- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1-156-1015/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49097-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimais (bausmė atlikta); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui (bausmė atlikta); 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams su įpareigojimais (bausmė atlikta); 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 44 parų areštas (bausmė atlikta), 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas (neatlikta bausmės dalis – 18 parų areštas); 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 14 parų areštas (neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent – jis 2019 m. lapkričio 18 d., apie 4.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Nurodytais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad tada buvo lapkričio 18 d., apie 3.30 nakties, viskas vyko Karoliniškėse, prie turgelio už poliklinikos, galėjo būti, kaip nurodyta kaltinamajame akte, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Jie buvo trise - su E. ir I., buvo jo gimtadienis, jie važiavo nuo Čili picos Madoje link namų, E. vairavo, kaltinamasis sėdėjo su I. automobilio gale. Važiuojant į Karoliniškes sprogo automobilio padanga, E. pradėjo stabdyti ir įvažiavus į kiemą, mašina užgeso ir nebeužsivedė, jis (kaltinamasis) buvo piktas, pasakė E., kad užves automobilį, atsisėdo už vairo, bet automobilis neužsivedė, todėl jie išlipo iš mašinos ir laukė, kol atvažiuos policija. Atvažiavo policija ir jį apkaltino, kad vairavo, nors jis nevairavo, jis niekada neblaivus už vairo nesėstų. Jį kaltina, kad vairavo, gal todėl, kad jis buvo atsisėdęs prie vairo, kai bandė užvesti variklį. E. nebuvo blaivus, leido jam vairuoti, nes pats nenorėjo prarasti teisių per savo gimtadienį, o E. pats pasisiūlė. Nurodė, kad Čili picerijoje gėrė Jack Daniels, nes buvo jo gimtadienis. Automobilis neužsivedė, nes pasirodo, nebuvo kuro, dar sprogusi padanga, E. net neįvažiavo į kiemą pilnai. Policija atvažiavo gal po 15 minučių, tikrino neblaivumą, nustatė apie 1,6 promilės, tuo metu jis (kaltinamasis) jokių asmenų netoliese nematė, jokių automobilių nebuvo, tada jis buvo atsirengęs juodu kostiumu, jo draugas E. buvo su geltona striuke. Automobilis buvo Mercedes Benz, jį pasiskolino iš pažįstamo M., automobilis M. buvo grąžintas, grąžinant reikėjo truputį įsipilti kuro, dar gaivino jį su elektra, nes akumuliatorius buvo išsikrovęs, kai stovėjo aikštelėje, padangą toje pačioje saugojimo aikštelėje pakeitė servisas. Nurodė, kad kai buvo areštinėje, jam buvo šokas, kai atsibudus jam pareiškė įtarimą, nes tikrai žinojo, kad nevairavo. E. jam pasakojo, kad kai atvažiavo policija ir klausė, kas vairavo, jam (kaltinamajam) pasidarė gaila draugo, kad praras teises dėl to, kad juos vežė, todėl ir pasakė policijai, kad vairavo. K E. pamatė, kad jį (kaltinamąjį) veda į mašiną, norėjo įrodyti, kad jis (E. V.) vairavo, todėl pradėjo šaukti „paleiskit, kas čia per nesąmonė“, pradėjo priešintis ir jį sulaikė, išvežė už priešinimąsi, E. policijos pareigūnams sakė, kad jis vairavo, davė parodymus. Patikslino, kad kai atvažiavo policija, jis (kaltinamasis) sėdėjo automobilio gale, policijos pareigūnai atėjo su alkotesteriu, klausė, kas vairavo, jis (kaltinamasis) atsimena viską fragmentiškai, atsimena tik momentą, kai jam davė papūsti, jis papūtė, o policijos pareigūnas pasakė „viskas, išeik iš mašinos“, jam uždėjo antrankius ir išvedė į mašiną, tada išgirdo, kad E. šūkavo „kas čia per nesąmonė, kur jūs jį vedate“, kai jį (kaltinamąjį) pasodino į policijos automobilį, E. pradėjo priešintis ir jį surakino antrankiais. Žino, kad E. blaivumą irgi tikrino, lyg buvo mažiau nei 1.5 promilės, tikrino, atrodo, ne įvykio vietoje, tiksliai nežino. Apklausus liudytoją K. R., M. K. nurodė, kad atsimena, jog kai automobilis neužsivedė, jis su E. vietomis apsikeitė automobilyje, neišlipus iš jo, tada jis bandė užvesti automobilį, bet jam nepavyko.