- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- II-249-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00153-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pažeidėjas
- S. Ž.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine nuobauda nubausto S. Ž. ir nukentėjusiosios J. Š. skundus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2018 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 600 Eur bauda (b. l. 7).
Nutartyje minimi trumpiniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – LR ANK; Kelių eismo taisyklės – KET; straipsnis – str.; dalis – d.; punktas – p.
2018-05-08 teisme buvo gautas nukentėjusiosios J. Š. apeliacinis skundas, kuriame buvo prašoma nubausti S. Ž. pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį, nes jai padaryta žala viršija 15 MGL, tai yra pagal ANK 426 str. 2 d. ir paskirti griežtesnę nuobaudą.
2018-05-15 teisme buvo gautas ir nubaustojo S. Ž. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nutarimus, priimtus administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR-N-1392-2018, ir priimti naują nutarimą – vadovaujantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi paskirti S. Ž. įspėjimą, o administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti. S. Ž. nurodė, jog pripažįsta, kad važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį bei galimai jį apgadino. Dėl šio pažeidimo gailisi ir sutinka, kad jam būtų paskirtas įspėjimas. Tačiau tvirtina, jog iš įvykio vietos jis nepasišalino, jo veiksmuose nebuvo tyčios (b. l. 2-6).
Šalies argumentai
2018-06-29 antro teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. Š. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė S. Ž. paskirti griežtesnę nuobaudas – atimti teisę vairuoti transporto priemones bei priteisti iš S. Ž. bylinėjimosi išlaidas, nebeprašė veiką perkvalifikuoti pagal griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį (b. l. 42-43).
Atsiliepimas
Nutarimą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Pateiktu atsiliepimu prašė S. Ž. skundo netenkinti ir palikti 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių S. Ž. padarytą nusižengimą, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje (b. l. 29-30).
2018-06-12 teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. Š. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. nakvojo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte. S. Ž. pažįsta, jis tuo metu gyveno tuo pačiu adresu, antrame aukšte. Tą rytą, virtuvėje priešais langą į kiemą, gėrė kavą ir išgirdo garsą, todėl išėjo į kiemą parūkyti ir pasmalsauti kas įvyko. Pamatė, kad kaimynas S. Ž. prie jos automobilio renka detales. Priėjo prie jo ir paklausė kas atsitiko. Jis atsakė, kad truputį atsitrenkė, bet nieko tokio neatsitiko, sumetė surinktas detales į konteinerį ir išvažiavo. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad įskeltas ratlankis, nubrozdinta sparno apdaila ir įlenktas posparnis, todėl iškvietė policiją. S. Ž. jai dar pasakė, kad kieme per daug jos patėvio konteinerių stovi ir, kad per daug automobilių turi. Kaip jis įvažiavo į jos automobilį nematė. Nespėjo jam nieko pasakyti. S. Ž. neklausė ar ji turi kokių nors pretenzijų. Draudimo ekspertai vėliau nustatė padarytą žalą. Iki šio įvykio jos automobilis nebuvo apgadintas. Žala didelė, nes vien tik ratlankis „Mitsubishi“ centro duomenimis kainuoja 1300 Eur. Dėl kampinio smūgio buvo rasta ir vidinių pažeidimų. Automobilis pagamintas 2008 m. Buvo atskaičiuota pinigų suma už būklės pagerinimą, nes automobilyje buvo senos detalės. Nurodė, jog nori, kad S. Ž. atsakytų pagal sunkesnį straipsnį, nes reali žala yra didesnė. Po autoįvykio ji tris kartus skambino pagalbos telefonu 112, policija atvyko gal tik po ketvirto skambučio. Ji pati važiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti S. Ž. paslėpto automobilio, pati fotografavo jį. Sugaišo laiką, patyrė daug nervų, turėjo du kartus varyti automobilį patikrai į Vilnių. Kaimynas neatsiprašė. Su S. Ž. anksčiau jokių santykių nėra turėjusi, nesipyksta, tačiau jos tėvai konfliktuoja, pyktasi turbūt 20 metų, bet dėl ko – nežino. S. Ž. automobilis prie jo darbovietės buvo paslėptas, stovėjo už jo darbo vietos, už krūmų, už garažų, apstatytas kitais automobiliais. Mano, kad viską buvo galima išspręsti ir be teismo, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, bet tai nebuvo siūlyta. Be to, iš pradžių ji net nesuprato, kokio dydžio žala buvo padaryta. S. Ž. automobiliui ne tik stikliukas išdužo, jam pusė bamperio buvo nukritę. Ji nesakė S. Ž., kad jos automobiliui nieko neatsitiko. Policijai paskambino praėjus 5-10 min. po įvykio.
Nukentėjusios J. Š. atstovas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu prašė sugriežtinti bausmę, nes asmuo nepripažįsta kaltės. Atstovas nurodė, kad palaiko J. Š. patikslintą skundą. Mano, kad yra surinkta pakankamai rodymų, jog S. Ž. 2017 m. lapkričio 22 d. padarė administracinį nusižengimą. Jis atsitrenkė į stovintį J. Š. automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio vietos deklaracija nebuvo užpildyta, todėl J. Š. pranešė policijai. J. Š. neprivalėjo ieškoti kaltininko. S. Ž. savo teiginiais tiesiog stengiasi išvengti atsakomybės. Byloje nėra jokių lengvinančių aplinkybių, todėl bausmė turėtų būti taikoma pagal įstatymą. Atstovas prašė J. Š. skundą tenkinti, pripažinti S. Ž. kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį pagal įstatymą bauda ir teisių atėmimu, bausmės dydį parenkant teismo nuožiūra, bei priteisti atstovavimo išlaidas.
Teismo posėdžių metu S. Ž. nurodė, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino. Pripažįsta, kad važiuodamas atbuline eiga savo kieme kliudė stovintį J. Š. automobilį. Autoįvykio metu išdužo jo automobilio užpakalinio žibinto viršutinis stikliukas. Pajutęs smūgį sustojo, svarstė ką daryti, nes į tokį įvykį pateko pirmą kartą. Tuo metu jis skubėjo į darbą (duomenys neskelbtini). Buvo prieblanda, prieš 8 val. ryto. Besvarstant ką daryti, į kiemą išėjo J. Š., kuriai pasakė kas įvyko. Ji pastebėjo, kad išdužo jo automobilio žibinto stikliukas. J. Š., pasišviesdama telefonu, apžiūrėjo kairį savo automobilio šoną ir pasakė, kad jam nieko neatsitiko, be to, automobilis yra apdraustas „Kasko“ draudimu. Jis dar jai pasakė, kad ji perduotų savo patėviui, jog mašinos statomos ne vietoje, nes sunku apsisukti, sunku į garažą įvažiuoti. Kadangi buvo pasakyta, jog žala nepadaryta, jokios pretenzijos nebuvo reiškiamos, jis išmetė savo automobilio stikliukus į konteinerį ir išvažiavo į darbą. Automobilį pastatė įprastoje vietoje. Buvo nustebęs, kuomet apie 12 val. atvyko pareigūnai, patikrino girtumą, nufotografavo jo automobilį. Mano, kad J. Š. nepastebėjo automobilio apgadinimų, jeigu jie buvo realiai padaryti, nes buvo prieblanda, tačiau jeigu būtų buvusi geranoriškai nusiteikusi, būtų galėjusi kreiptis į antrame aukšte gyvenančią jo buvusią žmoną arba paskambinusi ir pasiūlyti jam atvykti bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pats apžiūrėjęs jos automobilį nieko nepastebėjo, pripažįsta, kad J. Š. automobilio nuodugniai pats neapžiūrėjo. Apžiūrėjo pati J. Š. ir pasakė, kad nieko jos automobiliui neatsitiko. Jis anksčiau buvo jos gydytojas, niekada su ja nesipyko, tačiau jos tėvai nuolat konfliktuoja su jų šeima, grasina, ginčai eina iki teismo. Nesutarimai prasidėjo, kai prieš daugelį metų jo žmona įžeidė J. Š. motiną R. C. pasakydama „palik mano vyrą ramybėje, kekšių karaliene“. J. Š. mama kreipėsi į teismą, kuriame buvo pasiūlyta susitaikyti, bet R. C. nesutiko. Jo žmona kaltę pripažino ir jai buvo paskirta bausmė – du metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Nuo tada konfliktas tęsiasi, jie net bijo gyventi tame bute ir praktiškai ten negyvena, nes J. Š. patėvis grasina nužudymu dėl nepaaiškinamų priežasčių. Visoms instancijoms buvo rašomi anonimiški skundai dėl jo. R. C. buvo jo pavaldinė ir reikalavo padidinti atlyginimą, tuomet žadėjo nerašyti jokių skundų. Žmona pasisakydama užkabino ir J. Š., nes ji nufotografavo nuogą vaikiną ir mokykloje demonstravo jo nuotraukas. Žmona tai pastebėjo ir susidarė apie J. Š. tam tikrą įvaizdį. Jis pats prie kaimynų niekada nesikabinėjo. Dėl grasinimo nužudyti 2017 metų rudenį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet byla buvo nutraukta. Ten negyvena nuo lapkričio mėnesio, miegojo gal tik kelias naktis. Tyrėja neteisėtai surašė nutarimą, nors jai sakė, kad su J. Š. jis šnekėjo, kad ji neturėjo jokių pretenzijų, bet tyrėja nekreipė dėmesio. Jis prašė žodinio bylos nagrinėjimo policijoje, bet jis nebuvo surengtas, be to, jam nebuvo duotos apgadinto automobilio nuotraukos. Mano, kad J. Š. pareiškimą liepė rašyti mama arba patėvis. 2016-2017 metais jis pats pateikė gal 2 ar 3 pareiškimus dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo C. atžvilgiu. Jis neneigia, kad kontaktas tarp automobilių buvo, nes jo automobilio stikliukas dužo. Mano, kad galėjo įvykis būti nurodytu laiku, t. y. 7.47 val. Tą rytą jis skubėjo į darbą, bet jei būtų buvę apgadinimų, vis tiek būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją. Posėdžio metu prašė J. Š. atstovo perduoti jai nuoširdų atsiprašymą už sutrukdytą laiką. Nurodė, kad apgailestauja, jog atsitrenkė į J. Š. automobilį, bet neprisipažįsta tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Pildyti deklaracijos J. Š. jam nepasiūlė. Pažeidimų ji nepastebėjo. Aikštelė yra prie namo, kelių metrų atstumu. Ji buvo atvykusi į darbą, fotografavo jo automobilį, tačiau galėjo paskambinti ir jis būtų atvykęs į vietą ir viskas būtų užpildyta. Draudimo bendrovė tik gruodžio 19 dieną surašė žalos sąmatą, bet per mėnesį laiko galėjo daug kas atsitikti. Mano, kad policijos pareigūnai turėjo konkretizuoti automobilio pažeidimus. Ginčija padarytus nuostolius, jam kyla abejonių dėl vidinių pažeidimų. Be to, automobilis iki šiol neremontuotas, J. Š. jokių išlaidų, išskyrus teismines, nepatyrė, nors gavo virš 600 Eur draudimo išmoką. Pažeidimai, jei ir buvo sukelti, J. Š. automobilio vertės nesumažino. Jos automobilis yra nuvažiavęs 273 tūkst. kilometrų, 10 metų senumo. Pildyti deklaraciją nekilo minties, nes savininkė sakė, kad jos automobiliui nieko neatsitiko. Tokį jos pasakymą gali patvirtinti ir jo buvusi žmona. Prašo jo skundą patenkinti ir atmesti J. Š. skundą. Dėl advokato išlaidų palieka spręsti teismui.
Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvusi S. Ž. sutuoktinė, su kuriuo ir šiuo metu gyvena kartu. 2017 m. lapkričio 22 dienos rytą ji ruošėsi į darbą. Ji yra ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Vyrą išlydėdama visada pažiūri pro langą. Kieme buvo daug automobilių. Stovėjo kaimynų didelis automobilis, kuriuo naudojamasi kelis kartus per metus ir kuris labai apsunkina išvažiavimą, taip pat stovėjo J. didelis automobilis. Vyras važiavo atbulomis ir kliudė automobilį. Ji net išgirto bumbtelėjimo garsą. Vyras išlipo pažiūrėti. Po to pamatė išeinančią J. su chalatu. J. telefonu pašvietė ir jie abu apžiūrėjo automobilį. Ji prasidarė langą ir girdėjo, kad jie ramiai gražiai pasikalbėjo, girdėjo J. sakant, kad jos automobiliui nieko neatsitiko, tuomet jos vyras išvažiavo į darbą, o J. grįžo į kambarį. Iš antro aukšto kiemas pro langą matosi gerai. Prieš 20 metų ji buvo nuteista už J. Š. motinos garbės ir orumo įžeidimą. Vyras vadovavo ambulatorijai, kurioje J. Š. mama dirbo odontologe ir pareikalavo didesnio atlyginimo. Vyras grįžęs namo dėl to pasiskundė ir ji nuėjusi pas C. į odontologinį kabinetą pasakė keletą necenzūrinių žodžių. Užgaulingi žodžiai palietė ir C., ir jos dukras. Su kaimynais nuo to laiko kelis metus praktiškai nebendravo, po to santykiai lyg buvo pagerėję, vėliau vėl prasidėjo priekabiavimai dėl vandens, dėl šuns ir katės. Ji pati ant jų nėra rašiusi nei vieno skundo, skundus rašė jie. Sutuoktinis rašė skundą dėl grasinimo šautuvu. Mano, kad tokie konfliktai kyla dėl pavydo, konkurencijos, kad jie turi nekilnojamojo turto, jų vaikai odontologai, mama gydytoja. Tiesiog pavydi, todėl ir kabinėjasi. Vyras iš įvykio vietos nepasišalino, jis pakalbėjo su J. ir išskubėjo į darbą, nes jis dirba trijose vietose – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo prie pat namo.
Liudytojas S. R. – policijos pareigūnas, teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis galėjo įvykti 2017 m. lapkričio 22 d. apie 8 val. Tą dieną jis dirbo su kolege E. S.. Tiksliai neprisimena visų aplinkybių, bet policiją iškvietė automobilio, kuris buvo apgadintas, savininkė. Ji pasakė, kad kaimynas, išvažiuodamas iš kiemo, atsitrenkė į jos stovintį automobilį ir išvažiavo. Nelabai pamena, ką su ja kalbėjo. Automobilį apžiūrėjo, lyg padarė ir nuotraukas. Kiek prisimena, buvo galinis žibintas apgadintas, sparnas buvo ir įbrėžtas, ir įlenktas, dar buvo nubrėžtas ratlankis. Apgadinimai buvo švieži, mėtėsi šukės. Dar buvo išėjusi moteris, lyg nukentėjusiosios mama. Kiek pamena, klausė seniūnijos darbuotojo ar kažką matė, bet jis nematė. Prašė Radviliškio ekipažo, kad apžiūrėtų kitą automobilį. J. Š. paaiškinimą parašė pati. Asmenį, kuris iškvietė policiją, matė pirmą kartą, įvykį sukėlusio kaimyno taip pat nepažinojo. Paaiškino, jog pareigūnų padarytos nuotraukos tą pačią dieną įkeliamos į sistemą, o kada jos atspausdinamos - jam nežinoma. Apgadinimo vietą nuotraukoje pažymėjo ne jis. Apgadinimus savininkė pastebėjo iš karto. S. Ž. telefonu neskambino, nes telefonų numerių duomenų bazėje neturi. Sužinojo S. Ž. darbovietę ir kreipėsi pagalbos į kolegas iš kito rajono. Pasiūlyti pildyti deklaraciją turėjo atsitrenkęs asmuo, o ne nukentėjęs.
