- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-30
- Bylos Nr.
- e2-1214-1089/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22186-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Paulius Škėrys
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Energy Projects“ pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kompensuoti ieškovei 57 787,50 Eur dydžio išlaidų, patirtų pagal 2024 m. vasario 15 d. Trišalę elektros tinklų įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė yra individualių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statytoja. Atsakovė 2023 m. sausio 17 d. parengė ir išdavė prisijungimo sąlygas. 2024 m. sausio 5 d. atsakovė parengė Prijungimo paslaugos sutarties projektą, pagal kurį prijungimo įmoka turėjo būti 95 135,56 Eur be PVM. Rengdama sutartį atsakovė laikė, kad ieškovė patenka į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 67 straipsnio 7 dalies 7 punkte numatytą vartotojų grupę. Ieškovė nutarė objekto prijungimą vykdyti per pasirinktą rangovą. Dėl to ieškovė, atsakovė ir rangovė UAB „Jodesta“ 2024 m. sausio 15 d. sudarė Trišalę elektros tinklų įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Atsakovė nepagrįstai laiko, kad Sutartis parengta vadovaujantis EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktu.
1.2. Sutartyje buvo susitarta, kad prisijungimo įmoka yra 115 575 be PVM ir yra lygi UAB „Jodesta“ įsipareigotų atlikti darbų kainai. Ieškovė, remdamasi atsakovės viešai skelbiama informacija, pateikė atsakovei prašymą kompensuoti 50 procentų patirtų išlaidų. Atsakovė 2024 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino motyvuodama tuo, kad ieškovė neatitinka EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte, Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235, 7.1.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.
1.3. Sutartyje nenurodyta, kad ji parengta vadovaujantis EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktu. 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų kompensavimo tvarka numatyta EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 7 punkte, 7² ir 7³ dalyse. Be to, atsakovės pareiga kompensuoti 50 procentų ieškovės patirtų sąnaudų numatyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.4 punkte, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinkle tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, 44⁹ punkte. Atsakovė netinkamai taiko EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktą, Metodikos 10.8 punktą, kadangi ieškovės vystoma teritorija yra ne tik suplanuota, bet prie tinklo jau yra prijungti galutiniai vartotojai. Neaišku, kodėl atsakovė ignoruoja EEĮ 67 straipsnio 7² dalį, pagal kurią atsakovė turėtų kompensuoti 50 procentų ieškovės patirtų sąnaudų atsižvelgiant į tai, kad prie tinklų jau yra prijungti 9 vartotojai.
1.4. Ieškovė nėra paslaugos teikėja, tinklų galia yra perleidžiama namų pirkėjams kaip vartotojams. Taigi atsakovė be pagrindo laiko, kad ginčo atvejis nepatenka į Metodikos 7.3.2 punkto taikymo sritį. Kita vertus byloje turėtų būti taikoma nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. galiojusi Metodikos redakcija. Pagal šios 6.1.3 punktą ieškovė, perleidusi atskirus objektus kartu atsisakė ir konkrečios leistinos galios dalies.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Prijungimo paslaugos sutartis buvo parengta vertinant, kad ieškovė patenka į EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 7 punkte numatytą vartotojų grupę. Ši sutartis nebuvo sudaryta, kadangi ieškovė nutarė objekto prijungimą vykdyti pasirinkus savo rangovą. VERT teiktame skunde ieškovė nurodė, kad tokį sprendimą priėmė, nes bendrovės netenkino Prijungimo paslaugos sutartyje numatyti terminai. Sutartis buvo parengta vadovaujantis EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kadangi ieškovė pageidavo įrengti elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus.
2.2. Sudarydama Sutartį, ieškovė pasirinko greitesnį prisijungimą prie elektros tinklų, t. y. „Fast track“ būdą. Prieš pasirašant Sutartį, ieškovė telefonu buvo informuota, kad turės apmokėti visas tinklų įrengimo sąnaudas. Sutarčiai taikomos Aprašo VI1 skyriuje nustatytos nuostatos, kuriose detalizuojama EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Ieškovė be pagrindo teigia, kad Sutarčiai taikytinos EE 67 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatos. Ieškovė neįvertina, kad, jeigu būtų sudariusi Prijungimo paslaugos sutartį, būtų turėjusi mokėti 95 135,56 Eur be PVM prijungimo įmoką, kuriai jau pritaikyta 50 procentų dydžio kompensacija.
