- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2-14812-894/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- UAB „MV steel group“
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Alzbergienei, dalyvaujant ieškovei I. D., ieškovės I. D. atstovui advokatui A. B., atsakovo UAB „MV steel group“ atstovui advokatui D. P., atsakovo UAB „MV steel group“ atstovei advokato padėjėjai A. G., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui UAB „MV steel group“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo: pripažinti neteisėtu 2011-03-31 darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės I. D. ir atsakovo UAB „MV steel group“, nutraukimą pagal DK 129 straipsnį bei panaikinti atsakovo UAB „MV steel group“ direktoriaus 2012-07-10 įsakymą dėl I. D. atleidimo iš pareigų Nr. 12/07/10; negrąžinti ieškovės I. D. į darbą UAB „MV steel group“, nes gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; priteisti iš atsakovo UAB „MV steel group“ ieškovės I. D. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „MV steel group“ ieškovės I. D. naudai ieškovės patirtos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo UAB „MV steel group“ ieškovės I. D. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „MV steel group“ ieškovės I. D. naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas ieškinyje nurodė ir posėdyje paaiškino, kad 2011-03-31 su atsakovu UAB „MV steel group“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 35, pagal kurią nuo 2011-04-01 pradėjo dirbti buhalterės pareigose. Per Sutartyje nustatytą trijų mėnesių išbandymo terminą atsakovas patikrino ieškovės profesinius sugebėjimus ir įsitikino, kad ji tinka dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą. Savo darbo pareigas vykdė tinkamai, per visą darbo laikotarpį nėra gavusi nei vienos drausminės nuobaudos. 2011 metų rudenį atsakovas priėmė į darbą dar vieną buhalterę ir nuo to laiko buhalterinės apskaitos darbus įmonėje dirbo trise: ieškovė, naujoji buhalterė ir vyriausioji buhalterė. Naujoji buhalterė pradžioje mokėsi dirbti ir taisė nuo 2008 metų buhalterijoje buvusias klaidas, o vėliau vykdė tas pačias darbo funkcijas kaip ir ieškovė, išskyrus darbą su kasos aparatu. 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje ieškovė pateikė prašymą suteikti atostogas. Sekančios dienos vakare gavo 2012-05-11 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Labai pergyveno dėl šio įspėjimo gavimo ir ypač dėl jo turinio. Nenorėdama prarasti įmokėtų pinigų, ieškovė kelionės ir atostogų neatšaukė, bet per šias atostogas visai nepailsėjo, nuolatos jautė nerimą, pergyveno. Po atostogų, kurių trukmė 17 kalendorinių dienų (nuo 2012-05-14 iki 2012-05-31 įskaitytinai), grįžo į darbą. Nors įspėjime apie atleidimą buvo nurodyta, jog įspėjimo terminu gali neiti į darbą, faktinis įmonės vadovas nurodė, kad jis nori, jog ieškovė toliau dirbtų. Iš pokalbio suprato, kad įmonėje yra reikalinga, tikėjosi, kad sprendimas dėl atleidimo iš darbo pasikeitė ar gali pasikeisti. Paskutinės darbo dienos (2012-07-11) vakare gavo 2012-07-10 įsakymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2012-07-11, tą pačią dieną buvo atsiskaityta. Ieškovei yra 57 metai, iki teisės gauti visą senatvės pensiją (2016-05-14) liko mažiau nei penkeri metai. Atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu remiantis šiais motyvais: darbdavys netinkamai įgyvendino atleidimo iš darbo iniciatyvą; nebuvo svarbios priežasties nutraukti darbo santykius; nebuvo ypatingo atvejo, pateisinančio darbo santykių nutraukimą; ieškovei nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas. Profesinio buhalterinio išsilavinimo nebuvimas šiuo atveju negali būti laikomas svarbia darbo sutarties nutraukimo priežastimi, todėl, kad kvalifikacija reiškia darbuotojo pasirengimą dirbti tam tikrą darbą ir apima darbuotojo turimas žinias, praktinius įgūdžius, patirtį, reikalingą dirbti tam tikrą darbą. Priimant ieškovę į darbą atsakovui buvo žinomas, kad ji neturi aukštojo buhalterinio išsilavinimo, per bandomąjį laikotarpį įsitikino, kad ji tinkamai atlieka pareigas ir paliko toliau dirbti. Ieškovė buhalterinį darbą dirba 17 metų. Su buvusiais bendradarbiais ji sutarė gerai, net ir nutraukusi darbo santykius, bendrauja su buvusiu kolektyvu. Atsakovo nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ieškovę sukrėtė ir pažemino. Apie įspėjime įvardintas atleidimo iš darbo priežastis ieškovė ilgą laiką nepasakė savo šeimai ir draugams, nes jai buvo gėda. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pasireiškė nemiga, galvos skausmai, emocinis išsekimas. Prarado pasitikėjimą savimi, sunku bendrauti su potencialiais darbdaviais. Mažiau ėmė bendrauti su draugėmis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka visiškai. Ieškovė netinkamai elgėsi darbe, konfliktavo su bendradarbiais. Todėl ji pagrįstai atleista iš darbo pagal DK 129 str. 1 d. Ieškovės palikimas darbe būtų pažeidęs atsakovo interesus, kadangi dėl konfliktiško elgesio sklandus bei kokybiškas ieškovės darbas atsakovo įmonėje buvo neįmanomas. Ieškovės atleidimo iš darbo metu atsakovo įmonėje nebuvo laisvų darbo vietų. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei kitos darbo vietos. Kadangi ieškovė buvo teisėtai atleista iš darbo, dėl šios priežasties ieškovės išgyvenimai dėl atleidimo iš darbo nebuvo nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų bei nesukuria atsakovui pareigos atlyginti 5000 litų neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinyje išvardintos aplinkybės atsirado ir kad jos atsirado būtent dėl atleidimo iš darbo. Atleidimas iš darbo yra kasdienis reiškinys verslo praktikoje. Šiuo atveju ieškovė apie Darbo sutarties nutraukimą buvo įspėta prieš keletą mėnesių iki atleidimo. Todėl praėjus dviem mėnesiams nuo sužinojimo yra neadekvatu jaustis sukrėsta, pažeminta, įskaudinta. Nuo 2004 m. ieškovė lankosi pas psichiatrą, dar iki Darbo sutarties nutraukimo naudojo vieną rūšį vaistų. Iš byloje esančių receptų negalima spręsti, kad vaistai po Darbo sutarties nutraukimo imti vartoti didesniais kiekiais.
Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė buvo atleista dėl nepilnai atliekamo darbo ir dėl darbuotojų nusiskundimo dėl jos charakterio. Ieškovė vėlavo atlikti darbus, teisinosi kad nespėja, mėnesį laiko vėluodavo išrašyti sąskaitas, neteisingai atlikdavo operacijas. 2011 m. balandį keitė apskaitos programą, po pusmečio išaiškėjo, kad ieškovė nespėja laiku atlikti darbų. Nurodė, kad ieškovės konfliktiškas elgesys pasireiškė tuo, kad iškovė, nesutampant jos ir L. B. nuomonėms, nedarydavo taip, kaip liepdavo L. B.. (143-146 b.l.).
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad informaciją apie ieškovės darbą gaudavo iš L. B.. I. D. daugumos darbinių funkcijų nespėjo atlikti laiku, vėlavo į darbą. Pateikus išrašyti sąskaitas, vėluodavo. Kad ieškovės elgesys konfliktiškas nurodė L. B., šie teiginiai nebuvo tikrinami. Nurodė, jog galėjo būti, kad ieškovė vėlavo išrašyti sąskaitas pagal jo nurodymus, nes tuo metu vykdė L. B. pavedimus. Informaciją, kad ieškovė darbo metu užsiimdavo ne darbine veikla žino iš L. B.. Drausminių nuobaudų ieškovei nebuvo skirta. (146-149 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2011-03-31 pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 35 (toliau ir – Darbo sutartis). Darbo sutarties 1.2 punktu susitarta, jog ieškovė dirbs buhalterės pareigose, o 4 punktu susitarta dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio. Darbo sutartis įsigaliojo 2011-03-31 (Darbo sutarties 14 p.) (25-26 b.l.). 2012-05-11 buvo surašytas ir ieškovės pasirašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (14 b.l.). Įspėjime atleidimo iš darbo data nurodyta 2012-07-11, o darbo sutarties nutraukimo priežastys įvardintos kaip neturėjimas „profesinio buhalterinio išsilavinimo“ bei „konfliktiškas elgesys darbe su bendradarbiais“. Aptarto įspėjimo pagrindu 2012-07-10 atsakovo įgaliotas asmuo pasirašė įsakymą Nr. 12/07/10 Dėl I. D. atleidimo iš pareigų nuo 2012-07-11 pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (15 b.l.).
