Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-409-169/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
1-409-169/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
T. N.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
,(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

MažeikiaiMažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,nukentėjusiajai V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-03-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėn., turintis teistumą,

kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. 2013 m. lapkričio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,47 promilių girtumo) savo sugyventinei V. M. trenkė nenustatytą kiekį smūgių kumščiu į veidą, galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku visą dieną su sugyventine gėrę alkoholinius gėrimus. Nematydamas, kad sugyventinė nuėjo į tualetą, jis atidarė jo duris, o pastaroji trenkė į jį durimis. Tada jis instinktyviai trenkė atgal ir sugyventinei sudaužė, dėl to ėmė bėgti kraujas. Jis nuvedė ją kambarį, padėjo nusiplauti kraują ir po to nuėjo parūkyti į balkoną. Pamatęs, kad sugyventinė skambina į policiją, susinervinęs ir sudavė smūgių krušą jai į veidą, galvos sritį, po to, bijodamas policijos išėjo. Nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. N. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. M. parodymais, jog 2013 m. lapkričio 11 d. jos namuose su kaltinamuoju gėrę vyną ir kaltinamasis pradėjo muštis, sudavė jai begalę smūgių į galvą, veidą, krūtinę, šonus. Nurodė, jog kaltinamasis ne pirmą kartą jos atžvilgiu naudoja smurtą;

2013-11-11 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (8–9 b. l.);

2013-11-11 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), foto lentele, iš kurios matyti nubrozdijimai ant nukentėjusiosios veido (10–22 b. l.);

2013-11-11 T. N. blaivumo testo lapu, kuriame nurodyta, jog jam nustatytas 1,47 promilių girtumas (45 b. l.).

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.

Kaltinamojo T. N. veiksmai tyčia kumščiu sudavus smūgius sugyventinei V. M. kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl T. N. kaltės padarius LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – smurtaujant sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui ir todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.

Kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam T. N. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teistas už analogišką nusikaltimą, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus jam paskyrus švelnesnę iš BK 140 straipsnio 2 dalies numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę T. N. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. (46–47 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Be to, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, apsaugoti ateityje nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra smurtavęs V. M. atžvilgiu ir už tai nuteistas, kartu su bausme T. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiosios V. M., bendrauti ir ieškoti ryšių su ja bei įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (BK 67 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 72¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

T. N., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2013-03-28 baudžiamuoju teismo įsakymu paskirta neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo T. N. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Išaiškintina kaltinamajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Be to, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį (BK 74 straipsnis). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę T. N. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, T. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir vienerius metus uždrausti prisiartinti prie nukentėjusios V. M., šiuo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo T. N. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Be to, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė