Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-888/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
1A-438-888/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12833-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-888/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12833-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; (S) 1.1.8.7.13.; 1.2.20.13.; 1.2.25.5.; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2;
Kauno apygardos teismasNUoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 243 straipsnį –70 (septyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paskyrimo dienos (2023 m. balandžio 12 d.),

- konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), priklausantis S. V., saugomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir iki konfiskavimo įvykdymo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas į šį automobilį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. balandžio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0098, nustatytas 3,36 promilių neblaivumas.

2. Be to, A. J. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, už tai, kad ji vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra žinodamas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis, tačiau 2023 m. balandžio 10 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0098, nustatytas 3,36 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis A. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

1.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad automobilį vairavo keletą metrų, nes jo draugei pasidarė bloga, todėl nesijaučia įvykdęs didelį nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad žinojo, jog negali vairuoti, tačiau taip pasielgė nepagalvojęs, spontaniškai. Pasak nuteistojo, jis augina du vaikus, nuomojasi būstą, yra dirbantis ir vienintelis šeimai teikiantis pajamas asmuo, todėl apribojus jo laisvę, šeima neteks pajamų. Apelianto nuomone, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl prašo ją pakeisti į namų areštą arba intensyvią priežiūrą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo A. J. skundą, prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį. Atsiliepime prokurorė pažymi, kad A. J. yra teistas dešimt kartų, tris kartus teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, paskutiniuoju teismo nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nuteistajam skiriamos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė, prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam tinkamą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniame skunde A. J. neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo skirti namų areštą arba intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė. Šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistajam buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septynerius) metus ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

8. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis A. J. tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas parinkdamas bausmės dydį už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tinkamai motyvavo savo sprendimą. Visgi, apylinkės teismas, paskirdamas bausmę už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą netinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies nuostatomis ir parinko netinkamą bausmės dydį, bei nepagrįstai dėl šios veikos padarymo pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės paskyrimo už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

11. Visų pirma paminėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios: baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės, tuo tarpu BK 243 straipsnyje yra numatytos baudos arba arešto bausmės. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę prašo pakeisti namų areštu arba intensyvia priežiūra, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuteistojo įvardintos parinktys yra kardomosios priemonės, įtvirtintos BPK XI skyriuje ir nuteistajam negali būti skiriamos kaip bausmė.

12. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. J. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Visgi, nusikaltimų recidyvas yra nustatomas tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs, ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad BK 243 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, gali būti pripažinta tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tai, iš pirmosios instancijos nuosprendžio šalintina aplinkybė, kad nuteistojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

13. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad nuteistasis praeityje yra teistas dešimt kartų, iš kurių net tris kartus už vairavimą esant neblaiviam. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistasis praeityje daugiausiai kartų teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei iš tiesų jis tris kartus iš paskutiniųjų keturių teistumų yra nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, paskutinįjį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 84–97). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu A. J. administracine tvarka baustas šešis kartus, tačiau, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, jis nėra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 76–82). Visgi, išanalizavus nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, matyti, kad A. J. yra ne kartą baustas už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnis), taip pat yra nubaustas už statutinių valstybės tarnautojų, teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą (ANK 506 straipsnis), statutinio valstybės tarnautojo, garbės ir orumo pažeminimą (ANK 508 straipsnis), alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose (ANK 484 straipsnis), taip pat už vairavimą neturint teisės to daryti bei vairuojant automobilį be galiojančios technikinės apžiūros bei neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (ANK 424 straipsnis, 415 straipsnis), be to yra baustas ir už turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, alkoholio vartojimą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo bei vairavimą neturint teisės to daryti (ANK 423, 424 straipsniai). Iš šešių padarytų administracinių nusižengimų, nuteistasis net tris kartus buvo neblaivus, bei vieną kartą vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo. Akivaizdu, kad nuteistasis nespendžia turimos problemos dėl alkoholio vartojimo, nes nors nuo 2023 m. sausio 3 d. jis buvo konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 67), tačiau ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus bei rinkosi teisei priešingo elgesio modelį.