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo
Ieškovė yra gimusi 1954-09-14. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsniais, spręstina, jog ieškovei senatvės pensijos amžius sukaks 2016-05-14. Vadinasi, ieškovės atleidimo dieną – 2012-07-11 I. D. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo likę mažiau nei keturi metai. Darbo kodekso (toliau ir – DK) 129 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Aiškinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog ieškovė pateko į darbuotojų grupę, kuriai taikoma didesnė teisinė apsauga. Į šią grupę patenkančių asmenų atleidimo priežastis turi būti svaresnė, nei atleidžiant pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl, darbo sutartis su ieškove, kuriai iki teisės gauti visą senatvės pensiją atleidimo dieną buvo likę mažiau nei keturi metai, galėjo būti nutraukta tik esant ypatingam atvejui, jeigu jos palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Atsiliepime atsakovas buvus DK 129 straipsnio 4 dalyje numatytus atleidimo pagrindus grindė paaiškinimais, jog, dėl konfliktiško ieškovės elgesio, būtų buvęs neįmanomas sklandus ir kokybiškas ieškovės darbas atsakovo įmonėje ir tuo būtų buvę pažeisti atsakovo interesai (22 b.l.). Ginčijamą įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašęs UAB „MV steel group“ Kauno padalinio vadovas D. P. teismo posėdyje nurodė, jog L. B. sprendžia, ką priimti ir ką atleisti. Buvus esminę grėsmę atsakovo, kaip darbdavio, interesams jis grindė tuo, jog darbuotoja padarė daugiau nuostolių, nei naudos (148-149 b.l.). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog atsakovas UAB „MV steel group“ neįrodė buvus ypatingą atvejį bei esminę grėsmę darbdavio interesams (CPK 177 str., 178 str.).
Byloje pateiktas UAB „MV steel group“ 2012-05-14 įsakymas Nr. 12/05/14, kurio pagrindu I. D. nuo 2012-05-15 iki 2012-05-31 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (65 b.l.). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. 2012-05-11 buvo surašytas ir ieškovės pasirašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2012-07-11, o 2012-07-10 priimtas įsakymas Dėl I. D. atleidimo iš pareigų nuo 2012-07-11. Konstatuotina, jog atsakovas I. D. atostogų laikui nepratęsdamas jos įspėjimo termino pažeidė DK 130 straipsnio 4 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo atostogų laikui.
2012-10-10 teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas D. P. pripažino, jog ieškovei įspėjimas nebuvo įteiktas prieš 4 mėnesius, kaip nustatyta DK 130 straipsnio 1 dalyje, dėl atsakovo suklydimo (59 b.l.). Teismas sprendžia, jog darbdavys ieškovei, kuriai atleidimo dieną iki pensinio amžiaus buvo likę mažiau nei 5 metai, įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą įteikęs prieš du, o ne prieš keturis mėnesius, pažeidė DK 130 straipsnio 1 dalį.
DK 130 straipsnio 2 dalyje aptartas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime, be kita ko, privalo būti atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Teismo vertinimu, atsakovo ieškovei įteiktas įspėjimas neatitiko šio įspėjimo turiniui keliamo reikalavimo, kadangi jame nebuvo aptartos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas I. D. darbo sutarties nutraukimas.
Į juridinių faktų sudėtį, atleidžiant darbuotoją pagal DK 129 straipsnį, visuomet įeina darbdavio iniciatyva, svarbios priežasties buvimas, taip pat faktas, kad darbuotojas negali būti jo sutikimu perkeltas į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 3 punktas ). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad įmonėje nebuvo laisvų darbo vietų, todėl nebuvo galimybės ieškovei pasiūlyti kitos darbo vietos. Pateikta 2012-10-12 D. P. pasirašyta pažyma, kad atsakovo įmonėje nuo 2012-05-11 iki 2012-07-11 nebuvo sukurta naujų darbo vietų ir nebuvo priimta naujų darbuotojų (67 b.l.). Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei įteikus įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo (2012-05-11) iki jos atleidimo dienos (2012-07-11) įmonėje nebuvo neužimtų (laisvų) etatų, įsteigtų iki 2012-05-11. Kartu pažymėtina, jog liudytojas D. P., kuris atsakovo įmonėje dirba Kauno padalinio vadovu, 2012-10-22 teismo posėdyje pripažino, jog buvo galimybė I. D. pasiūlyti kitą darbą, bet tai padaryta nebuvo (149 b.l.). Spręstina, jog atsakovas neįrodė, kad išnaudojo visas turėtas galimybes įdarbinti ieškovę.
Atsakovui neįrodžius, jog buvo ypatingas atvejis bei esminė grėsmė darbdavio interesams, dėl ko buvo būtina nutraukti darbo sutartį su ieškove, kuriai iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę mažiau nei keturi metai, taip pat neįrodžius, kad nebuvo realios galimybės ieškovę perkelti į kitą (nebūtinai lygiavertį) darbą UAB „MV steel group“ bei netinkamai įgyvendinus pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, spręstina, jog buvo pažeista ieškovės atleidimo procedūra.
Dėl atleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis
DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu atveju pačiam nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).
DK 129 straipsnyje neatskleistas sąvokos ,,svarbi priežastis“ turinys, straipsnio 2 dalyje tik nurodyta, kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis. Be kitų aplinkybių, šioje teisės normoje nurodytos ir tam tikros su darbuotojo asmeniu (jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe) susijusios aplinkybės, kurios konkrečiu atveju gali būti pripažįstamos svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, kurios gali sudaryti pagrindą darbdaviui nutraukti neterminuotą darbo sutartį, turėtų būti suprantamos kaip subjektyvios tam tikro darbuotojo charakterio, asmeninės ir pan. savybės, kurios, nesant jo kaltės, kaip drausminės atsakomybės sąlygos (DK 234 str.), objektyviai pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe. Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp įmonės darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas ir pan. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, bei kitos su darbuotojo asmeniu susijusios aplinkybės gali būti svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik tada, kai dėl tokių aplinkybių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui atlikti. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2011).
Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp ieškovės ir kitų darbuotojų yra buvusių konfliktinių situacijų ir tokios konfliktinės situacijos trukdė jai ar kitiems darbuotojams atlikti savo tiesioginį darbą, buvo sutrikdytos normalios kitų darbuotojų darbo sąlygos, neigiamai įtakotas jų darbingumas, veiklos rezultatai, kolektyve atsirado įtampa, diskomfortas, tai turėjo įtakos darbuotojų darbo kokybei ir bendriems skyriaus, kurioje dirbo ieškovė, veiklos rezultatams. Iš liudytojos L. B. paaiškinimų (143-146 b.l.), teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą apie ieškovės konfliktišką elgesį darbe. Teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad I. D. elgesys darbe su bendradarbiais buvo konfliktiškas.
Ieškovės atleidimo pagrindu taip pat nurodytas profesinio buhalterinio išsilavinimo neturėjimas (14 b.l.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovę priimant į darbą, ji būtų nuslėpusi nuo atsakovo turimą išsilavinimą. Per nustatytą 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį buvo patikrintas darbuotojos tinkamumas atlikti buhalterės pareigas. Pagal DK 129 straipsnį darbuotojo kvalifikacija, kuri reikalaujama siūlomame darbe, yra darbuotojo pasirengimo dirbti laipsnis. Jį apibūdina darbuotojo teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir patirtis. Kvalifikacija nėra tapati išsimokslinimui, nes išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių kvalifikaciją ir sudarančių prielaidas turėti atitinkamos srities teorinių žinių. Pažymėtina, jog DK 129 straipsnio 2 dalyje išsilavinimo neturėjimas nėra numatytas kaip savarankiška svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kartu pažymėtina, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, 10 straipsnyje nenumatytas aukštojo buhalterinio išsilavinimo reikalavimas darbui buhalterio pareigose. Vadovaudamasis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis – neturėjimas „profesinio buhalterinio išsilavinimo“ nelaikytina svarbia priežastimi DK 129 straipsnio 2 dalies prasme, galėjusia būti pagrindu nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.
Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.
