Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 59-26 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. 59-26 netaikyti R. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodo, kad R. Ž. neatlikta bausmės dalis 2018 m. vasario 15 dienai –4 mėnesiai 21 diena.

Nutarime nurodoma, jog R. Ž. lygtinio paleidimo svarstymui pristatomas 3 kartą. Paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2016 m. gegužės 12 d.. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 53 balai, į dalinai įvykdytas Komisijos pateiktas rekomendacijas, į gyvenimo stilių ir draugus, emocinę gerovę, elgesį bausmės atlikimo metu, režimo reikalavimų nesilaikymą - turimas 13 galiojančių nuobaudų, motyvacijos keistis stoką bei padarė išvadą, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija nustatė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti mokslus bei konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. Ž. įvykdė komisijos teikiamas rekomendacijas (lanko AA grupės užsiėmimus, šiuo metu mokosi vidurinės mokyklos 12 klasėje, studijuoja suvirintojo specialybę). Jis lankė individualias konsultacijas pas įstaigos psichologą.

R. Ž. anksčiau teistas 7 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 16 metų. Ankstesnių teistumų metu 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas - sąlygų nepažeidė. Nusikaltimams nebūdingas tapatus modelis. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, atsakomybę prisiima ir išreiškia gailestį. Nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje. Viena iš nusikalstamų veikų padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Pokalbio metu teigia, jog su buvusiais kriminaliniais partneriais santykiai nutrūkę galutinai. Sutinka, jog praeityje rinkosi netinkamus elgesio modelius, bando ieškoti nusikalstamo elgesio priežastingumo ir pasekmių sąsajų, praeities negatyvių faktų analizėje gana atsargus. Aukšta savivertė, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekyje, reiklus kitiems. Sprendimai apmąstyti, nors klaidų išvengti ne visuomet pavyksta (nustatytą tvarką ne kartą pažeidė). Šiuo metu aplinkinių mažai įtakojamas. Nuteistojo teigimu, alkoholį jis vartoja retai ir saikingai. Psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi, tačiau viena iš nusikalstamų veikų padaryta apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje. Nuteistasis teigia, jog narkotikų nevartoja. Psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi. Tačiau yra žinoma, jog teisės pažeidėjas anksčiau užsiimdavo narkotikų prekyba (už tai yra teistas). Nuteistasis nėra atsiskyręs ir bendrauja su kitais įvairiais lygiais (ryšius palaiko su šeima, draugais). Požiūris į save pakankamai adekvatus, nors kartais stokoja savivokos. 2014 metais asmuo manipuliaciniais tikslais yra bandęs nusižudyti (pasikarti). Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Kai kada siekia betarpiško atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Asmuo turi kelis smurto panaudojimo pavyzdžius, siekiant kitų žmonių paklusimo. Turi vieną savikontrolės praradimo epizodą (būdamas nepilnametis prarado savikontrolę ir gindamasis nužudė žmogų). Geba atpažinti kai kurias savo problemas, tačiau sunkiai atskiria tas problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių, geba analizuoti pasekmes, kurias sukėlė jo nusikalstamas elgesys. Socialines situacijas vertina adekvačiai. Nuteistasis turi suformavęs pakankamai realistinius ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Ateities planus sieja su darbine veikla, rūpinimusi šeima. Sugeba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. Nuteistasis nuostatų, remiančių nusikalstamumą, atvirai nereiškia, apie nusikalstamą elgesį kalba gana abstrakčiai, kiek sumenkina savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, tačiau atsakomybę prisiima. Diskriminacinio elgesio apraiškų nėra. Požiūris į priežiūrą/apribojimus selektyvus, priklausomas nuo aplinkybių. Asmeninės laisvės apribojimą supranta, nors nustatytos tvarkos ne visuomet pavyksta laikytis - režimo reikalavimus yra pažeidęs ne kartą. Noras keisti gyvenimą ir tapti pilnaverte visuomenės dalimi išlikęs.

Nutarime nurodoma, jog nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2012 m. gruodžio 21 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2012 m. gruodžio 27 d. buvo paskirtas į paprastąją grupę, buvo perkeltas į Drausmės grupę 2014 m. gruodžio 10 d. šešiems mėnesiams ir 2016 m. spalio 3 d. už nurodymų nevykdymą 3 mėnesiams. Nuo 2015 m. birželio 10 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus pažeidė 18 kartų, drausminėmis nuobaudomis baustas 16 kartų. Paskutinį kartą 2017 m. sausio 27 d. baustas už mobilaus ryšio telefono laikvmą 15 parų KTP. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas 1 kartą.

Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą. Vilniaus pataisos namuose nuo 2014 m. rugsėjo mokėsi suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybės, tačiau profesijos neįgijo, nes buvo perkeltas į Drausmės grupę. Šiuo metu tęsia suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybės studijas. 2017 metais pabaigė vidurinės mokyklos 11 klasių. Turi siuvėjo specialybę, įgytą Kauno nepilnamečių pataisos namuose. Teigia, norėjęs mokytis toliau, tačiau dėl dažnų etapavimų mokytis nebuvo galimybių. Į administraciją yra kreipęsis dėl galimybės įsidarbinti. Dėl darbo vietų stokos nedirba. Nuteistojo teigimu, darbinis stažas laisvėje - apie 5 metai (statybos sektorius, prekyba automobiliais, darbas užsienyje) - patvirtinančių duomenų apie stažą nėra. Ateityje planuoja įsidarbinti statybose. 2017 m. rugpjūčio 24 d. iš (duomenys neskelbtini gautas raštas, patvirtinantis, kad R. Ž. lygtinio paleidimo atveju turės realią galimybę įsidarbinti minėtoje įmonėje. Vilniaus pataisos namai vykdomųjų dokumentų dėl nuteistojo R. Ž. nėra gavusi. Pataisos namuose nedirba, finansiškai remia artimieji. Mano, jog materialinių sunkumų laisvėje neiškils. Nuteistasis nevedęs. Palaiko glaudžius socialinius ryšius su šiuo metu užsienyje gyvenančiomis sugyventine, dukra, broliu, tėvais, dėde. Nuteistasis turi mažametę dukrą - pagal galimybes rūpinasi vaiko auklėjimu. Iš artimųjų sulaukia moralinio ir materialinio palaikymo, sistemingai lankomas (nuteistasis taip pat yra siuntęs piniginių perlaidų artimiesiems). Lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis planuoja gyventi pas motiną, adresu: (duomenys neskelbtini. Gautas teigiamas atsakymas patvirtinantis, kad R. Ž. bus priimtas gyventi šiuo adresu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei -39 balai (nekintanti rizika - 25 balai). Nuo paskutinio svarstymo rizika sumažėjo - buvo 44 balai (pirminio vertinimo metu buvo nustatyta 53 balai).

Komisija pateikė išvadą, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema - 39 balai ir jis vykdo komisijos rekomendacijas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog po paskutinio svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje buvo skirtos 2 drausminės nuobaudos, į gyvenimo stilių ir draugus, emocinę gerovę, elgesį bausmės atlikimo metu, režimo reikalavimų nesilaikymą, motyvacijos keistis stoką, sunkiai atskiriamas tas problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, darytina išvada, jog R. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo Įgyvendinimo. Komisijos narys R. U. pateikė atskirąją nuomonę, kuria siūlė taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą atsižvelgiant į likusį trumpą bausmės laiką.

Lygtinio paleidimo komisija R. Ž. lygtinio paleidimo atveju siūlė taikyti jam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. liepos 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš R. Ž. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis 4 metams laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendis: R. Ž. išteisintas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį dėl R. G. turto pagrobimo, o BK 63 straipsnio 1,4,9 dalių pagrindu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį dėl D. M. turto vagystės paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi buvo subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1,4,9 dalių pagrindu ir nustatyta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu atlieka bausmę pagal tris nuosprendžius. Bausmės vykdymo pradžia: 2013 m. balandžio 10 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018 m. liepos 6 d.. Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. lapkričio 21 d.. Neatliktos bausmės dalis 3 mėnesiai 18 dienų.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis R. Ž. vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat Komisijos 2016 m. gegužės 12 d. rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis dar išlieka labai artima vidutinei. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 18 kartų, už 16 pažeidimų jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tarp padarytų pažeidimų yra ir šiurkščių; uždraustų daiktų turėjimas, turto gadinimas, fizinis smurtas. Nors nuteistasis savo skunde nurodė, kad po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo jo elgesys ženkliai pasikeitė ir buvo tik pavyzdingas, tačiau kaip nurodė Komisija savo nutarime, šiuo periodu jis yra padaręs du naujus drausmės pažeidimus: 2016 m. spalio 13 d. nevykdė nurodymo, 2017 m. sausio 27 d. turėjo draudžiamą daiktą –MR telefoną, todėl R. Ž. elgesio kaip pavyzdingo vertinti negalima. Be to, susipažinus su nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad jis šiuo metu turi naują galiojančią drausminę nuobaudą: 2018 m. kovo 1 d. atsisakė eiti į jam paskirtą nuteistųjų būrį, už ką jam buvo paskirta nuobauda – 5 paros KTP (asmens bylos 6 t. b.l. 13-16). Ši aplinkybė taip pat patvirtina komisijos išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam nustatyto režimo reikalavimų.

