarka Lietuvoje vykdoma neterminuota ir nuolatinė pramoninė, komercinė, profesinė, amatininkų bei kita veikla, kuria siekiama pelno laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos bei sąlygų (įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Taigi ūkinė veikla iš esmės suprantama kaip visuma veiksmų, kuriais gaminamos ir platinamos prekės ar paslaugos, siekiant pelno.

16. Nagrinėjamu atveju paties apelianto skunde nurodoma, kad vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, valstybinėje žemėje, be Kauno miesto savivaldybės išduoto leidimo, I. J. įrengė dėl dviejų priežasčių. Pirma - dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. kovo 18 d. rašto, kuriuo buvo reikalaujama pašalinti (iškasti) tujų gyvatvorę, augančią už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, valstybinėje žemėje, kadangi iškasant tujas, be tokios tvoros, kaip fizinio barjero, pastatymo galėjo kilti pavojus eismo saugumui, nors tuo pačiu pats apeliantas pripažįsta, jog I. J. neketino vykdyti tokių darbų, kol civilinėje byloje Nr. e2-7242-1163/2025 nebus išspręstas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimo pašalinti šią tujų gyvatvorę teisėtumo. Antra - siekiant apriboti galimybę Kauno miesto savivaldybės administracijai iškasti ir tokiu būdu sunaikinti šią tujų gyvatvorę, kol minėtas ginčas nebus išspręstas teisme. Šiame kontekste pažymėtina, jog pašalinti tujų gyvatvorę pažeidėja nebuvo įpareigota už finansinį atlygį, kaip ūkio subjektas, užsiimantis tokia veikla. Savo vykdomos veiklos, iš kurios gaunamos pajamos, pagrindu jai taip pat nebuvo pavesta užtikrinti tujų gyvatvorės išsaugojimą, kol civilinėje byloje Nr. e2-7242-1163/2025 nebus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas. Taigi objektas, kurio įrengimui teritorijoje, patenkančioje į Kauno miesto savivaldybės ribas, buvo būtina gauti šios savivaldybės leidimą, I. J. buvo pastatytas ne vykdant veiklą, kuri suprantama kaip ūkinė veikla, o visai kitais tikslais. Dėl to jos įvykdytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip padarytas pažeidžiant pateisinamos ūkinės rizikos teisėtumo sąlygas.

17. Nagrinėjamame skunde taip pat keliamas klausimas dėl I. J. skirtos nuobaudos. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

18. ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. I. J. už šio administracinio nusižengimo padarymą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu buvo paskirta 600 Eur bauda. Apylinkės teismas, pašalinęs iš ne teismo tvarka priimto nutarimo I. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose, bei įvertinęs tai, kad daugiau jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaip nėra ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nusprendė, kad maksimalios ANK 366 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (600 Eur baudos) paskyrimas yra nepagrįstas. Iš naujo parenkant I. J. nuobaudą, apylinkės teismas taip pat įvertino motyvus, dėl kurių padarytas nusižengimas (jis įvykdytas siekiant apsaugoti tujų gyvatvorę, nuo jos iškirtimo, dar tebevykstant civilinės bylos nagrinėjimui), o taip pat atsižvelgė ir į tai, kad I. J. pagal ANK 366 straipsnį yra baudžiama jau trečią kartą per vienerių metų laikotarpį. Šių aplinkybių visumos pagrindu apylinkės teismas nusprendė, kad pažeidėjai turi būti paskirta mažesnė bauda, nei ANK 366 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkanti suma ir ją sumažino iki 200 Eur.

19. Vertindamas skundžiama nutartimi nubaustajai paskirtos nuobaudos pagrįstumą, apygardos teismas papildomai pažymi, jog šiuo atveju ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog ANK nustatyta tvarka ji buvo bausta ne tik pagal ANK 366 straipsnį, bet ir už kitus ANK numatytus administracinius nusižengimus. Viso ANK nustatyta tvarka per penkerių metų laikotarpį ji bausta daugiau nei dešimt kartų (daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), kas rodo, jog I. J. nėra linkusi pavyzdingai laikytis teisės aktų reikalavimų. Šios bei apylinkės teismo aptartos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta nuobauda nėra per griežta, neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei. Ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti dar labiau, juo labiau, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, baudos apskritai neskirti ar skirti sankcijoje nenumatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą, ko šiuo atveju prašoma pateiktame apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

20. Apskųstos nutarties turinys patvirtina, jog apylinkės teismas svarstė galimybę taikyti I. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, leidžiančias paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skundžiamoje nutartyje pacituotos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei pažymėta, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