14. Nors nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei to neginčija ir savo apeliaciniame skunde, tačiau apygardos teismo vertinimu, A. J. savo neteisėtų veiksmų nevertina itin kritiškai. Tokią išvadą apygardos teismas daro visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad analogiško pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padaro jau ketvirtą kartą, tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį yra nuteistas antrą kartą. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas daro nuolat, tarp jų nepraeinant dideliam laiko tarpui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paskutinį kartą buvo paleistas 2022 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 97), tuo tarpu šias dvi naujas nusikalstamas veikas padarė 2023 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus vos kiek daugiau nei pusei metų nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis menkindamas savo atsakomybę nurodo, jog neblaivus automobilį vairavo vos keletą metrų bei nesijaučia įvykdęs nusikaltimą. Neigiamai vertintinas ir nuteistojo požiūris, kad jis, žinodamas, jog transporto priemonių negali vairuoti ne tik dėl ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirto draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, tačiau ir dėl to, kad yra neblaivus, vis tik pasielgė neatsakingai, neįvertino jam galinčių kilti teisinių pasekmių, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog tai buvo spontaniškas jo poelgis, tik parodo A. J. atsainų požiūrį į įstatymuose nustatytas elgesio taisykles ir visuomenėje suformuotų moralės normų laikymąsi bei teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepaisymą.

15. Apeliantas argumentuodamas savo prašymą sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis augina du vaikus, nuomojasi būstą, dirba ir yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Visgi, apygardos teismo nuomone, nuteistasis būdamas suaugusi ir brandi asmenybė, šias aplinkybes žinojo ir suvokė dar prieš padarydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, būdamas ne kartą teistas, A. J. žinojo ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jam gali kilti atitinkamos teisinės pasekmės. Svarbu paminėti ir tai, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantui ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos ne vien laisvės atėmimo, tačiau ir švelnesnės bausmės, tokios kaip bauda, laisvės apribojimas, areštas, be to, net du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis negebėjo laikytis teismo nustatytų pareigų bei probacijos sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Be kita ko, A. J. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jo taikymas taip pat buvo panaikintas nuteistajam pažeidus nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nei švelnesnės bausmės, nei institutai, suteikiantys nuteistam asmeniui galimybę įrodyti teismui, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, A. J. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas bei nesilaikė įstatymų.

16. Taigi, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstai skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas skyrė didesnę nei sankcijos vidurkis, tačiau ne maksimalią, laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgus į tai, kad apeliantui buvo nustatytas sunkus (3,36 promilės) neblaivumo laipsnis, A. J. vairavo ne tik neblaivus, tačiau jau prieš tai teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir kai jam buvo paskirtas, ir dar galiojantis, draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina per griežta.

17. Visgi, aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo A. J. paskirtu bausmės dydžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė. Pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kadangi šio straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimo išskyrus areštą (BK 12 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju A. J. už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą galėjo būti paskirta ne didesnė nei 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, bei įvertinus visus jau aptartus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl jos nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. J., keičiant pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės, už šią nusikalstamą veiką skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

18. A. J. yra pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pasirinko tinkamą bausmių bendrinimo būdą, bei teisingai vertino, kad nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje sudarant idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, jos turi būti bendrinamos griežtesnei – laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – arešto bausmę. Nepaisant to, kadangi apygardos teismas keičia apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, šiuo atveju bausmės turi būti subendrintos iš naujo. Atsižvelgiant į tai, A. J. skirtinos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (bausmė paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu) ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesnei 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ir jam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

19. Siekiant nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, teismas turi nustatyti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes ir baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, teik jo asmenybę, atsižvelgusi į tai, kad nei ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nei taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutai nepaskatino teigiamo nuteistojo elgesio pokyčio, nuteistasis išlieka nusikalsti linkusia asmenybe, sprendžia, kad pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas A. J. atžvilgiu, t. y. manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, keičiant dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei iš naujo subendrinant bausmes, ir iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinant A. J. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sunkinančią aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistu.

A. J., pripažintam kaltu pagal BK 243 straipsnį, paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir šiuo nusprendžiu už BK 243 straipsnį skirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. J. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Judita SungailaitėLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas