- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- A17.-29-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01881-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. 2019 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. liepos 4 d., 21.10 val., suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga ir būdama įspėta dėl bereikalingo policijos kvietinėjimo, iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), kad kaimynai trypia kojomis, trikdo poilsį. D. L. kaimynų kojų žingsnius girdi dėl prastos garso izoliacijos. Jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sutrikdyti asmenų ramybę ir poilsį, kaimynai neatlieka. Atvykę policijos pareigūnai tyčinio triukšmo negirdėjo, girdėjo tik kojų žingsnius. Tokiu būdu D. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdžio metu D. L. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 21.10 val. yra ramybės metas, o atvykę policijos pareigūnai girdėjo kojų žingsnius, taigi jai policijos pagalba buvo tikrai reikalinga. Garsas buvo aiškus ir čaižus, nes negalima užmigti ir pailsėti, tačiau policijos pareigūnai iš jos tik pasijuokė. Prašė neskirti baudos, nes policiją ji kvietė, nes jai pagalba buvo tikrai reikalinga, kadangi ji po 21.00 val. nori ilsėtis, o ne klausytis triukšmo.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. D. parodė, kad ne vieną kartą jis yra važiavęs tuo adresu pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo. Tą dieną triukšmo šaltinio nenustatė ir aplamai ar buvo triukšmas nenustatė. Kai atvyko į vietą, eidami į laiptinę, pamatė balkone M. Z., todėl pirma nuėjo į M. Z. butą, kur triukšmas nebuvo užfiksuotas. Laiptinėje triukšmas taip pat nebuvo užfiksuotas. M. Z. neigė triukšmavęs. Žino, kad M. Z. bute gyvena du suaugę žmonės, kartais būna jų dukra su vyru ir mažu vaiku, taip pat du augintiniai, rotveileris ir vienas mažesnis šuo. Po to nuėjo pas D. L.. Jos bute girdėjo einančių žmonių žingsnius, bet tai nebuvo piktybinis triukšmas. Nurodė, kad ar tuo metu, kai D. L. kvietė policijos pagalbą buvo ar nebuvo triukšmas, nėra nustatyta, nes tai neįmanoma.
Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė L. K. parodė, kad atvyko pagal pranešimą dėl keliamo triukšmo. Atvykus į kiemą, iš balkono 2 aukšte M. Z. paklausė, ar jie atvyko pas juos. Tada ji su kolega pakilo pas Z. fiksuoti triukšmo. Z. jų jau laukė. Pažymėjo, kad kai iškvietimas yra dėl triukšmo, pirma einama į tą butą, iš kurio nurodoma, kad sklinda triukšmas. Po to nuėjo pas D. L., kuri parašė savo pareiškimą. Triukšmo neužfiksavo. Ar buvo triukšmas iškvietimo metu, nenustatė.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. Z. parodė, kad tokiu metu ji būna namuose, gamina vakarienę, verda košę šunims. D. L. gyvena ir miega virtuvėje, todėl jai girdisi triukšmas.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. Z. parodė, kad jis gyvena su žmona, kartais atvažiuoja dukra su anūke. Taip pat augina du šunis, tačiau šunys neloja, elgiasi gražiai. Pažymėjo, kad jie nieko specialiai nedaro, kad kiltų triukšmas. Mano, kad yra absurdas skambinti ir kviesti policiją dėl to, kad kaimynas per garsiai vaikšto ar kalba. Tą dieną gal ir matė, kad policija atvažiavo, nes jie rūko balkone. Tyčinio triukšmo pas juos nebūna. Dėl netyčinio triukšmo mano, kad situaciją turėtų įvertinti ekspertai. Pažymėjo, kad jau metai laiko tas pats vyksta, važiuoja policija, vyksta teismai, bet niekas nesprendžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. D. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019 m. liepos 4 d. 21.10 val. iškvietė policiją, nėra, tačiau D. L. tvirtinimu pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.
Minėti išaiškinimai aktualūs, sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 4 d. 21.10 val. D. L. iškvietė policiją, pranešdama, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai trypia kojomis, trikdo poilsį (b. l. 15). Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad joks triukšmas iš 49 buto nesklinda. Bendravo su Z., kurie paaiškino, kad jokio triukšmo nebuvo. Pabendravus su Z. šeima ir gavus jų paaiškinimą, nuėjo į 46 butą, kur buto duris atidarė D. L., kuri kalbėjo ramiai ir paaiškino, kad policiją iškvietė, nes 49 buto kaimynai garsiai vaikšto, priekaištavo dėl blogos garso izoliacijos ir kaimynus kaltino dėl jos ir mamos trikdomo poilsio. Tarnybine plančete „Lenova“ buvo padarytas vaizdo įrašas su D. L. mama, kurioje ji patvirtino D. L. teiginius dėl kaimynų keliamo triukšmo. Mums būnant bute apie 40 min. kol D. L. rašė pareiškimą, triukšmo iš 49 buto nesigirdėjo. Girdėjosi kaimynų vaikščiojimas, bet tikriausiai tik dėl to, kad prasta garso izoliacija. Jokio tyčinio triukšmo nesigirdėjo. Pranešėja patrepsėjo pati su kojomis, norėdama parodyti kokiais garsiais žingsniais vaikšto 49 buto kaimynai. Tada pastebėjome, kad jos buto kambaryje esantys smulkūs daiktai sujudėjo (b.l. 16). Teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai L. K. ir A. D. patvirtino, kad atvykę nuėjo pas kaimynus į 49 butą ir tuo metu jokio triukšmo nenustatė, Z. neigė triukšmavę.
Vien ta aplinkybė, kad 2019 m. liepos 4 d. policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą, jų atvykimo metu nebuvo nustatytas triukšmo faktas, nesuteikia pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog 2019 m. liepos 4 d. 21.10 val. D. L. negirdėjo triukšmo, sklindančio iš virš jos gyvenančių kaimynų buto Nr. 49, ir tai, kad D. L., 2019 m. liepos 4 d. 21.10 val. skambindama į BPC ir kviesdama policijos pareigūnus, žinojo, kad pagalba jai nėra reikalinga, t. y. policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Priešingai, D. L. tvirtina, kad ji kvietė policijos pagalbą, nes jai tu metu ši pagalba buvo būtina. Iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl neva kaimynų sukelto triukšmo, ar bus atliekamas tyrimas. Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba, jo nuomone, yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą.
Vien ta aplinkybė, jog D. L. bute kaimynų keliamas triukšmas girdisi dėl prastos garso izoliacijos, savaime nereiškia, kad D. L. tokio triukšmo negirdėjo ir jai pagalba buvo nereikalinga. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, jog policijos pareigūnų melagingai nekvietė, o kaimynai iš tiesų kėlė triukšmą. Šiuo atveju taip pat yra reikšmingi D. L. parodymai apie tai, jog kaimynai triukšmą kelia ne pirmą kartą, dėl ko esant panašioms aplinkybėms ar D. L. jas suvokiant kaip panašias ar analogiškas, ji dėl susijaudinimo ir įtampos galėjo neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Ankstesnės patirtys galbūt lemia pernelyg jautrią reakciją, sustiprina galimo triukšmo kilimo pavojaus suvokimą ir vertinimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad D. L. kvietė policijos pagalbą tyčia, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės.
Manytina, jog D. L. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją, per jautriai reaguoti ir klaidingai vertinti susiklosčiusią situaciją, kaimynų bute girdimus garsus. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, D. L. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju D. L. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla D. L. atžvilgiu, padarius administracinį nusižengimą, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.