Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, jo skolos išieškojimas priverstine tvarka negalėjo buti vykdomas, kol nėra įsigaliojęs VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 23 d. Sprendimas. Atkreipė dėmesį, jog 2015 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimo priėmimo metu 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, o šiuo metu skundas dėl 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo yra pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Priverstinis įsiskolinimo išieškojimas gali būti vykdomas tik tada, kai yra išnaudotos visos apskundimo galimybės ir priimtas galutinis sprendimas neatidėti įsiskolinimo mokėjimo, taip pat kai yra priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Pradėjus priverstinį išieškojimą ir išieškojus visą prašomą atidėti socialinio draudimo įmokos sumą, praranda prasmę pateikto skundo nagrinėjimas, kadangi bus neįmanoma atidėti jau išieškotą sumą. Be to, anot pareiškėjo, pradėto išieškojimo neteisėtumą pagrindžia ir teisės normos, numatančios privalomą išieškojimo sustabdymą asmeniui, pateikusiam prašymą ir įrodančius dokumentus dėl įsiskolinimo atidėjimo. Taip pat pabrėžė, jog nustatytu terminu nebuvo informuotas apie skundžiamą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeista jo teisė pasinaudoti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo apskundimo procedūra. Šią savo teisę pareiškėjas įgyvendino, pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo panaikinimo. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. reglamentuoja reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo galimybes, ir pareiškėjas galėjo pasinaudoti šia nuostata. VSDFV Vilniaus skyriaus įsitikinimu, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Biudžeto taisyklės), 61³ p., nes priverstinį skolos išieškojimą pradėjo vykdyti tik po to, kai VSDFV išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundą, o lėšos, nurašytos iš pareiškėjo sąskaitų pagal mokėjimo nurodymus, buvo grąžintos.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos laiku mokėti socialinio draudimo įmokas, nereagavo į įpareigojimus sumokėti skolą geruoju, todėl, VSDFV Vilniaus skyriaus teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai vykdė priverstinį skolos išieškojimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl sprendimo išieškoti iš pareiškėjo socialinio draudimo įmokas teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui 2015 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą išdėstyti 4 000 Eur įmokos sumokėjimą 10 mėn. laikotarpiui (el. b. l. 35–36).

Atsakovas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr.(8.1)3-52177 nurodė pareiškėjui padengti susidariusį įsiskolinimą arba per 10 darbo dienų pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus (el. b. l. 37–38).

2015 m. birželio 3 d. pareiškėjas pateikė atsakovui dokumentus, pagrindžiančius jo prašymą (el. b. l. 39), tačiau atsakovas 2015 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (8.1)3-69435 pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas nėra pakankamai motyvuotas, todėl nurodė per 10 darbo dienų sumokėti įsiskolinimą arba pateikti naują prašymą, atsitinkantį Biudžeto taisyklių reikalavimus (el. b. l. 40–41).

Pareiškėjas 2015 m. liepos 3 d. pateikė atsakovui naują prašymą išdėstyti 4 000 Eur įmokų įsiskolinimo mokėjimą (el. b. l. 42–43), tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. liepos 23 d. Sprendimu nusprendė neatidėti pareiškėjui socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimo (el. b. l. 44), o 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (7.5)7-10-60121 išieškoti iš pareiškėjo 4 000 Eur skolą (el. b. l. 46). Pagal šį sprendimą iš pareiškėjo buvo nurašyta 1 217,65 Eur suma.

2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas pateikė skundą VSDFV dėl atsakovo 2015 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimo (el. b. l. 7–8), tačiau VSDFV 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (9.8)I-6382 nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai išieškant įsiskolinimą buvo teisėti ir pagrįsti (el. b. l. 9–10).

Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 15 d. atšaukė mokėjimo nurodymus dėl socialinio draudimo įmokų skolos (el. b. l. 53–58) ir nurašytą sumą grąžino pareiškėjui, o VSDFV išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, atsakovas atnaujino pareiškėjo skolos išieškojimą (el. b. l. 59).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 17 str. 1 d. VSDFV teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka. Pagal VSDĮ 16 str. 8 d. teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėtos.

VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus priverstinai išieškant valstybinio socialinio draudimo įmokas, palūkanas, baudas ir delspinigius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės (toliau – ir Taikymo taisyklės), kurių 17 p. (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 5 d.) nustatyta, kad, kai skolininkas turi sąskaitą(-as) kredito įstaigoje (-ose), VSDFV teritorinis skyrius nuo skolos, didesnės negu trisdešimt eurų, atsiradimo momento per aštuonias darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai. Pagal minėtų taisyklių 17¹ p., jeigu savarankiškai dirbantis asmuo nesumoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, VSDFV teritorinis skyrius, prieš atlikdamas Taikymo taisyklių 17 p. numatytus veiksmus, turi nusiųsti draudėjui raginimą dėl skolos sumokėjimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui prašymą dėl įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo. Pagal Biudžeto taisyklių 61³ p. savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas sustabdomas nuo prašymo atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą pateikimo VSDFV teritoriniam skyriui arba VSDFV, jeigu ji priima sprendimą, dienos.

Šiuo atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas 4 000 Eur įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2015 m. gegužės 4 d. Kaip minėta, vadovaujantis VSDĮ 16 str. 8 d. ir Taikymo taisyklių 17 p., atsakovui jau kitą dieną atsiranda teisė, o po 8 dienų ir pareiga priverstinai išieškoti nesumokėtas įmokas. Tačiau pareiškėjas 2015 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą atidėti įmokų sumokėjimą. Minėta aplinkybė, vadovaujantis Biudžeto taisyklių 61³ p., sustabdė įsiskolinimo išieškojimą (šiuo atveju sprendimo dėl išieškojimo priėmimą), tačiau sutiktina su VSDFV Vilniaus skyriaus pozicija, kad toks išieškojimo stabdymas taikomas tik tol, kol nėra priimtas sprendimas dėl pateikto prašymo atidėti įmokų mokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei VSDĮ, nei Taikymo taisyklėse ar Biudžeto taisyklėse nėra nurodyta, jog teisminis ginčas dėl VSDFV teritorinio skyriaus ar VSDFV sprendimo neatidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, stabdo priverstinį išieškojimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas du kartus 2015 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. birželio 18 d. atsakovo sprendimais buvo paragintas sumokėti įsiskolinimą, todėl atsakovui išnagrinėjus prašymą atidėti įmokų sumokėjimą ir priėmus šiuo klausimu sprendimus, jis įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą išieškoti įsiskolinimą, kas ir buvo padaryta skundžiamu 2015 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimas ir jį patvirtinantis VSDFV 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. (9.8)I-6382 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.