2.3. Pagal EEĮ 67 straipsnio 7² dalį, Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2024 m. kovo 31 d.) 8.5 punktą 50 procentų kompensacija statytojui (užsakovui), siekiančiam įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), galėtų būti pritaikyta, jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, ir tik tais atvejais, kai skirstomieji tinklai įrengiami operatoriaus ar jo rangovo, bet ne statytojo (užsakovo) pasitelkto rangovo. Aprašo VI1 skyriuje, detalizuojančiame visas EEĮ nuostatas, susijusias su asmenų teise įrengti skirstomuosius elektros tinklus pasitelkus savo rangovą, nėra numatyta galimybės statytojui (užsakovui) taikyti kompensaciją.
3. Dublike ieškovė nurodo šiuos papildomus argumentus, kuriais grindžia pareikštus reikalavimus:
3.1. Priešingai nei teigia atsakovė, 2024 m. sausio 12 d. pokalbio telefonu metu atsakovės atstovas neužsiminė, kad, sudarius Sutartį, ieškovei nebus kompensuota dalis patirtų tinklų įrengimo sąnaudų. Iki Sutarties pasirašymo ieškovės vystomame kvartale buvo prijungti 9 elektros energijos vartotojai ir šį faktą atsakovė žinojo. Taigi Sutartis nebuvo rengiama vadovaujantis EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Jeigu atsakovė būtų tinkamai informavusi, kokios teisės aktų nuostatos bus taikomos Sutarčiai, ieškovė būtų galėjusi iš anksto įvertinti Sutarties pasirašymo tikslingumą.
3.2. Atsakovės teiginiai dėl Prisijungimo paslaugos sutarties kainos yra klaidinantys. Nurodytoje sutartyje nepaminėta, kad 95 135,56 Eur be PVM kaina apskaičiuota pritaikius 50 procentų dydžio nuolaidą. Jei tokia nuolaida būtų buvusi pritaikyta, tuomet Prisijungimo paslaugų sutarties faktinė ieškovei tenkanti kaina būtų didesnė nei Sutarties.
3.3. Sutartis buvo sudaryta 2024 m. sausio 15 d. Taigi sprendžiant ginčą turi būti taikomos Metodikos nuostatos, galiojusios iki 2024 m. balandžio 1 d., bet įsigaliojusios po šios datos.
4. Triplike atsakovė nurodo šiuos papildomus atsikirtimus, kuriais ginasi nuo ieškovės pareikštų reikalavimų:
4.1. Sutartis nebuvo rengiama pagal EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kadangi skirstomųjų tinklų vartotojai buvo numatyti ir jie atsakovei buvo žinomi. „Fast track“ modelis taikomas, kai sutartis sudaroma EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.
4.2. Ieškovė ignoruoja, kad Sutarties kaina apskaičiuojama pagal faktines išlaidas. O Prisijungimo paslaugos sutarties kaina apskaičiuota vadovaujantis VERT patvirtintais įkainiais. Prisijungimo paslaugos sutarties Specialiųjų sąlygų 4.3 punkte aiškiai įvardinta, kad prijungimo kaina apskaičiuota pritaikius 50 procentų nuolaidą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Tarp šalių kilusį ginčą ne teismo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje, sprendė VERT. Pastaroji 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. O3E-1016 ieškovės reikalavimą dėl 50 procentų dydžio išlaidų, patirtų pagal Sutartį, kompensacijos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su VERT sprendimu dėl ginčo esmės ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą.
6. Šalių paaiškinimai, procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai patvirtina, kad šalys nesutaria dėl to, ar atsakovė turi pareigą kompensuoti 50 procentų ieškovės išlaidų, patirtų atsiskaitant su UAB „Jodesta“, atlikusia elektros tinklų įrengimo darbus objektui – gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini). Ginčo nėra dėl to, kad darbai atlikti pagal Sutartį, sudarytą tarp bylos šalių ir UAB „Jodesta“, taip pat kad ieškovė už darbų atlikimą UAB „Jodesta“ turėjo sumokėti 115 575 Eur be PVM.
7. Atsakovė į ieškovės reikalavimą atsikerta remdamasi tuo, kad neturi pareigos kompensuoti dalies ieškovės išlaidų. Išanalizavus šalių pozicijas apibrėžiančius argumentus ir atsikirtimus, rašytinius įrodymus, prieitina prie išvados, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą kompensuoti 50 procentų tinklų įrengimo išlaidų.
8. Ieškovė pagal bendrovės paaiškinimą yra gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), vystytoja. Nustatyta, kad remiantis ieškovės pateikta paraiška atsakovė 2023 m. sausio 17 d. išdavė ieškovei Prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo prijungimui prie atsakovės skirstomųjų tinklų (sąlygose nustatyta leistinoji naudoti galia – 468 kW). Šalių paaiškinimai ir atsakovės pateiktas Prijungimo paslaugos sutarties projektas patvirtina, kad iš pradžių ieškovė ir atsakovė tarėsi, jog objekto prie tinklų prijungimo darbus atliks atsakovė. Prijungimo paslaugos sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 1.5 punkte numatyta, kad prijungimo terminas yra 120 kalendorinių dienų, o 4.3 ir 4.4 punktuose, jog prijungimo kaina pritaikius 50 procentų nuolaidą – 95 566,64 Eur be PVM. Būtent tokią sumą ieškovė, jeigu būtų buvusi sudaryta Prijungimo paslaugos sutartis, būtų turėjusi sumokėti už objekto prijungimą prie atsakovės valdomų skirstomųjų tinklų. Prijungimo paslaugos sutarties Specialiųjų sąlygų 4.3 punkte, pritariant atsakovei, aiškiais žodžiais įvardinta, kad prijungimo kaina apskaičiuota su 50 procentų nuolaida. Tokį aiškinimą taip pat pagrindžia Specialiųjų sąlygų 4.2 punkto sąlyga, kurioje įrašyta, kad prijungimo kaina be nuolaidos yra 191 121,18 Eur.
9. Atsakovė paaiškino, kad Prijungimo paslaugos sutartis rengta laikant, jog ieškovė patenka į EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 7 punkte numatytą vartotojų grupę. Byloje nėra ginčo, kad, jeigu būtų buvusi sudaryta Prijungimo paslaugos sutartis, sutarties pagrindu susiklosčiusiam santykiui būtų taikytina EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 7 punkto norma, numačiusi, kad ieškovei turi būti kompensuota 50 procentų atsakovės sąnaudų. Prijungimo paslaugos Specialiųjų sąlygų projekto 4.3 punktas įrodo, kad tokia kompensacija iš anksto buvo įtraukta apskaičiuojant Prijungimo paslaugos sutarties kainą (kitaip – prijungimo įmoką).
10. Ginčo nėra, kad ieškovė nutarė kitu būdu prijungti objektą prie tinklų, t. y. pasitelkus savo rangovą. Dėl to ir buvo sudaryta Sutartis. Šios Bendrųjų sąlygų 1.15 punkte, Specialiųjų sąlygų 1.2 punkte buvo nustatyta, kad prijungimo įmoka yra ieškovės rangovui už faktiškai atliktus darbus mokėtina suma – 115 575 Eur be PVM.
11. UAB „Jodesta“ prijungimo darbus turėjo atlikti iki 2024 m. vasario 15 d. (Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.3 punktas). Ieškovė 2025 m. vasario 26 d. skunde, paduotame VERT, aiškiai nurodė, kad bendrovės netenkino Prijungimo paslaugos sutartyje numatytas prijungimo terminas ir būtent tai lėmė sprendimą prijungimą vykdyti pasitelkus savo rangovą. Šis teiginys tiesiogiai koreliuoja su faktu, kad pagal Sutartį prijungimo darbai turėjo būti atlikti ženkliai greičiau nei pagal Prijungimo paslaugos sutartį.
12. Nutarusi pati organizuoti objekto prijungimo prie skirstomųjų tinklų darbus ieškovė rezultatą pasiekė greičiau nei tuo atveju, jeigu prijungimą būtų organizavusi atsakovė kaip buvo numatyta Prijungimo paslaugos sutarties projekte. Ieškovės pasirinktą organizavimo būdą atsakovė savo internetiniame puslapyje vadina „Fast track“. Jo tikslas, kaip galima spręsti iš atsakovės paaiškinimų, – greitesnis prijungimas prie elektros tinklų.
13. „Fast track“ būdo įgyvendinimo sąlygos reglamentuotos Aprašo VI1 skyriuje. Aprašo 48¹ punkte konkrečiai nurodyta, kad VI1 skyriuje, be kitų tvarkų, detalizuojama EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte, 7³ ir 8 dalyse, 75 straipsnio 9, 11 dalyse nustatyta tvarka.
14. Kiek tai susiję su Sutarties kvalifikavimo klausimu, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad Sutarties sudarymo metu buvo aiškūs elektros energijos vartotojai. Sutartis įsigaliojo 2024 m. sausio 30 d., kai ją pasirašė ieškovė (Aprašo (redakcija, galiojusi 2023 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d.) 29 punktas). Iki 2024 m. sausio 30 d. ieškovė pagal VERT teiktų sutarčių duomenis buvo pardavusi vieną kvartale pastatytą namą (2024 m. sausio 19 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis).
15. EEĮ 2 straipsnio 54 dalyje elektros energijos vartotojas apibrėžtas kaip asmuo, kuris elektros energiją įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų. To paties straipsnio 107 dalyje nustatyta, kad vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 7² dalies įgyvendinimo tikslu statytoju (užsakovu) laikomas asmuo, kuris, siekdamas išvystyti atitinkamą teritoriją įrengdamas reikalingą infrastruktūrą, įskaitant ir elektros energetikos objektus ir įrenginius, inicijuoja elektros skirstomųjų tinklų įrengimą nenumačius vartotojų (nesant elektros energijos vartotojo objektų).
16. Objektų, kurie atitiktų EEĮ 2 straipsnio 107 dalyje nustatytus požymius, sudarant ir vykdant Sutartį nebuvo, jie Sutartyje nenumatyti. Taigi Sutartimi atlikti darbai, kurie buvo būtini ieškovės vystyto kvartalo infrastruktūros plėtrai, o ne esamiems vartotojams prijungti. Kitaip tariant, pagal Sutartį prie tinklo buvo prijungti ne konkretūs iš anksto žinomi vartotojai, bet iki ieškovės vystomo kvartalo įrengti skirstomieji tinklai. Aplinkybė, kad po prijungimo ieškovė pardavė dalį kvartale pastatytų namų, sprendžiant dėl to, kokia sąnaudų paskirstymo tvarka taikytina, yra šalutinio pobūdžio.
17. Sąnaudų paskirstymo tvarkos, kai vartotojo (įskaitant statytojus, siekiančius įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų) elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, nustatytos EEĮ (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) 67 straipsnio 7 dalyje. Tarp ieškovės ir atsakovės Sutarties pagrindu susiklostę santykiai atitinka EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą atvejį, kadangi: 1) ieškovė buvo statytoja (užsakovė), siekusi įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų; 2) ieškovė – suderinusi su atsakove, pati organizavo elektros tinklų įrengimo darbus. Pagal EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsakovė neturi pareigos dengti ieškovės, vykdant Sutartį, patirtų sąnaudų, jų našta visa apimtimi tenka ieškovei. Tokia sąnaudų paskirstymo tvarka aiškiai numatyta įstatyme ir Aprašo 48¹⁵ punkte.
18. EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 7 punkte numatyta tvarka nagrinėjamu atveju netaikytina. Šioje normoje aiškiai nustatyta, kad joje aprašyta tvarka taikoma tik tais atvejais, kai prijungimo darbus atlieka atsakovė. Aplinkybė, kad Sutartyje neįvardinta, kokia EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka jai taikytina, neturi teisinės reikšmės. Susiklostę santykiai teisiškai kvalifikuojami atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Ginčo santykiui turi būti taikoma ta tvarka, kurios taikymo sąlygas atitiko sutarties dėl prijungimo sudarymo aplinkybės.
19. Ieškovė yra verslininkė, kuri turėjo ir galėjo kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo tinkamai įvertinti atskirų EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje numatytų sąnaudų paskirstymo tvarkų taikymo ir įgyvendinimo sąlygų ypatybes. Ieškovė ne tik turėjo, bet ir privalėjo suprasti, kad prijungimo sąnaudos negali būti skirstomos vienodai tiek tada, kai tinklų prijungimo darbus organizuoja atsakovė, tiek tada, kai tą daro statytojas. EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje aiškiai reglamentuota, kaip priklausomai nuo to, kas organizuoja prijungimo darbus, paskirstomos sąnaudos. Ieškovės pateiktos atsakovės internetiniame puslapyje skelbtos informacijos apie sąnaudų kompensavimo sąlygas ištraukose nebuvo viešinti EEĮ nuostatų neatitinkantys duomenys.
20. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.4 punkte nustatyta, kad operatorius įsipareigoja klientams, atitinkantiems ir įgyvendinusiems visas Apraše, EEĮ bei Sutartyje numatytas sąlygas, padengti Sutarties sudarymo metu teisės aktuose numatyto dydžio (proporcijos) patirtų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų dalį, apskaičiuojamą nuo Sutartyje nurodytos Prijungimo įmokos (Prijungimo paslaugos kainos). Priešingai nei įrodinėja ieškovė, šia sąlyga atsakovė neprisiėmė jokių teisės aktuose nenumatytų pareigų. Tai iš esmės blanketinio pobūdžio nuostata. Sąnaudų dalies kompensavimo sąlygos imperatyviai nustatytos EEĮ 67 straipsnio 7, 7² ir 7³ dalyse ir atsakovė neturi teisės nuo jų nukrypti.
21. Nagrinėjamu atveju netaikytina ir EEĮ 67 straipsnio 7² dalyje nustatyta tvarka, kad tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
22. Nurodytos normos pirmame sakinyje įrašyta, kad tvarka taikoma, kai skirstomieji tinklai įrengiami statytojo (užsakovo) prašymu. Tokia kalbinė normos formuluotė teikia pagrindą išvadai, kad 7² dalyje nustatyta norma taikytina tik tais atvejais, kai tinklų įrengimo darbus statytojo prašymu organizuoja atsakovė. Šią išvadą papildomai pagrindžia ir EEĮ 67 straipsnio 7 ir 7² dalyse įtvirtintų normų sąryšiai. Įstatymų leidėjas, kiek tai svarbu nagrinėjamu atveju, aiškiai atskyrė du savarankiškus prijungimo prie tinklų būdus: 1) statytojo prašymu tinklų įrengimą organizuoja atsakovė (EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4–7 punktai); 2) tinklų įrengimą organizuoja pats statytojas (EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
23. Įstatymas negali būti aiškinamas remiantis poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytu reglamentavimu. Tačiau atsakovė pagrįstai atsikerta, kad Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. kovo 31 d.) 8.5 punkte, kuriuo reglamentuotos EEĮ 67 straipsnio 7² dalyje įtvirtintos tvarkos taikymo sąlygos, buvo nustatyta, kad tvarka taikytina tik tada, kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbus atlieka atsakovė. Metodikos 8.5 punktas atitinka EEĮ 67 straipsnio 7² dalį. Analogiškai skirstomųjų tinklų įrengimo statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų tvarka ir sąlygos reglamentuotos Aprašo V1 skyriuje, o tiksliau 44¹ ir 44⁴ punktuose. Pridurtina, kad tuo atveju, jeigu EEĮ 67 straipsnio 7² dalis hipotetiškai tarp šalių kilusiame ginče galėtų būti taikoma, ieškovė neturėtų teisės reikalauti kompensacijos, kadangi neįrodyta, jog per vienerius metus prie skirstomųjų tinklų buvo prijungti elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų tinklų galią.
