Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M.R., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, institucijos, paskyrusios nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui Mindaugui Džermeikai, 2009 m. balandžio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-02-05 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2009 m. sausio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M.R. 2009 m. sausio 16 d. 01.51 val. Vilniuje, Didžiojoje g. 33, vairuodamas automobilį „Acura RSX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į sustojusį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 119 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

2009 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu M.R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M.R. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašo skundą patenkinti, remiantis jame išdėstytais motyvais.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą, nes byloje surinkta medžiaga patvirtina M.R. kaltę dėl KET 119, 9 punktų reikalavimų pažeidimo. Atsiliepime į skundą išdėstyta analogiška Institucijos pozicija (b.l. 35).

Nukentėjusysis A.Ž., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 29), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys, atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nukentėjusiajam A.Ž. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia pažeidęs KET 9, 119 punktų reikalavimus, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 17), tarnybiniu pranešimu (b.l. 19), autoavarijos vietos schema (b.l. 24), nukentėjusiojo A.Ž. paaiškinimu (b.l. 23).

KET 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 119 punktas nustato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Byloje būtina nustatyti, ar eismo įvykio priežastis buvo M.R. veiksmai, t.y. pagal suformuotą kaltinimą, ar jis važiavo atbuline eiga ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M.R. įvykio dieną rašytame paaiškinime (b.l. 20) nurodė, kad vairavo automobilį „Acura RSX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Didžiąja gatve, Vilniuje, ties rytinėmis Rotušės durimis. Oro sąlygos buvo blogos, smarkiai snigo, akmenimis grįsta gatvė buvo slidi. Tuo metu dar buvo sniego lašelių ant priekinio stiklo. Jis nurodė, jog suskersavo automobilio priekį tam, kad visiems eismo dalyviams būtų aišku, jog jis ketina statyti mašiną į stovėjimo vietą. Prieš darydamas galutinį manevrą pasistatė mašiną, kad transporto priemonės galėtų pravažiuoti kita laisva eismo juosta, manevro greitis buvo minimalus. Paaiškinime nurodyta, jog „automobilio galas maksimaliai judėjo tik pusantro metro“, be to degė automobilio galiniai žibintai, įrodantys jo ketinimą statyti automobilį, kai į jo mašiną įvažiavo „Škoda Fabia“ vairuotojas.

Teismo posėdžio metu M.R. paaiškino, jog po susidūrimo jie kartu su nukentėjusiuoju A.Ž., vairavusiu automobilį „Škoda Fabia“ susitarė, jog nėra problemų dėl mažareikšmių apgadinimų ir nekvietė policijos pareigūnų. Tačiau vėliau nukentėjusysis nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad po eismo įvykio abu automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, o atvykus policijos pareigūnams buvo atkurta eismo įvykio metu buvusi padėtis maždaug 20-30 cm tikslumu. M.R. teismo posėdyje paaiškino, jog jis tik ketino automobilį statyti, kai susukęs vairą ir net nepavažiavęs atgal, pajuto nukentėjusiojo automobilio smūgį.

Nukentėjusysis A.Ž. įvykio dieną rašytame paaiškinime (b.l. 23) nurodė, kad vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį saugos tarnybai „Argus“. Važiavo iš Vokiečių gatvės pusės Didžiąja gatve maždaug 20 km/h greičiu. Gatvėje, kurioje galimas tik vienpusis eismas, pastebėjo prieš jį stabdantį automobilį „Acura RSX“. Nurodė, jog sustojęs pamatė, kad įsijungė minėto automobilio atbulinės eigos šviesos signalai. Automobilis „Acura RSX“ staigiai manevruodamas važiavo atbuline eiga į dešinėje pusėje esančią aikštelę bei atsitrenkė į jo vairuojamą tarnybinę transporto priemonę. Bandė vairuotoją įspėti garsiniu signalu, tačiau įvyko susidūrimas.

Policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybiniame pranešime nurodyta (b.l. 19), jog atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio „Acura RSX“ vairuotojas M.R. paaiškino, kad išvažiavęs iš stovėjimo aikštelės sustojo, o vėliau pradėjo važiuoti atbuline eiga, nepastebėjo jo automobilio gale sustojusio automobilio „Škoda Fabia“ ir su juo susidūrė. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pagal automobilių vėžes buvo matyti, kad automobilis „Škoda Fabia“ stovėjo, o automobilis „Acura RSX“ judėjo atbuline eiga, o po susidūrimo pavažiavo į priekį.

