- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- Ik-2723-244/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00941-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Liudmila Zaborovska (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „Bankroto eiga“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. D., atsakovo atstovui Povilui Valiukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bankroto eiga“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) su 2011-01-21 raštu Nr. (6.12)A2-219 kreipėsi į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo (b. l. 8).
Pareiškėja apskundė Departamento veiksmų pagrįstumą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir prašė sustabdyti 2011-01-21 atsakovo rašto Nr. (6.12) A2-219 vykdymą. Administracinių ginčų komisija 2011-04-04 sprendimu Nr. 3R-87(AG-68/01-2011) atmetė pareiškėjos UAB „Bankroto eiga“ skundą kaip nepagrįstą (b. l. 9–12).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 1–7) ir patikslintame skunde (b. l. 27–33) prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-04-04 sprendimą Nr. 3R-87(AG-68/01-2011) ir Departamento 2011-01-21 raštą (teikimą) Nr. (6.12)A2-219. Paaiškino, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Departamentas teikimą dėl leidimo panaikinimo UAB „Bankroto eiga“ pateikė skubotai, nesulaukęs, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl nuobaudų paskyrimo pagrįstumo. Departamentas teikimą dėl leidimo panaikinimo grindė įsakymais, kurie yra apskųsti, t. y. Departamento direktoriaus 2010-10-08 įsakymu Nr. V-69, kuriuo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. skirtas įspėjimas, ir Departamento direktoriaus 2010-12-27 įsakymu Nr. V-89, kuriuo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui J. U. skirtas įspėjimas. Be to, dėl Departamento pareigūnų piktnaudžiavimo taip pat buvo pateikti net keli skundai Seimo kontrolierių įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta tvarka ir sprendimai kol kas nėra priimti. Skundžiamame sprendime neįvertinta aplinkybė, kad teikimas dėl leidimo panaikinimo yra priimtas remiantis vienašališkais Departamento sprendimais, o UAB „Bankroto eiga“ net nebuvo sudarytos galimybės apsiginti ir bankroto administratoriaus pateikti paaiškinimai nebuvo išnagrinėti. Departamentas, priimdamas savo sprendimus dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“, gina tik su buvusiu bankrutavusios įmonės vadovu susijusius asmenis, kurie per paskutinius metus pateikė daugiau nei 20 įvairių skundų ne tik Departamentui, bet ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuos skundus teikiančių asmenų vienintelis tikslas yra priversti UAB „Bankroto eiga“ atsistatydinti, o bankroto bylą nagrinėjantį teismą priversti kuo skubiau priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir taip išvengti teisinės atsakomybės už nesąžiningus sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija neįvertino ir to, kad Departamentas visiškai nesigilino į faktą, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, pačios bankrutuojančios bendrovės interesus ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia užtikrinti kuo efektyvesnę jų gynybą. Siekiant užtikrinti visų buvusių bendrovės darbuotojų teisę į pažymų apie draudžiamąsias pajamas gavimą, bankroto administratorius operatyviai ir skubiai pasamdė darbuotoją, kuris sutvarkė dokumentus per patį trumpiausią laiką ir perdavė Vilniaus miesto savivaldybės archyvui. Tokiu būdu buvo įvykdytas dar 2005-08-22 priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas „Dėl archyvo sutvarkymo ir pridavimo miesto archyvui“. Tik dėl buvusio bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“, kuri turėjo atlikti visus šiuos veiksmus, kaltės tai nebuvo padaryta laiku, nes dokumentai, kurių pagrindu išduodamos pažymos apie gautas pajamas, nuo 2005 m. iki pat 2010-10-18 buvo šios įmonės žinioje. Dokumentai iš buvusio administratoriaus perimti 2010-10-18 ir tą pačią dieną buvo perduoti archyvarei tvarkyti. Departamentas remiasi tariamu 2010-10-06 teismo nutarties nevykdymu, tačiau įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus administratorius perduoda archyvui, t. y. teismui turi būti pateiktas aktas apie dokumentų perdavimą archyvui saugoti. Šiuo atveju bausti pareiškėją nėra pagrindo, nes UAB „Bankroto eiga“ įvykdė visus teismo, o kartu ir kreditorių reikalavimus (perėmė dokumentus, susijusius su darbo santykiais, užtikrino visų buvusių darbuotojų teisę laiku gauti pažymas, operatyviai savo lėšomis pridavė dokumentus archyvui).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 67–69) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Departamento direktoriaus 2010-10-08 įsakymu Nr. V-69 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ skyrimo“ už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas) 11 str. 3 d. 14 p. pažeidimą bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. skirtas įspėjimas. Departamento direktoriaus 2010-12-27 įsakymu Nr. V-89 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ vykdančiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“ už Bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. pažeidimą bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui J. U. skirtas įspėjimas. Departamentas, vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 19 p., su 2011-01-21 raštu (teikimu) kreipėsi į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją (toliau – Komisija) dėl UAB „Bankroto eiga“ leidimo teikti įmonių bankroto administravimo galiojimo panaikinimo. Pagal Taisyklių 19 p. Departamentui numatyta pareiga kreiptis į Komisiją visais atvejais, kai yra šiame punkte nustatytos sąlygos (šiuo atveju esant galiojančiai nuobaudai, pakartotinai padaryti teisės aktų pažeidimai). Nei Taisyklės, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad bankroto administratoriui skirtų nuobaudų apskundimas atleidžia Departamentą nuo Taisyklių 19 p. nustatytos pareigos. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010-11-22 sprendimu Nr. 3R-274(2010/03-4R-377), 2011-02-24 sprendimu Nr. 3R-48(AG-20/04-2011) ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-03-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1521-281/2011 pareiškėjos skundus dėl Departamento priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėja nenurodė nei vienos aplinkybės, susijusios su Departamento 2011-01-21 rašto teisėtumu ir pagrįstumu, kuri nebūtų buvusi vertinta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nagrinėjimo metu.
Tretysis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 71–76) su skundu sutinka, prašo jį tenkinti ir skundžiamus sprendimus panaikinti. Paaiškino, kad 2005-02-21 bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Vermosa“, kuri jokių pareigų neatliko ir akivaizdžiai protegavo buvusio įmonės vadovo interesus, nevykdė kreditorių susirinkimo sprendimų: perimti iš buvusios įmonės vadovybės su darbo santykiais susijusius dokumentus ir perduoti juos saugoti valstybės archyvui. Archyvas taip ir liko nesutvarkytas po 5 metų, kol buvo UAB „Vermosa“ žinioje. Bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatytų sandorių UAB „Vermosa“ netikrino ir nevykdė kitų kreditorių sprendimų. Vilniaus apygardos teismas 2007-11-15 nutartimi UAB „Vermosa“ atstatydino ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. UAB „Vermosa“, pažeisdama Bankroto įstatymo 11 str. 9 d., po atstatydinimo neperdavė UAB „Bankroto eiga“ administravimui skirtų pinigų ir visų dokumentų, dėl to ir vyksta civiliniai ginčai. Bankroto įstatymo 11 str. 9 d. numatyta, kad perduoti naujai paskirtam administratoriui visus dokumentus yra atstatydinto administratoriaus prievolė. Todėl UAB „Vermosa“ turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad dokumentų perdavimo procesas vyktų kuo sklandžiau ir operatyviau. Mano, kad atsakovas nepagrįstai baudžia sąžiningai veikusį administratorių – UAB „Bankroto eiga“. Atsakovas nesiima jokių veiksmų nubausti UAB „Vermosa“ dėl teisėtų kreditorių susirinkimo reikalavimų nevykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. šioje įstatymo nuostatoje yra nurodyti reikalavimo teisę (teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama teisė) administracinėje teisenoje turintys subjektai.
Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas su 2011-01-21 raštu Nr. (6.12) A2-219 kreipėsi į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių komisijos pirmininką dėl pareiškėjos leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (b. l. 8).
Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir prašė sustabdyti 2011-01-21 atsakovo rašto Nr. (6.12) A2-219 vykdymą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamu 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
2011-01-21 atsakovo raštas Nr. (6.12) A2-219 plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus pastarąjį veiksmą, t. y. surašius raštą ir jame fiksavus tik atitinkamą nustatytą informaciją, pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Šis raštas nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kuris gali būti ginčijamas teismui. Teisines pasekmes pareiškėjai gali sukelti sprendimas dėl pareiškėjos leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo, tačiau toks sprendimas dar nėra priimtas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: Nr. A11-443/2005; Nr. A502-906/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, surašius raštą ir jame fiksavus tik atitinkamą nustatytą informaciją, pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, jai papildomų pareigų neatsirado, todėl komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, neturėjo pagrindo sustabdyti 2011-01-21 atsakovo rašto Nr. (6.12) A2-219 vykdymą.
Teismas daro išvadą, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisėtai atmetė pareiškėjos skundą. Tų pačių, ką tik išdėstytų argumentų pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu ir reikalavimas sustabdyti 2011-01-21 rašto vykdymą.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Bankroto eiga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.