Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-2218-836/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
2-2218-836/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2218-836/2014Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01909-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 99.5; 63.3.;116.5.2; 116.5.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOSRESPUBLIKOSVARDU2014 m. spalio 3 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui D. V. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. V. 2451,92 Lt sumą, kurią sudaro: 1250,00Lt negrąžinta paskola, 117,50 Lt palūkanos iki kredito grąžinimo termino, 1084,42 Lt palūkanos po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2014-09-03, CPK 130 str. numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinasiš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas UAB „4finance“ ir D. V. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 829282002, remiantis kuria ieškovas atsakovui suteikė 1250,00 Lt kreditą 30 dienų terminui su 198,30 proc. dydžio metine palūkanų norma.Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2012-06-22 pervedė į atsakovosąskaitą 1250,00 Lt.Atsakovas įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą iki 2012-07-22 ir sumokėti ieškovui 117,50 Lt dydžio palūkanas (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 5.3. p.), tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino ir palūkanų nesumokėjo. Atsakovas, ieškovo teigimu, liko jamskolingas1250,00 Lt negrąžinto kredito ir 117,50 Lt palūkanųiki kredito grąžinimo termino. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, teismui nepateikta (CPK 178 str.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas tinkamai ir nustatytais terminais paskolos sutarties sąlygų nevykdė, suteiktos paskolosnegrąžinoir palūkanų iki kredito grąžinimo terminonesumokėjo, todėl laikytina, jog jis pažeidė sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1250,00 Lt negrąžinto kredito ir 117,50 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino.

Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p., kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 198,30 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Pagal paskolos sutarties 7.1 punkto nuostatas ir vadovaudamasis CK 6.874 straipsniu, ieškovas paskaičiavo ir prašo priteisti paskaičiuotas 1084,42 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-08-21 iki 2013-03-04.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu(CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jisprivalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais(CK 6.261 str.).Minimalių nuostoliųsąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. josatlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismasyrakonstatavęs kadnustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėlteismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros(CK 6.228 str.)ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams(CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia grei­tąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieško­vas beveik dvejus metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo pati­riamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 198,30 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, pasko­li­nęs at­sakovui 1250,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dy­džio (1084,42Lt) nuostolius dėl at­sa­kovo netinkamo prie­­volės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vado­vau­jan­tis teisin­gu­mo, protingumo, sąžiningumo principais ir sie­kiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiaus­vy­ros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieško­vo veiklos specifiką ir nuo­tolinio skoli­ni­mo rizi­ką,verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis suda­ryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito ir palūkanų priteisimo, išdavus trumpa­lai­kią paskolą, į teismą kreip­tasi beveik po dvejų metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, bei į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiš­ki­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenaudai ir jas pri­ėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovui suda­ryta galimybė nepagrįstai praturtėti (ieškovas nurodo, kad skolina su vidutine palūkanų norma -109,89 proc.), palūkanų 1084,42 Lt suma mažintina, ir ieško­vui iš atsakovo priteistina 542,21 Lt palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1909,71 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme2014-08-18iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad minimalaus dydžio žyminį mokestį ieškovas būtų privalėjęs sumokėti ir tuo atveju, jeigu būtų sumažinęs reikalaujamų priteisti palūkanų dydį, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovui iš atsakovo priteistinas minimalus įstatymo numatytas žyminis mokestis - 54,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (LR CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos RespublikosCPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) negrąžinto kredito, 117,50 Lt (vieno šimto septyniolikos litų 50 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 542,21Lt (penkių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 21 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1909,71Lt) nuo bylos iškėlimo teisme –2014-08-18iki teismo sprendimo visiško įvykdymoir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturių litų 00 ct)žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Henryta Gerdvilė