Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos R. I. skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2011-05-27 nutarties, kuria netenkintas pareiškejos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo skyriaus prokurores R.Augustinavicienes nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo.

2011-04-20 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas R. I. pareiškimas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima del galimai neteisetu rinkliavu rinkimo. Pareiškime nurodoma, jog Viršuliškiu 49 namo, 37 buto gyventojas A. P. renka rinkliavas už irengta laiptines apšvietima per judesio daviklius. Prie pareiškimo buvo pridetas mineto namo laiptines igaliotinio A. P. rašytinis prašymas sumoketi po 8 litus laiptines apšvietimo irengimui.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurore R. A., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 3 str. l d. l p., 168 str., 2011-04-26 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima. Prokurore pažymejo, jog 73-iosios daugiabuciu namu savininku bendrijos (toliau - 73 DNSB) susirinkime buvo nuspresta Viršuliškiu 49 namo, Vilniuje, laiptinese irengti laiptiniu apšvietimo sistema per judesio daviklius, mineta sistema nutarta irengti už kaupiamasias bendrijos lešas. Papildomai po 8 litus nuo buto gyventojai privalo sumoketi už irengimo darbus, elektriku darba ir pan. Vadovaujantis 1995-02-21 Daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo 29 str. 6 p., R. I., kaip bendrijos nare, privalo apmoketi bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektu valdymu, priežiura, remontu ar tvarkymu pagal istatymu ir kitu teises aktu nustatytus privalomus statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimus, taip pat žemes sklypo naudojimu ir priežiura, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybeje. Nutarime taip pat nurodyta, jog prie pareiškimo pridetas raštelis nera originalus dokumentas, jame nera nurodyta kam konkreciai jis skirtas, jame nurodytas tik bendras kreipinys „Gerb. Kaimyne”, be to, iš raštelio turinio nematyti jokios nusikalstamos veikos požymiu.

Nesutikdama su prokuraturos sprendimu, pareiškeja apskunde ji Vilniaus miesto 1-ajam apylinkes teismui, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2011-04-26 nutarima bei ipareigoti Vilniaus rajono apylinkes prokuratura pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos R. I. pareiškima del Viršuliškiu 49-37 namo gyventojo A. P. galimai neteisetai vykdomu rinkliavu.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja 2011-05-27 nutartimi atsisake tenkinti pareiškejos skunda del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2011-04-26 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo.

Savo sprendima ikiteisminio tyrimo teiseja motyvavo tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo (1995-02-21, Nr. 1-798) 25 str. l d. 2 p., 4 p. nuostatas, bendrija turi teise pirkti ar kitokiu budu isigyti turta, reikalinga bendrijos veiklai, kaupti lešas namo bendrojo naudojimo objektu priežiurai ir atnaujinimui, ju skolintis. Iš pareiškejos nurodytu aplinkybiu bei teismui pateiktos medžiagos, galima suprasti, jog 73 DNSB susirinkime buvo nuspresta Viršuliškiu 49 namo, Vilniuje, laiptinese irengti laiptiniu apšvietimo sistema per judesio daviklius, mineta sistema nutarta irengti už kaupiamasias minetos bendrijos lešas, todel paskaiciuota, jog mineto namo gyventojai už mineto projekto igyvendinima nuo kiekvieno buto turi papildomai bendrijai sumoketi (inešti) po 8 litus. Teiseja nurode, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo (1995-02-21, Nr. 1-798) 28 str. l d. 5 p., pareiškeja, kaip bendrijos nare, turi teise gauti informacija apie bendrijos veikla, jos finansine bukle, turta, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokescius, taciau medžiagoje nera jokiu duomenu, liudijanciu, jog pareiškeja savo iniciatyva butu domejusis bendrijos susirinkimuose priimtais sprendimais, butu gincijusi bendrijos priimtu sprendimu pagristuma ir teisetuma, butu kreipusis i bendrija su prašymu leisti susipažinti su informacija apie bendrijos veikla, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokescius, o bendrija butu atsisakiusi suteikti bendrijos nariui rupima informacija ir pan. Vertinant teismui pateikta skundo nagrinejimo medžiaga bei skundo argumentus, teigti, jog bendrijos igaliotiniui, pateikus informacinio pobudžio pranešima bendrijos nariui apie renkama rinkliava (8 Lt) laiptines apšvietimo irengimui per judesio daviklius, buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, negalima. Pareiškejos nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nesuteikia pagrindo manyti, jog bendrija ar jos igaliotiniai veike priešingai bendrijos ar jos nariu interesams, veike savavališkai, nepaisydami bendrijos priimtu sprendimu, turejo nusikalstamu tikslu. Teiseja taip pat nurode, jog, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo (1995-02-21, Nr. 1-798) 29 str. l d. 6 p., R. I., kaip bendrijos nare, privalo apmoketi bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektu valdymu, priežiura, remontu ar tvarkymu pagal istatymu ir kitu teises aktu nustatytus privalomus statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimus, taip pat žemes sklypo naudojimu ir priežiura, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybeje. Tarp bendrijos ir jos nariu kile gincai del renkamu mokesciu ar rinkliavu pagristumo, bendrijos susirinkimu priimtu sprendimu teisetumo sprestini civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymetina, jog teisesaugos institucijai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo fakta turi buti pagrista objektyviais duomenimis, suteikianciais pagrinda manyti, jog mineta nusikalstama veika realiai galejo buti padaryta. Teisejos teigimu, skunde nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos versijos nera.

