- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- A15.-580-636/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00261-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., gim. m. d. Ukrainoje, asmens kodas , Ukrainos piliečio, gyv. Mažeikių m., D. g., administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2019 m. rugsėjo 22 d. 04.53 val., Mažeikių m., Ž. g. , važiuodamas automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš galo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas apie 600 Eur žalą, ir nuvažiavo pėsčiųjų taku, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje. Taipogi protokole nurodoma, kad eismo įvykio kaltininkas R. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino (važiuodamas pėsčiųjų taku), padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, apie tai nepranešęs policijai pasišalino. Nurodoma, kad tokiais savo veiksmais R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už tris administracinius nusižengimus, padarytus idealiąją sutaptimi. Atsižvelgiant į tai, jog ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos maksimalus dydis viršija 1500 Eur, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, administracinių nusižengimų byla, dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų nagrinėtina teisme (ANK 614 straipsnio 3 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. teismo posėdyje paaiškino, jog sutinka dėl tų pažeidimų, kad važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį BMW, nes jį buvo apstoję lietuviai, jų buvo daug, o vienas iš jų smogė jam į galvą, kiti bandė jį ištraukti iš automobilio. Jis buvo labai didelio streso būsenoje ir norėjo greit nuvažiuoti, kad išvengtų sumušimo, iš to didelio streso stengdamasis nuvažiuoti, nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Jei būtų pajutęs, būtų sustojęs ir nenuvažiavęs, nes supranta, kad reikia forminti įvykį, bet to atsitrenkimo nepajuto, todėl ir nuvažiavo. Tačiau nepripažįsta pažeidimo, kad pabėgo iš eismo įvykio vietos, nes atsitrenkimo į kitą automobilį nepajuto, apie tai sužinojo tik tada, kai jam pranešė policija.
Motyvuojamoji dalis
ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad šio numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Vadovaujantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais ir visais bylos duomenimis matyti, jog nėra jokių abejonių, kad R. P. vairuojamas automobilis, jam išvažiuojant iš stovėjimo vietos atbuline eiga kliudė gretimai stovėjusį automobilį BMW, t. y. buvo sukeltas eismo įvykis, kad jis važiavo pėsčiųjų taku. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų parodymų teismo posėdžio metu ir rašytinių paaiškinimų policijos pareigūnams tiriant įvykį, vertinant R. P. veiksmų suvokimo subjektyviąją pusę, t. y. subjektyviuosius požymius, nustatyta, kad jis tvirtino ir , ištyrus vaizdo įrašą teismo posėdyje, laikytina, kad, būdamas didelio streso būsenoje dėl didelio būrio fizinių asmenų bandymo jį ištraukti iš automobilio, siekdamas išvengti sumušimo ir siekdamas save apsaugoti nuo kitų asmenų smurto, skubiai nuvažiuodamas, R. P. kontakto su kitu automobiliu metu negirdėjo jokio garso, nepajuto susidūrimo ir nesuprato, kad galėjo sukelti eismo įvykį, todėl R. P., neturėdamas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir nuvažiuoti, tai negali būti vertinama kaip tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, padarius eismo įvykį, siekiant išvengti atsakomybės.
Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. įvykio metu buvo neblaivus ir todėl norėjęs išvengti galimos atsakomybės. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad tiek jį, tiek jo vairuojamą automobilį matė daug liudytojų, jo asmenybę nebūtų buvę sunku nustatyti ir jam nebūtų pavykę išvengti atsakomybės, jam tai buvo žinoma, todėl laikytina, kad tikėtina R. P. aiškinimu, kad pabėgti iš eismo įvykio vietos R. P. nebūtų tikslo. Taigi, teismo posėdžio metu ištyrus visus įrodymus, byloje nėra nustatyta, kodėl jis būtų turėjęs kokį nors motyvą tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Teismas, atsižvelgęs į tokius byloje nustatytus duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju R. P. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio 2 dalies prasme, todėl bylos teisena R. P. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nesant ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
R. P. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, be jo pačio visiško prisipažinimo, įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 73-ANR_P-4205-2019, kuriame nurodytos administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą pastebėtas automobilis, į kurį atsitrenkė kitas automobilis, ir kuris pasišalino iš įvykio vietos; informaciniu pranešimu ROIK , iš kurio matyti, jog 2019 m. rugsėjo 22 d. 04.53 val. buvo gautas pranešimas apie tai, jog automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos; R. P. ir J. I. paaiškinimais; eismo įvykio vietos schema, kurioje nubraižytas transporto priemonių išdėstymas po eismo įvykio; foto lentele, kurioje matosi automobilio apgadinimas, vaizdo įrašu, kuriame matosi, kad automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į kitą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiuoja pėsčiųjų taku.
R. P. padarytos veikos atitinka 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymius, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, asmenybę bei į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, išskyrus pasišalinimą iš įvykio vietos, nes nejuto susidūrimo, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padarytų nusižengimų pobūdį, į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, pažeidėjai paskyrus ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam sankcijose nurodytam baudų dydžiui.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2, 7 dalimis, 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje R. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo požymių.
R. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam administracines nuobaudas:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį – 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir R. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudą.
I. R. P., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 19105938278 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.