Liudytoja E. S. – policijos pareigūnė, teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną atvykus pagal iškvietimą mergina paaiškino, kad kaimynas atsitrenkė į jos automobilį ir išvažiavo. Apgadinimai buvo aiškiai matomi. Mano, kad jeigu savininkas pasakytų, kad pretenzijų neturi, tai būtų galima paspausti ranką ir skirstytis, tačiau šiuo atveju mergina nurodė, kad atsitrenkęs žmogus pasakė, kad nieko nėra ir išvažiavo, o ji taip ir liko stovėti. Apgadinimo vietą nuotraukoje pažymėjo ne ji, nes nuotraukas spausdina ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Apgadintas buvo sparnas ir ratas. Negali pasakyti ar buvo įlenkimas, reiktų žiūrėti nuotraukas kompiuteryje, tuomet būtų aiškesnis vaizdas. Be to, apgadinimus turėjo fiksuoti ir draudimo atstovai. Ji pati nuotraukas darė kuomet automobilis buvo įvykio vietoje, niekur nepatrauktas. Neatsimena, kokie tiksliai pažeidimai buvo padaryti. Apgadinimas vizualiai buvo matomas, mano, kad atsitrenkęs asmuo turėjo jį matyti, nebent labai atsainiai apžiūrėjo. Pagal Kelių eismo taisykles, atsitrenkęs asmuo turėjo informuoti apie tai automobilio savininką, o jei savininkas nežinomas – policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkęs asmuo susirinko išbirusias detales, išmetė jas į šiukšlinę ir išvažiavo. Moteris jautėsi gan nemaloniai, sakė, kad bendravo su atsitrenkusio automobilio savininku. Kaltininkas buvo žinomas. Jie siūlė moteriai susisiekti su kaltininku ir užpildyti deklaraciją, bet nepamena, ką moteris sakė. Moteris lyg buvo nuvažiavusi iki kaltininko darbovietės. Mano, kad ne moteris turėjo ieškoti kaltininko, o kaltininkas turėjo su ja supildyti deklaraciją. Kolegos iš Radviliškio nuvyko pas kaltininką, patikrino jo girtumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundai netenkintini.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Skundžiamu nutarimu S. Ž. pripažintas padaręs pavojingas veikas – administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
J. Š. skundu nesutinka su bausme, paskirta S. Ž. už nusižengimą, ir prašo ją griežtinti, atimant S. Ž. teisę vairuoti transporto priemones, o S. Ž. teismui pateiktu skundu ginčija tik nutarimo dalį dėl to, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai KET numato pareigą informuoti policiją apie eismo įvykį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N575-435/2012). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 220 punktas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra bei neįmanoma nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam (KET 222 punktas). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Byloje esančių duomenų visuma – eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, nukentėjusios nuo eismo įvykio automobilio savininkės J. Š. parodymai, liudytojų A. Ž., S. R. ir E. S. parodymai, paties nubaustojo S. Ž. paaiškinimai ne tik patvirtina, kad S. Ž., 2017 m. lapkričio 22 d. apie 7.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į kieme stovėjusį J. Š. automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, bet ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nors skundą padavęs S. Ž. pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė J. Š. automobilį, tačiau nepripažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tvirtino, kad išvyko, nes J. Š. jam pasakė, jog jos automobiliui nieko neatsitiko, mano, kad kreiptis į policiją ją įkalbėjo mama ir patėvis, su kuriais jo buvusi žmona ilgą laiką konfliktuoja, tokie S. Ž. paaiškinimai prieštarauja J. Š. nurodomoms aplinkybės, t. y., kad ji S. Ž. nesakė, jog jos automobiliui nieko neatsitiko, S. Ž., prisipažinęs, jog atsitrenkė į jos automobilį, net nepaklausė ar ji turinti kokių nors pretenzijų, tik pats konstatavo, kad nieko jos automobiliui neatsitiko, susirinko savo automobilio sudužusio žibinto šukes ir išvažiavo. J. Š., apžiūrėjusi savo automobilį pamatė, kad yra įskeltas ratlankis, nubrozdinta sparno apdaila ir įlenktas posparnis, tačiau S. Ž., kuris greitai išvažiavo, nespėjo nieko pasakyti, todėl nusprendė iškviesti policiją ir akivaizdu, kad tokią teisę toje situacijoje turėjo. Netikėti J. Š. paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Jie yra aiškūs, nuoseklūs, sutampa su policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymais, taip pat atitinka ir kitą tyrimo metu surinktą bylos medžiagą – eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, draudimo įmonės duomenis, kad apgadintas automobilis buvo apžiūrėtas 2017-11-29 (b. l. 53), tai yra nesant pagrindo tvirtinti, kad apgadinimai galėjo atsirasti ne eismo įvykio metu, policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad J. Š. automobilis apgadintas buvo. Tiek S. Ž., tiek J. Š. žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jie tarpusavyje nesipyksta, niekada nėra konfliktavę, kas taip pat paneigia S. Ž. argumentą, kad policijai buvo pranešta piktybiškai, siekiant jam tyčia pakenkti. S. Ž. ir jo buvusi sutuoktinė A. Ž. nurodė, jog į jų nesutarimus su J. Š. motina R. C. vaikai įtraukti nebuvo, jiems nebuvo aiškinamos jų tarpusavio konfliktų priežastys. Be to, kaip matyti iš vyr. patrulės E. S. tarnybinio pranešimo, apie techninį eismo įvykį patruliuojantiems pareigūnams buvo pranešta apie 8.06 val., o eismo įvykis įvyko apie 7.47 val., taigi, akivaizdu, jog J. Š. į policiją kreipėsi nedelsdama.