Nesutikdama su šia nutartimi pareiškeja ja apskunde Vilniaus apygardos teismui.

Savo skunde pareiškeja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2011-05-27 nutarti bei ipareigoti Vilniaus miesto apylinkes prokuratura del jos skunde nurodytu aplinkybiu pradeti ikiteismini tyrima.

Savo skunde pareiškeja nurode, kad Viršuliškiu 49 namo 2 iejimo gyventoju susirinkimas del gincijamos paslaugos ir mokescio už ja tikrai nebuvo sušauktas, todel neaišku kokiu pagrindu apylinkes teismas citavo Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatyma. Teigia, jog teismo argumentai abstarktaus pobudžio bei apibendrinantys, o gincijama paslauga tikrai nera pirmojo butinumo.

Pareiškejos R. I. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatytu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Aukštesnes instancijos teismas taip pat pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Taip pat pažymetina, jog LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamos veikos padarymo, o BPK 214 str. 1 d. numatyta, kad tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog tiek prokurore, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja, cituodami Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo (1995-02-21, Nr. 1-798) nuostatas, vadovavosi 73 DNSB susirinkimo sprendimu – Viršuliškiu g. 49 namo laiptinese irengti laiptiniu apšvietimo sistema per judesio daviklius.

Atkreiptinas demesys i tai, jog, byloje nera mineto susirinkimo protokolo, todel neaišku, kokiu pagrindu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima.

Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo (1995-02-21, Nr. 1-798) 4 str. 1 d. nustatyta, kad daugiabucio namo naudojimo objektu nuosavybes teise, butu ir kitu patalpu savininku teises ir pareigas naudojantis bendraja daline nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybes teises igyvendinima nustato Civilinis kodeksas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 4 d. nustatyta, kad buto ir kitu patalpu savininkas (naudotojas) neprivalo apmoketi išlaidu, del kuriu jis nera daves sutikimo ir kurios nesusijusios su istatymu ir kitu teises aktu nustatytais privalomaisiais statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimais arba del kuriu nera priimta administratoriaus ar butu ir kitu patalpu savininku susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Taigi šiuo konkreciu atveju, prokurore ir jos sprendimo teisetuma ir pagristuma patikrinusi ikiteisminio tyrimo teiseja nurode, kad, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabuciu namu savininku bendrijos istatymo (1995-02-21, Nr. 1-798) 29 str. l d. 6 p., R. I., kaip bendrijos nare, privalo apmoketi bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektu valdymu, priežiura, remontu ar tvarkymu pagal istatymu ir kitu teises aktu nustatytus privalomus statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimus, taip pat žemes sklypo naudojimu ir priežiura, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybeje. Taip pat nurode, kad tarp bendrijos ir jos nariu kile gincai del renkamu mokesciu ar rinkliavu pagristumo, bendrijos susirinkimu priimtu sprendimu teisetumo sprestini civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taciau, pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo teiseja neivertino tos aplinkybes, kad byloje nera 73 DNSB susirinkimo protokolo, patvirtinancio, jog Viršuliškiu g. 49 namo laiptinese butina irengti laiptiniu apšvietimo sistema per judesio daviklius. Taip pat nera duomenu, kad tokia paslauga yra butina, kad užtikrinti bendro naudojimo patalpu tinkama eksploatacija ir priežiura, tai yra, ikiteisminio tyrimo teiseja, pasisakydama del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurores 2011-04-26 nutarimo teisetumo ir pagristumo, nepagristai vadovaudamasi prielaida, kad tarp R. I. ir 73 DNSB yra susikloste civiliniai teisniai santykiai, pilnai neištyrusi ir neivertinusi visu pareiškejos skunde nurodytu aplinkybiu, pritare prokurores versijai, neatsižvelgdama i tai, kad prokurore netyre ir nevertino A. P. ir 73 DSNB veiksmu, siekiant galimai apgaules budu užvaldyti svetima turta.

Pažymetina, kad visais atvejais prokuroro sprendimas turi buti aiškus ir motyvuotas, jame neturi buti dviprasmybiu ir nutylejimu, pagristu prielaidomis, vien lakoniško atsirašymo nepakanka, kad toks sprendimas butu pripažintas pagristu.

Aukštesnes instancijos teismas, atsižvelges i nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad ikiteisminio tyrimo teiseja, savo sprendimuose tik atkartodama prokurores 2011-04-27 nutarime išdestytus argumentus, netyre visu faktiniu aplinkybiu, o vertindama ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis, nepašalino akivaizdžiu prieštaravimu, todel teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2011-05-27 nutarti, kuria buvo atmestas R. I. skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos penktojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurores 2011-04-26 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal R. I. pareiškime nurodytas aplinkybes.

Byla perduoti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai ikiteisminiam tyrimui pradeti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.