21. Apygardos teismas visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimui netaikyti I. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios leistų vertinti jos padarytą administracinį nusižengimą kaip mažiau pavojingą. Pažeidėja taip pat nėra vertinama išskirtinai teigiamai dėl daromų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju taip pat nenustatyta ne tik kelių, bet net ir vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas teismams (Kauno apylinkės teismui bei Kauno apygardos teismui) pateiktuose skunde nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis jis prašo neskirti I. J. nuobaudos arba skirti įspėjimą. Grįsdamas tokį reikalavimą, jis mini tik teisingumo ir protingumo principą bei deklaratyviai nurodo, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pažeidėjai baudos ar skiriant įspėjimą, nors tai akivaizdžiai paneigia tas faktas, kad anksčiau už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą pažeidėjai skirtas įspėjimas bei piniginės nuobaudos už kitus jos padarytus teisės pažeidimus nepaveikė I. J. taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria žemesnės instancijos teismo sprendimui palikti nepakeistą ne teismo tvarka priimto 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija buvo pripažinta ieškove bei jai buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

23. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. ANK 665 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

24. Iš aptartų ANK nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimą administracinio nusižengimo byloje, matyti, kad įstatymas imperatyviai nenumato teismo ar institucijos, priėmusių nutarimą, pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ar institucija. Tačiau jei teismas ar institucija nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas ar institucija gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, aprašant nusižengimo esmę, turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, tačiau konkretus jos dydis nenurodomas, nes tai bus padaryta civilinio proceso tvarka. Be to, tokiu atveju administracinio nusižengimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

25. Nagrinėjamoje byloje, nusprendusi pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, institucija tokio sprendimo argumentų nenurodė, nors tokia pareiga nustatyta ANK 636 straipsnio 4 dalyje. Toks institucijos priimtas sprendimas yra ne tik neargumentuotas, bet ir prieštaringas tuo aspektu, jog tame pačiame nutarime buvo konstatuota, jog 2025 metų balandžio 15 dienai Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo padaryta 415,50 Eur turtinė žala, kas neatitinka aukščiau aptartų ANK 665 straipsnio nuostatų, pagal kurias teisė į civilinio ieškinio patenkinimą nukentėjusiajam pripažintina ir klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka tik tada, kai nėra aiškus padarytos žalos dydis. Be to, šioje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi civilinio ieškinio, todėl jo perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka yra apskritai neįmanomas, o Kauno miesto savivaldybės administracijos pripažinimas ieškove nepagrįstas.

26. Esant tokioms išvadoms, konstatuojama, jog institucija, priėmusi 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą, netinkamai išnagrinėjo administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos atlyginimo klausimą. Šios klaidos ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kuriame byla nagrinėjama tik pagal pažeidėjos atstovo apeliacinį skundą, negalima, nes, jei teismas nuspręstų priteisti žalą Kauno miesto savivaldybės administracijai iš I. J., būtų pabloginta jos teisinė padėtis, ką draudžia ANK 652 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas. Ši administracinio nusižengimo byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose taip pat buvo nagrinėjama tik pagal I. J. advokato skundą. ANK 642 straipsnio, reglamentuojančio apylinkės teismo sprendimus byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, 2 dalyje taipogi nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Taigi, šio klausimo išsprendimo perdavimas apylinkės teismui taip pat negalimas. Be to, priėmus vienokį ar kitokį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tiek nubaustoji, tiek nukentėjusiąja byloje pripažinta Kauno miesto savivaldybės administracija, prarastų teisę jį apskųsti.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo dalis, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija buvo pripažinta ieškove bei jai buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, naikinama, klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo institucijai perduodant nagrinėti iš naujo. Taip pat iš ne teismo tvarka priimto nutarimo šalintinas teiginys, jog 2025 metų balandžio 15 dienai padaryta 415,50 Eur turtinė žala neatlyginta. Atitinkamai, keičiama ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis.

28. Kadangi šiuo atveju institucija privalės iš naujo išsamiai išnagrinėti klausimą dėl galimai I. J. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo šį klausimą spręsiančios institucijos sprendimui, šioje apygardos teismo nutartyje išsamiau dėl apeliacinio skundo argumentų, jog tvoros nuardymo bei transporto kaštai negali būti laikomi turtine žala, atsiradusia dėl nubaustosios padaryto nusižengimo, jos dydžio įrodymo, o taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų su tuo susijusių argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

I. J. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį dalyje, kuria palikta nepakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo dalis dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pripažinimo ieškove, jai pripažintos teisės į civilinio ieškinio patenkinimą bei klausimo dėl turtinės žalos dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija buvo pripažinta ieškove bei jai buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo administracinio nusižengimo byloje perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo.

Pašalinti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo teiginį, jog 2025 metų balandžio 15 dienai padaryta 415,50 Eur turtinė žala neatlyginta.

Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.