Kauno apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir išaiškino, kad ieškovas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo turi kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas.

3. Teismas nustatė, kad ieškovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), o iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2025 m. birželio 20 d. pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6842 matyti, kad atsakovė L. B. 2025 m. sausio 15 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2025 m. birželio 20 d. pažymos Nr. 3A‑6840 matyti, kad ir nepilnamečio vaiko L. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2025 m. sausio 16 d. ir ieškinio pareiškimo metu yra su motina (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas L. V. kartu su motina, su kuria vaiko gyvenamojo vieta nustatyta teismo patvirtinta tėvų sudaryta taikos sutartimi, gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai santuokos nebuvo sudarę. Gyventojų registro duomenimis nepilnametis L. V. ir jo motina, t. y. atsakovė L. B., yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

4. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra Europos Sąjungos valstybė narė, be to, Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos šeimos bylose, todėl dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, kurios šalys yra tiek Lietuvos Respublika, tiek (duomenys neskelbtini) (Hagos konvencija). 1996 m. Hagos konvencija taikoma civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalis (II skyrius „Jurisdikcija“) įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta nustatoma kreipimosi į teismą momentu. 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje yra numatyta minėtos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtis, tai yra, jurisdikcijos prorogacijos atvejai, kai reikalavimai dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjami jų santuokos nutraukimo teisme. Minėtame straipsnyje yra nurodytos tokios prorogacijos taikymo sąlygos: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš vaiko tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

5. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl tėvo teisių ir pareigų bendravimo su nepilnamečių vaiku srityje, ieškinio padavimo metu nuolatinė nepilnamečio vaiko ir jo motinos, su kuria įstatymų nustatyta tvarka nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aukščiau nurodytų 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje nustatytų išimčių nagrinėti bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo reikalavimą Lietuvos Respublikos teisme (ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo reiškiamas ne vaiko tėvų santuokos nutraukimo byloje), todėl su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ieškovas turi kreiptis į nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) kompetentingas valstybės institucijas.