A. Ž. teismui nurodė, kad gali patvirtinti jos buvusio sutuoktinio S. Ž. nurodomas aplinkybes dėl J. Š. jam pasakytų žodžių, kadangi ji, būdama namuose, girdėjo pro langą kaip J. Š. pasakė S. Ž., kad jos automobiliui nieko neatsitiko. Visgi, teismo vertinimu, A. Ž. parodymai šioje byloje laikytini šališkais, kadangi, nors ji ir yra buvusi S. Ž. sutuoktinė, tačiau su juo gyvena kartu, todėl yra suinteresuota palaikyti S. Ž. poziciją.
Skundą padavęs S. Ž. nurodė, kad pats apžiūrėjęs J. Š. automobilį jis apgadinimų nepastebėjo, o jo automobiliui buvo išdaužtas galinio žibinto stiklas. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilių susidūrimas buvo pakankamai stiprus, aiškiai buvo apgadintas S. Ž. automobilis, susidūrimo garsą girdėjo ir name buvusi J. Š., jos motina R. C. bei S. Ž. buvusi sutuoktinė A. Ž.. Susidūrimo stiprumą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriuose užfiksuoti abiem automobiliams padaryti apgadinimai, taip pat draudimo ekspertų paskaičiuota nukentėjusiosios automobiliui padaryta žala, kurios dydžiu teismas šioje byloje abejoti neturi pagrindo, nes jis svarbus tik veikos kvalifikacijai, kadangi veika pagal ANK 426 str. 1 d. kvalifikuojama jei žala neviršija 15 MGL, tai yra žalai esant net ir eurui. Kadangi S. Ž. neneigė, jog kontaktas tarp automobilių buvo, buvo apgadintas jo automobilis, jis turėjo suvokti, jog apgadinimų turėjo atsirasti ir ant kito - svetimo automobilio. Jokio pagrindo manyti, kad S. Ž. visiškai neapgadino svetimo automobilio, nėra. Teismo įsitikinimu, atsitrenkęs į kitą automobilį ir matydamas savo automobilio aiškius apgadinimus, S. Ž. privalėjo elgtis apdairiai, apžiūrėti svetimą automobilį, įsitikinti jo būkle, likti įvykio vietoje, kol automobilį įdėmiai apžiūrės jo savininkė, apžiūrėti jį kartu. Tai, kad matomumui kliudė apytamsis paros laikas, nelaikytinas argumentu, nes įvykiui įvykus S. Ž. gyvenamojo namo kieme, buvo visos galimybės imtis priemonių matomumui pagerinti. Nors S. Ž. teismui nurodė, kad buvo rytas, prieblanda, todėl J. Š. tikriausiai nepastebėjo apgadinimų, tačiau tuo pačiu pripažino, kad J. Š. automobilio ir pats nuodugniai neapžiūrėjo. Be to, tą padaryti jis turėjo įvertindamas ir jo santykių su J. Š. šeima konfliktiškumą, apie ką teismo posėdžio metu tvirtino tik pats S. Ž. darydamas prielaidą, kad J. Š., jo manymu, dėl to ir kreipėsi į policiją, tačiau tokį savo manymą tuo pačiu ir paneigė tvirtindamas, kad santykiai tarp jo ir J. Š. konfliktiški nebuvo. Be to, S. Ž. teisme nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo dar ir todėl, kad labai skubėjo į darbą. Tai, kad kalbos apie deklaracijos pildymą nebuvo, nukentėjusioji pildyti deklaracijos nepasiūlė, neatleido S. Ž. nuo pareigos veikti taip, kaip tai numatyta KET. Teismo įsitikinimu, S. Ž. turėjo imtis iniciatyvos, kadangi jis sukėlė eismo įvykį, iš savo automobilio apgadinimų jis privalėjo suprasti ir suprato, kad galėjo apgadinti ne tik savo, bet ir svetimą automobilį, turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje, privalėjo pats pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį arba kartu su J. Š. nuodugniai apžiūrėti automobilį ir pasiūlyti užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ko S. Ž. nepadarė.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje visiškai pakanka įrodymų, aiškiai patvirtinančių, kad S. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia/sąmoningai, t. y. žinodamas, jog savo veiksmais vairuodamas automobilį kitam asmeniui padarė žalą ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET.