Liudytojos – A.A. ir L.S. (M.R. pažįstamos, važiavusios su juo kartu įvykio metu) 2009 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 21, 22) nurodė, jog važiavo Didžiąja gatve, prie namo Nr. 33, norėdamas pastatyti automobilį, M.R. „suskersavo“ automobilį, pavažiavo apie keletą metrų ir tuo metu pajuto smūgį į automobilį.

Kaip minėta, M.R. neigia padaręs pažeidimą, nes jis nevažiavo atbuline eiga, o tik buvo „suskersavęs“ automobilį ir pasiruošęs statyti, kai pajuto smūgį. Tačiau šią versiją paneigia pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas, duotas pažeidimo padarymo dieną, kuriame nurodyta, jog „automobilio galas maksimaliai judėjo tik pusantro metro“. Aplinkybę, jog M.R. pavažiavo keletą metrų, nurodė paaiškinimuose ir kartu su juo važiavusios liudytojos – A.A. ir L.S. Nors minėtų liudytojų paaiškinimuose konkrečiai nenurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo judėjo atbuline eiga, tačiau tai akivaizdu iš pateiktos eismo įvykio schemos (b.l. 24). Pagal eismo įvykio schemą automobilis „Acura RSX“ prie šaligatvio buvo 0,2 metrų atstumu. Net ir be tikslios automobilių pozicijos atkūrimo (M.R. nurodė, kad situacija atkurta maždaug 20-30 cm tikslumu), akivaizdu, kad jis nebūtų galėjęs pavažiuoti į priekį kelių metrų. Eismo įvykio metu užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (b.l. 24) leidžia daryti išvadą apie transporto priemonių judėjimą kaltinime nurodytu būdu: transporto priemonei „Acura RSX“ įbrėžtas užpakalinis kairės pusės bamperis, transporto priemonei „Škoba Fabia“ įskilęs priekinis bamperis.

M.R. motyvas, jog policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė netikslią informaciją dėl dangos rūšies bei teiginys, jog nukentėjusysis savo paaiškinime „prirašė“ sakinį, jog jis bandė įspėti vairuotoją garsiniu signalu, neturi reikšmės pažeidimo fakto įrodymui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktos fotonuotraukos (b.l. 38) nepaneigia aukščiau aptarto faktinių aplinkybių vertinimo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir atliktų veiksmų.

Nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra vairuotojo M.R. veiksmai, pažeidžiantys KET 119 punkto reikalavimus (važiuodamas atbulas, vairuotojas nedavė kelio kitiems eismo dalyviams).

Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – Kelių eismo taisyklių, nulėmusių kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.

Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta griežtesnė nuobaudos rūšis – specialiosios teisės atėmimas.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, paskirtų nuobaudų įvykdymą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį, kitas svarbias aplinkybes.

Iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.25-27) nustatyta, kad M.R. iki 2009 m. sausio 16 d., t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį ginčijamu nutarimu (b.l. 18) patrauktas administracinėn atsakomybėn, administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jau buvo baustas 7 kartus. Nuo 2008 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 2008 liepos 8 d. nutarimo, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį priėmimo nėra suėjęs 1 metų terminas ir pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas jis yra laikomas baustu administracine tvarka. ATPK 32 straipsnyje išvardintos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis „Administracinių tesimų praktika“ Nr. 2, p. 323). Todėl Institucija nutarimo priėmimo metu pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir paskyrė griežtesnę nuobaudos rūšį, todėl darytina išvada, jog proporcingumo principas nepažeistas. Institucija pagrįstai paskyrė ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos vidurkį, t.y. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams.

Akivaizdu, kad Institucija pagrįstai ginčijamu nutarimu siekė administracinių teisės pažeidimų prevencijos pažeidėjo atžvilgiu ir šios aplinkybės yra grindžiamos byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

Nors M.R. teigia, jog jam specialioji teisė būtina nuvykti į paskaitas, nes yra dieninių studijų studentas, bei jam reikia padėti mamai nuvežti darbuotojus, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokių prašymų nepareiškė ir bylą nagrinėjant Institucijoje, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. vasario 5 d. nutarimą, kuriuo M.R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.