- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-85-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarties T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 1 d. surašė T. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 8.53 val., Vaduvos g. 12, Vilniuje, vairavo automobilį VW Caddy įtariamas neblaivius, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį taip apgadindamas abi transporto priemones, neblaivumo patikrinimo vengė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 70, 158 ir 271 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu T. D. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė subendrintą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams.
II.
T. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti arba sumažinti Institucijos nutarimu skirtą nuobaudą. Nurodė, jog jo tarnybinis automobilis Vaduvos g. 12-ojo namo kieme stovėjo nejudinamas nuo 2007 m. spalio 30 d., nukentėjusiojo V. K. – nuo 2007 m. spalio 24 d. Darė prielaidą, kad nukentėjusiojo automobilį galėjo netyčia kliudyti atidarydamas automobilio galines dureles, tačiau tokio kontakto nejutęs, todėl policijos pareigūnų ir nekvietė. Nurodė, jog 2007 m. lapkričio 1 d. nukentėjusysis pastebėjęs nežymų savo automobilio apgadinimą pasikvietė jį, nes automobiliai stovėjo greta, ir iškvietė policiją, nes norėjo patraukti savo automobilį, atvykę pareigūnai pareikalavo jo pasitikrinti girtumą, nors tiksli pažeidimo data, laikas nebuvo žinomi ir nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, teigė, jog pasitikrinti girtumą atsisakė, nes neblaivus nevairavo ir atbuline eiga važiuodamas nekliudė automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi T. D. skundo netenkino konstatavęs, kad pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, liudytojų Dainiaus Naumovo ir Daliaus Pestinio bei nukentėjusiojo V. K. parodymais. Teismas akcentavo, jog tiki nukentėjusiojo V. K. parodymais, kad jis kas rytą apžiūri savo automobilį Audi 80, ir iš vakaro buvo jį apžiūrėjęs, o 2007 m. lapkričio 1 d. rytą transporto priemonę rado apgadintą, todėl daro išvadą, jog automobilis galėjo būti apgadintas tik tame laiko tarpe. Pareiškėjas neneigia, kad galėjo nukentėjusiojo automobilį apgadinti, tačiau neigia, kad tai galėjo atsitikti nurodytu laikotarpiu. Liudytojo M. P. parodymai, kad 2007 m. spalio 29 d. dieną jis su pareiškėju pastatė automobilį VW Caddy į aikštelę prie T. D. namų, automobilis buvo neužsivedantis, atmetė, nes šis yra pareiškėjo bendradarbis ir duoda palankius pažeidėjui parodymus siekdamas jam padėti išvengti atsakomybės, be to, M. P. nežino, ar minėtu automobiliu realiai buvo naudojamasi iki 2007 m. lapkričio 1 d.
Dėl neva paskirtos per griežtos nuobaudos teismas pažymėjo, jog ATPK 20 straipsnis numato, kad administracinės atsakomybės tikslas yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus asmenis auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Pažymėjo, kad asmuo 2007 m. kovo 3 d. būdamas neblaivus įvykdė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, tos pačios rūšies pažeidimas per metus padaromas trečią kartą, kas sunkina asmens atsakomybę, o atsakomybę lengvina tai, kad žalą nukentėjusiajam atlygino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pažeidėjui skirtas minimalus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl paskirtą nuobaudą laiko adekvačia padarytiems pažeidimams.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, T. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirtas nuobaudas panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai pabrėžia, jog jo automobilis nebuvo eksploatuojamas nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., todėl nesutinka su nukentėjusiojo teiginiais, jog automobilis Audi 80 apgadintas 2007 m. spalio 31 d. ar 2007 m. lapkričio 1 d. Pažymi, jog nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, jis stovi neapšviestoje vietoje, todėl apgadinimus V. K. galėjo anksčiau ir nepastebėti. Teigia, jog savo kaltę dėl automobilio Audi 80 apgadinimo pripažįsta, tačiau kontakto nejutęs, todėl nežinojo apie įvykį ir iš jo nepasišalino, tikslaus pažeidimo padarymo laiko negali nurodyti, o tikrintis neblaivumą neprivalėjo, nes automobilio 2007 m. lapkričio 1 d. nevairavo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui administracinis kaltinimas suformuluotas ir jis nubaustas pagal tris savarankiškus teisės pažeidimus, atitinkamai numačiusius (ATPK redakcija galiojusi pažeidimų padarymo metu), jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 str. 2 d.); 2) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.); 3) neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas (ATPK 126 str. 3 d.).