Bausmės atlikimo metu R. Ž. mokėsi suvirintojo elektra specialybės, tačiau jos neįgijo dėl savo veiksmų, nes buvo perkeltas į drausmės grupę dėl padarytų pažeidimų, mokosi ir stengiasi įgyti vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 12 klasėje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo, skatintas tik vieną kartą. Skatinimų skaičius santykinai jį lyginant su nuobaudų skaičiumi yra labai mažas. Nors nurodo, kad turi motyvaciją dirbti, jo darbo stažas laisvėje sudaro apie 5 metus, tačiau pagal Sodros duomenis oficialiai yra dirbęs vos tris mėnesius (nuo 2009-10-20 iki 2010-01-29), iš kurių mėnesį prabuvo nedarbingume.

Jis bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos, pataisos programose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje„, nuo 2015 m. dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje „Futbolo varžybos“, lankė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ psichologinę programą, 2015 m. atliko gerbūvio darbus, nuo 2015 m. pradėjo lankyti priklausomų asmenų įžanginę grupę“, nuo 2017 m. liepos 1 d. lanko AA grupės užsiėmimus, nors kaip matyti iš skundo, neigia turintis alkoholio vartojimo kontrolės problemų, laisvalaikiu skaito knygas. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. Ž. adekvačiai adaptavosi keliamiems reikalavimams izoliacijos sąlygomis.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. R. Ž. iš viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal tris paskutinius nuosprendžius. Didžiąją dalį nusikaltimų padarė nuosavybei. Iš teistumo duomenų (asmens bylos l. 32-47) matyti, kad jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, kas patvirtina, jog jis laikysis jų ir šiuo atveju. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pirmas lygtinio paleidimo terminas buvo itin trumpas – apie vieną mėnesį, ir nepakankamas vertinti, ar asmuo ilgą laiką vykdys įpareigojimus. R. Ž. praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Pataisos įstaigos psichologo išvadoje nurodyta, kad R. Ž. sunkiai atskiria problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl yra tikimybė, kad netinkamas problemų atpažinimas ir jų sprendimo būdai gali lemti naujų nusikalstamų veikų darymą ateityje.

Nuteistasis savo skundą grindžia tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija nemotyvavo savo sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, šis sprendimas prieštarauja socialinio tyrimo išvadai. Teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Lygtinio paleidimo komisija savo sprendimą netaikyti R. Ž. lygtinio paleidimo grindė šiais motyvais, kad nuteistasis padarė du drausmės pažeidimus po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo, dėl jo elgesio bausmės atlikimo metu – režimo reikalavimų nesilaikymo, motyvacijos keistis stoką, sunkiai atskiriamas problemines sritis, turinčias įtakos nusikalstamam elgesiui, į gyvenimo stilių ir draugus, vertino, kad lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo realizavimo. Visi šie faktai yra išdėstyti ir socialinio tyrimo išvadoje, todėl teismo vertinimu Komisijos išvada negali prieštarauti socialinio tyrimo išvadai, joje tik įvertinta socialinio tyrimo išvadoje surinktų duomenų apie nuteistojo asmenybę visuma.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad vienas iš LR BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardintų bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, į nuteistojo asmens pavojingumą, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnio 2 dalyje bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą dar nėra pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvėje ir bausmės atlikimo metu, nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika, taip pat teismui kelia abejonių, ar jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje R. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 59-45 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 59-26 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Ž..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.