24. Ieškovės atžvilgiu netaikytina ir EEĮ 67 straipsnio 7³ dalyje nustatyta tvarka. Pirma, ieškovė nepriskirtina EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytoms vartotojų grupėms, kurios detalizuotos Aprašo 48¹.4–48¹.6 punktuose. Ieškovė pagal susiklosčiusią faktinę situaciją priskirtina EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 3 punkte, Aprašo 48¹.1 punkte nurodytai vartotojų grupei. Antra, Prijungimo paslaugos sutarties projekte numatyta prijungimo paslaugos kaina buvo apskaičiuota vadovaujantis VERT patvirtintais įkainiais kaip tai buvo numatyta Metodikos 6.2.1 papunktyje. Ieškovė šio fakto neginčija. Šioje vietoje pažymėtina, kad EEĮ 67 straipsnio 7³ dalyje numatyta tvarka taikoma tik tada, kai prijungimo paslaugos kaina apskaičiuojama vadovaujantis VERT patvirtintais įkainiais. Trečia, prieš sudarant Sutartį nebuvo atliekama, nes to ir nereikėjo daryti, EEĮ 67 straipsnio 7³ dalyje, Aprašo 48⁹ punkte numatyta kainų lyginimo procedūra. Ketvirta, nagrinėjamu atveju skirstomieji tinklai buvo įrengti ne pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą.
25. Procesiniuose dokumentuose suformuluotas ieškovės argumentas, kad, atsisakydama tenkinti bendrovės reikalavimą, atsakovė 2024 m. birželio 27 d. sprendime nepagrįstai vadovavosi nuo 2024 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios Metodikos redakcijos 7.3.2 papunkčiu, yra teisiškai nereikšmingas. Sutarties sudarymo metu galiojusios Metodikos redakcijos 6.1.3 papunktis iš esmės atitiko nuo 2024 m. balandžio 1 d. galiojusį 7.3.2 papunktį. Metodikos 6.1.3 papunktis ieškovei netaikytinas, kadangi ieškovė, kaip pasisakyta šio sprendimo 24 punkte, priskirtina Metodikos 6.2.1 papunktyje nurodytai grupei. Prijungimo įmoka ieškovei neturėjo būti skaičiuojama pagal atsakovės patirtas faktines išlaidas kaip tai numatyta Metodikos 6.1.3 papunktyje. Ieškovė, ką iš esmės pagrįstai akcentavo atsakovė, nebuvo vartotoja, kuri dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui atsisakė leistinos naudoti galios ar jos dalies. Be to, pagal Sutartį darbai buvo atliekami ne tam, kad atsisakiusio leistinos galios ar jos dalies bei asmens, įgijusio teisę valdyti turtą ar jo dalį, elektros įrenginiai būtų pajungti tame pačiame prijungimo taške kaip ir leistinos naudoti galios atsisakiusio vartotojo buvę įrenginiai arba kartu ir dėl to būtų buvusi didinama leistina naudoti galia.
26. Apibendrinant išdėstytą, pakartotinai konstatuotina, kad atsakovė neturi pareigos kompensuoti dalies ieškovės pagal Sutartį patirtų sąnaudų. Nenustatyta, kad atsakovė Sutartimi būtų prisiėmusi pareigą kompensuoti dalį ieškovės išlaidų ir kad būtų skelbusi informaciją, neatitikusią galiojusio teisinio reglamentavimo. Ieškovė taip pat nepagrindė, kad atsakovė pokalbio telefonu metu būtų deklaravusi, jog kompensuos dalį bendrovės sąnaudų. Netinkamas teisinio reglamentavimo suvokimas nėra pagrindas tenkinti ieškovės pretenzijas. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl to atmetamas.
27. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.