Dėl pirmojo pažeidimo ginčo nėra, jam konstatuoti į bylą surinkta pakankamai įrodymų (administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo paaiškinimai Institucijoje ir teisme, tarnybinis pranešimas, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. Naumovo ir D. Pestinio parodymai), apeliantas jį pripažįsta, tačiau likusius pažeidimus T. D. neigia iš esmės teigdamas, jog susidūrimo su automobiliu Audi 80 nejutęs, todėl nežinojo, kad sukėlė eismo įvykį, ir policijai apie tai nepranešė, taigi ir pažeidimo - pasitraukimo iš eismo įvykio vietos - jis nepadarė, o pasitikrinti girtumą atsisakė dėl to, jog prašomo atlikti veiksmo dieną – 2007 m. lapkričio 1 d. – automobilio nevairavo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, nepasisakęs dėl T. D. skundo argumentų, todėl padarytos išvados dėl asmens veikos kvalifikacijos ir nuobaudų individualizavimo negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis.
Palikdamas galioti Institucijos nutarimą pirmosios instancijos teismas išvardino bylos medžiagą, neva patvirtinančią apelianto kaltę, tačiau nei vieno asmens kelto argumento, liečiantį pažeidimus, įtvirtintus ATPK 126 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, neaptarė, šių administracinių teisės pažeidimų sudėčių būtinų elementų asmens veikoje nenustatinėjo, taip priimdamas netinkamai motyvuotą nutartį. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Apeliantas nuo pat pradžių teigė, jog automobilių kontakto jis nejutęs ir net negali tiksliai pasakyti, kada nukentėjusiojo automobilį apgadino. Tokia aplinkybė teismo neanalizuota, jai paneigti ar patvirtinti įrodymai nerinkti, automobilių apgadinimų pobūdis nevertintas. Pažymėtina ir tai, jog teismas pažeidimo dieną nustatė pasirėmęs vien nukentėjusiojo teiginiu, kad iš vakaro buvo apžiūrėjęs savo automobilį ir ant jo apgadinimų nebuvo, o 2007 m. lapkričio 1 d. ryte automobilį rado apgadintą (b. l. 43), tačiau T. D. tokią aplinkybę neigiant iš esmės, teismas nepatikslino, kada tiksliai V. K. savo automobilį apžiūrėjo, kas galimai būtų padėję nustatyti tikrąją pažeidimo padarymo datą, juolab, kai pats apeliantas paaiškinimus dėl automobilio vairavimo keičia, t. y. savo paaiškinime Institucijai T. D. nurodė, jog paskutinį kartą automobilį vairavo 2007 m. spalio 30 d., kai pastatė jį Vaduvos gatvėje (b. l. 13), teisme jau nurodė, kad automobilį, prieš jį pastatant, vairavo 2007 m. spalio 29 d. (b. l. 43). Tokiu būdu matyti, jog abejonės dėl pažeidimo padarymo laiko nepašalintos. Taigi nėra galimybės tinkamai išspręsti ir asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už atsisakymo tikrintis girtumą teistumo klausimą, nes apelianto teiginys, jog girtumą tikrintis atsisakė, nes 2007 m. lapkričio 1 d. (procesiniuose dokumentuose fiksuota pažeidimo diena) automobilio nevairavo, nepaneigtas, taigi lieka nepašalinta abejonė, ar asmuo apskritai pareigą tikrintis girtumą šiuo atveju turėjo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
T. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.