Dėl grąžinimo į darbą
Teismui konstatavus, jog ieškovė iš darbo atleista nepagrįstai ir neteisėtai, ji turėtų būti grąžinta į darbą (DK 297 str. 3 d.). Tačiau, įvertinus ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes ir nustačius, kad santykiai tarp šalių yra pašliję, o taip pat esant aiškiai išreikštam tiesioginio vadovo D. P. ir vyr. buhalterės L. B. nepasitikėjimui I. D., kaip darbuotoja, teismas sprendžia, jog grąžinus ieškovę į darbą, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Esant šioms aplinkybėms, taikytinas alternatyvus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas ir DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu jai priteisiama šioje normoje ir DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 2 130,10 Lt (1 065,05 Lt x 2) priskaityta suma, atsižvelgiant, kad ieškovė bendrovėje dirbo daugiau kaip dvylika mėnesių (įskaitant ir priverstinės pravaikštos laiką), darbo sutartį laikant nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovei taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (DK 300 str.). Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškinio ketvirtasis reikalavimas tenkintinas iš dalies, t.y. priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, o ne iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kad ji atlyginimą gavo „vokelyje“, t. y. kad jos darbo užmokestis buvo ne toks, koks nurodytas darbo sutartyje (CPK 177, 178 str.). Todėl teismas vadovaujasi darbdavio pateikta pažyma apie vidutinį darbo užmokestį (24 b.l.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 1 065,05 Lt ( priskaityta suma), o vienos darbo dienos vidutinis užmokestis 50,72 Lt ( priskaityta suma) (24 b.l.), jai priteistina po 50,72 Lt ( priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-07-12 (15 b.l.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-11-12), skaičiuojant už 86 darbo dienas, tai sudaro 4 361,92 Lt ( priskaityta suma) (86 d.d. x 50,72 Lt ) ir po 50,72 Lt (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos (DK 297 str. 4 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-296/2005).
Šioje byloje sprendžiant dėl priteistino ieškovei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, teismas vertina byloje nustatytas faktines neteisėto atleidimo aplinkybes, o būtent tai, kad į darbą ieškovė buvo priimta pagal neterminuotą darbo sutartį, tai, kad ieškovė pateko į darbuotojų grupę, kuriai taikoma didesnė teisinė apsauga, ji nėra turėjusi drausminių nuobaudų. Teismas taip pat vertina, kad priteisiamų išmokų dydis yra adekvatus padarytiems ieškovės teisių pažeidimams, o duomenų, kad tai sukels pernelyg sunkių turtinių padarinių atsakovei, byloje nėra pateikta. Iš atsakovės priteisiama suma pelno siekiančiai įmonei nėra pernelyg didelė. Vadovaujantis nurodytais motyvais ieškovei priteistinos išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą dydis nemažintinas. Teismo nuomone, toks sprendimas atitiks kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).
Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1 065,05 Lt ( priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).
Dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek Civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo netenkintinas.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos.
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nustatant neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo dydį, kaip į vieną šios žalos dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgiama ir į tai, kaip darbuotojo teisės apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
Ieškovė nurodo, jog dėl atleidimo iš darbo jautėsi sukrėsta, pažeminta, įskaudinta, pablogėjo sveikata, prarado pasitikėjimą savimi (140 b.l. ).
2012-10-09 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog „Pas psichiatrą lankosi nuo 2004 m. dėl pablogėjusios nuotaikos, nemigos, nervingumo. Gydymui skiriami antidepresantai, <...>. Būsena gydymo metu buvo stabili. Pablogėjo savijauta šių metų rugpjūčio mėn. po streso darbe. Gydymui padidinta antidepresantų dozė, papildomai skirta trankviliantų. Šiuo metu savijauta nėra visiškai stabili. <...>.“ (82 b.l.). 2012-08-14 vaisto Escitalopram (antidepresanto (51 b.l.)) dozė padidinta nuo 1 iki 2 tablečių per dieną, vaisto Zolpidem (migdomasis preparatas (44 b.l.)) dozė padidinta nuo ½ iki 1 tabletės nakčiai, išrašyti papildomi vaistai Xanax (nerimui gydyti (89 b.l.)) (84-86 b.l.). Paskirtų vaistų įsigijimą patvirtina vaistinių čekiai (38, 49-50, 88 b.l.). Teismas vertina, jog į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina aplinkybę, jog dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovė patyrė stresą ir jos sveikatos būklė pablogėjo.
Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, jog darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais, bet ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006), spręstina, kad nagrinėjamos bylos atveju neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų bei nepatogumų, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi taigi tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys; įrodžius, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama; atsakovas neįrodė, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Konstatuotina, kad yra įrodytos visos būtinos atsakovo atsakomybės už ieškovės patirtą neturtinę žalą sąlygos.
Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą grindė ir tuo, kad vieno iš atsakovo faktinių vadovų – R. Š. jai pasakytas teiginys, kad „nebandytų ieškoti buhalterinio darbo“, pakirto jos pasitikėjimą savimi (140 b.l.). To paties asmens pasakymas jai, kad ji yra „nagla, kaip tankas“, ieškovę pažemino ir įžeidė (142 b.l.). Teismas vertina, jog vien ieškovės paaiškinimais neįmanoma nustatyti buvus šias aplinkybes. Kita vertus, R. Š., kaip vieno iš atsakovo darbuotojų, teiginiai ieškovės atžvilgiu negali būti siejami su atsakovo – darbdavio UAB „MV steel group“ atsakomybe. Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog nustatant neturtinės žalos darbo santykiuose dydį, reikšmingos šiuos santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006); siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.2, 1.5 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiama nuo 500 iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
Ieškovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo priteista dviejų mėnesių išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atleidimas iš darbo nenulėmė ieškovei itin neigiamų ir akivaizdžių materialinių ar sveikatos sutrikdymo pasekmių. Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo truko neilgą laiką. Ieškovė pripažino, kad darbo sutarties sudarymo metu jai buvo nurodyta, jog ji įdarbinama vietoje darbuotojos, kuri yra vaiko priežiūros atostogose šios darbuotojos atostogų laikui (139 b.l.). Įvertinęs aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, esant neteisėtam atleidimui iš darbo, kartu vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovei priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi teismas laiko, kad tokio dydžio kompensacija pakankama, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei pasekmes.
Kitus šalių argumentus teismas laiko teisiškai nereikšmingais šioje byloje, todėl dėl jų nepasisako.
Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus (reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintas, o priteistinos žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nelaikytinas materialiniu teisiniu reikalavimu), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo advoktas D. P. nurodo, jog dokumentai, įrodantys bylinėjimosi išlaidas neatitinka Civilinio proceso kodekse nustatytos formos, todėl prašo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti. Byloje pateikti ieškovės ir advokato A. B. teisinės pagalbos sutartis (10 b.l.), 2012-08-13 pinigų priėmimo kvitas 847 Lt sumai (9 b.l.), 2012-10-10 pinigų priėmimo kvitas 484,00 Lt sumai, 2012-10-22 pinigų priėmimo kvitas 605 Lt sumai (132-133 b.l.). Advokatas parengė ieškinį (3-8 b.l.), atstovavo parengiamajame teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 7 min. bei teismo posėdyje, trukusiame 2 val. 30 min. (55, 138 b.l.). Nors nėra pateikto prašymo (CPK 98 str. 1 d), tačiau iš pateiktų atskirai išrašytų pinigų priėmimo kvitų ir juose pabrauktos paslaugos yra aišku, jog 847 Lt ieškovė advokatui sumokėjo už ieškinio parengimą, 484,00 Lt – už atstovavimą 2012-10-10 posėdyje, o 605 Lt už atstovavimą 2012-10-22 posėdyje. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) 8.18 punktu, už atstovavimą 2012-10-10 posėdyje, atsižvelgiant į jo trukmę, priteistinos išlaidos mažintinos iki 128 Lt, o už atstovavimą 2012-10-22 posėdyje, atsižvelgiant į jo trukmę, priteistinos išlaidos mažintinos iki 319 Lt. Iš viso ieškovei priteistina 1 294,00 Lt (847 Lt+128 Lt+319 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi sprendimu ieškinys iš esmės patenkintas, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, – 143 Lt dėl reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir 225,00 Lt turtinių reikalavimų dalyje ((4 361,92 +2130,10+1000,00)X 3 proc.), iš viso 368,00 Lt (143 Lt +225,00 Lt) (LR CPK 79 str., 80 str., 96 str. 1 d).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 bei atsižvelgiant į tai, kad byloje susidarė 9,64 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, pašto išlaidos nėra išieškomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu 2011-03-31 Darbo sutarties, sudarytos tarp I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „MV steel group“, į.k. 125813728, nutraukimą pagal Darbo kodekso 129 straipsnį.
Panaikinti UAB „MV steel group“ direktoriaus 2012-07-10 įsakymą dėl I. D. atleidimo iš pareigų Nr. 12/07/10. Laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Negrąžinti I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į darbą.
Priteisti ieškovei I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „MV steel group“, į.k. 125813728, 2 130,10 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt litų 10 centų, priskaityta suma) išeitinės išmokos, 4 361,92 Lt Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt vienas litas 92 centai, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo sekančios dienos po atleidimo iš darbo dienos (2012-07-12) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-11-12) ir po 50,72 Lt (penkiasdešimt litų 72 centai, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos; 1 000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo; 1 294,00 (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt keturi litai) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „MV steel group“, į.k. 125813728, 368,00 Lt (trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1 065,05 Lt (vienas tūkstantis šešiasdešimt penki litai 5 ct, priskaityta suma) priteisimo I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „MV steel group“, į.k. 125813728, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.