- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-709-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00656-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Pareiškėjas
- A. J., D. J.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Kregždienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00656-2011-5
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Reginos Agotos Gutauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. J. ir D. J. atskiruosius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-742-237/2011 pagal pareiškėjų A. J. ir D. J. skundą dėl antstolio veiksmų ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. J. ir D. J. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su skundu dėl antstolės E. R. veiksmų, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. 0069/10/02170 ir Nr. 0069/10/01669 išieškojimą iki bus išnagrinėtas skundas (1-3 b. l.).
Pareiškėjai nurodė, kad išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą dėl priteistos skolos išieškojimo pagal laidavimo sutartis, o pareiškėjai ginčija laidavimo sutartis, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, ginčas neišspręstas, dėl neteisėtų antstolės veiksmų pareiškėjai negauna pakankamai atlyginimo, kad galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese netenkino (4 b. l.).
Teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų nei dėl pareiškėjų gaunamo atlyginimo, nei dėl jų nepilnamečių vaikų, nei dėl to, kad vykdomais veiksmais pareiškėjai patirtų kokių tai kitų nuostolių, nepateikta, nei sutarčių, nei ginčijamų patvarkymų, tai yra, teismui pateikta tik skundas be jokių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo vien tik nurodytų aplinkybių pagrindu, nesant jokių įrodymų dėl jų pagrįstumo, tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, todėl teismas laikė, kad vien skundo padavimas dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. J. ir D. J. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. 0069/10/02170 ir Nr. 0069/10/01669 išieškojimą iki bus išnagrinėtas skundas (8-10 b. l.).
Apeliantai teigia, kad prašyme sustabdyti vykdymo procesą nurodė, kad išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą dėl priteistos skolos išieškojimo pagal laidavimo sutartis, kurios apeliantų yra ginčijamos Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-6834-798/2010) pagal ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šis ginčas dar neišspręstas, todėl išieškotojas neturi teisinio pagrindo prašyti antstolio išieškoti skolą pagal ginčijamas laidavimo sutartis. Nurodoma, kad pateikdami skundą siekia apginti teisėtus nepilnamečių vaikų lūkesčius ir nurodė, kad dėl neteisėtų antstolės veiksmų, patiria didelius nuostolius – negauna pakankamai darbo užmokesčio, kad galėtų, bent minimaliai išgyventi ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl iki bus išnagrinėtas šis skundas, sustabdytinas išieškojimas vykdymo procese. Teigia, kad teismas nesivadovaudamas LR CPK 115 straipsnio institutu pažeidė procesines teisės normas nurodančias teismo pareigas, priimant procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjant atskirtąjį skundą, analizuojamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dėl antstolio veiksmų, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai A. J. ir D. J., kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti antstolės E. R. 2011-06-15 patvarkymus Nr. EO14362 vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/02170 ir Nr. EO14369 vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/01669, dėl išieškojimo nukreipimo iš pareiškėjų darbo užmokesčių AB bankas SNORAS naudai, taip pat prašė sustabdyti išieškojimo procesą šiose vykdomosiose bylose iki jų paduoto skundo išnagrinėjimo, kadangi pareiškėjai ginčija laidavimo sutartis, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, ginčas neišspręstas.
Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias LR CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (LR CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems ieškovo turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Ir jeigu pagal LR CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (LR CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas LR CPK 18, 281, 584 straipsniai. Tokiu atveju, taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą, – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (LR CPK 2 str.).
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokia priemone siekiamų įstatyme įtvirtintų tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą dėl priteistos skolos išieškojimo pagal laidavimo sutartis, kurias apeliantai ginčija Vilniaus apygardos teisme.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.). Praktinį teismų sprendimų vykdymą užtikrina antstolis. LR CPK 510 str. 1 d. numato, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus su papildymais numatytais LR CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (LR CPK 443 str. 2 d.), vadinasi pareiškimas taip pat turi atitikti ir LR CPK 111, 113, 114 straipsnių reikalavimus – kiekviename procesiniame dokumente turi būti tiksliai nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, reikalavimas, aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys reikalavimą. Įvertinęs apeliantų pateiktą skundą dėl antstolių veiksmų, teismas sutinka pirmosios instancijos išvada, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų nei dėl jų gaunamo atlyginimo, nei dėl jų nepilnamečių vaikų, nei dėl to, kad vykdomais veiksmais pareiškėjai patirtų kokių tai kitų nuostolių, nepateikta, nei sutarčių, nei ginčijamų patvarkymų. Teismas sprendžia, kad nepateikus jokių įrodymų dėl skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumo, vien skundo padavimas dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindų nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.