Akivaizdu, jog pažeidėjas elgėsi savanaudiškai (įdėmiai apžiūrėjo tik savo automobilio apgadinimus) ir veikdamas nepateisinamai atsainiai, demonstruodamas nukentėjusiajai savo tariamą viršenybę, akivaizdžiai save priešpastatymas aplinkiniams, tuo metu neįvertindamas dėl sukelto eismo įvykio jam galinčių kilti pasekmių. Tai, kad asmuo yra išsilavinęs - gydytojas, ar jo vaikai taip pat yra gydytojai, kas, kaip - matyt - patikimumo garantija buvo nurodoma teismui, S. Ž. jokių privilegijų nei prieš įstatymą, nei elgesyje prieš kitą žmogų (nors jis ar jo artimieji gali ir nepatikti), nesuteikė ir nesuteikia, priešingai - įpareigoja su bet kokiu žmogumi, bet kokioje situacijoje elgtis atidžiai ir pagarbiai, ypač, jei toje situacijoje asmuo yra kaltas.
Nukentėjusioji J. Š. patikslintame apeliaciniame skunde nurodo, kad S. Ž. nubaustas per švelniai ir prašo paskirti griežtesnę nuobaudą – atimti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jis atsitrenkė į jos automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, įvairiausiais būdais siekė išvengti atsakomybės, neigė savo kaltę, neatsiprašė.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Bylą išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškino visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, konstatavo ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokia diskrecijos teisė procesinį sprendimą priimančiam asmeniui yra leidžiama.
Nors skundžiamu nutarimu skiriant nuobaudą S. Ž. buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, S. Ž. paprašius patikslinti nutarimą dėl lengvinančios aplinkybės, kadangi jis prisipažįsta, kad atsitrenkė į kitą automobilį, bet neprisipažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos, 2018 m. balandžio 24 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo vyr. tyrėja nutarė netaikyti lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir dėl jų pasisakyti teisme. Taigi, nors ir atsisakius taikyti lengvinančią aplinkybę, skiriant nuobaudą bei sprendžiant dėl papildomos administracinio poveikio priemonės turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu S. Ž. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nebuvo teistas, dirbantis, jo darbo vietos yra kituose rajonuose, teismo posėdyje nurodė, kad gailisi atsitrenkęs. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu nuobauda buvo paskirta teisingai, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismo vertinimu, papildomas administracinio poveikio priemonės taikymas pažeistų konstitucinį proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad taikyti papildomą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, J. Š. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Nukentėjusioji J. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti iš S. Ž. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur už advokato teisines paslaugas. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios J. Š. apeliacinis skundas, dėl kurio ir buvo pradėtas bylos nagrinėjimas teisme, nebuvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidos jos naudai iš S. Ž. nepriteistinos.
Apibendrinus šioje byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundai netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
administracine nuobauda nubausto S. Ž. apeliacinio skundo ir nukentėjusiosios J. Š. patikslinto apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. G. 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1288-2018 palikti nepakeistą.
J. Š. bylinėjimosi išlaidų iš S. Ž. nepriteisti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.