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamąjį nelabai atpažįsta. Dėl įvykio parodė, kad buvo liudytojas, kuris matė, kad vairuoja galimai neblaivus asmuo, jie privažiavo, du vaikinai ir mergina buvo prie automobilio. Kas būtent vairavo automobilį, ji nematė, liudytojas nurodė tam tikrus vairuotojo požymius. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atsimena tuos parodymus, gali juos patvirtinti. Paaiškino, kad kitas asmuo buvo žemesnis už vairuotoją, pasakojo, kad švenčia gimtadienį, todėl yra neblaivūs, su asmenimis labiau aiškinosi situaciją, kas vairavo, jos kolega. Ten, kur stovėjo automobilis, vieta apšviesta, nes buvo įvažiavimas į kiemą, oro sąlygos buvo geros, tik kad naktis, neprisimena, ar bendravo su liudytoju, kuris matė įvykį, jis nenorėjo prieiti, todėl arba porininkas, arba ji nunešė, kad jis parašytų paaiškinimą, neatsimena, iš kurios vietos liudytojas stebėjo įvykį. Dar po to buvo atvykę kolegos, kurie sulaikė ir antrą vaikiną, kuris lyg trikdė viešąją tvarką, su juo bendravo kiti pareigūnai. Atsimena, kad automobilis buvo apgadintas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad tą naktį sėdėjo automobilyje, apie 4.00 - 4.30 val. ryto išgirdau bildesį nuo Kavoliuko gatvės, pro jį pravažiavo automobilis su nuleistu ratu, dėl to buvo bildesys. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo aukštas, lieknas vaikinas, kuris svirduliavo, blogai orientavosi. Tas, kuris vairavo, buvo aukštas, o kitas vaikinas - žemesnis. Jis (liudytojas) paskambino policijai, pareigūnai atvyko po kokių 4 minučių, kai privažiavo policija, liudytojas išlipo iš savo mašinos, jaunuoliai iš akiračio nebuvo dingę iki atvyko policija. Liudytojo automobilis stovėjo apie 50 metrų nuo jų priparkuoto automobilio, prie Karoliniškių turgaus, o jie stovėjo prie A. gatvės įvažiavimo, apšvietimas buvo puikus, naktis, oro sąlygos geros. Nurodė, kad važiavusio automobilio greitis buvo nedidelis, 20-30 km/h, maksimaliai 40 km/h, automobilis važiavo, užsuko ir sustojo, liudytojo geriausia matomumo dalis buvo vairuotojo durelių šonas. Patikslino, kad pirmiausia išlipo vairuotojas, jis šlaistėsi, o kiti šokinėjo, kabinėjosi aplink automobilį, jie buvo prie automobilio, kol atvyko policija, o policija atvyko po 4-5 minučių. Neatsimena, po to lyg ir mažesnis buvo įlipęs į automobilį, bet reikia tikslintis protokole, kaip buvo, liudytojas su pareigūnais bendravo kitoje vietoje, nei stovėjo iš pradžių. Paaiškino, kad kol atvyko policija, jis stebėjo automobilį, policijai sakė, kad jis sėdi mašinoje, ir kai atvyko pas jį pareigūnas, jis išlipo iš mašinos ir nuėjo prie savo namo. Parodė, kad buvo du vaikinai ir mergina, atrodo, kad mergina išlipo pro priekines keleivio dureles, bet reikia pasitikslinti apklausos protokole, aukštas vaikinas išlipo iš vairuotojo vietos, vairuotoją gerai atsimena, kitus nelabai stebėjo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos, nurodė, kad papildyti neturi ką. Nurodė, kad automobilio valstybinius numerius pamatė, kai automobilis sustojo, nes apšvietimas buvo geras. Tas automobilis ant įvažiavimo stovėjo lygiagrečiai jo automobiliui, tik jo (liudytojo) automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje, vizualiai jis matė kaires automobilio dureles ir asmenis, kaip ir kas išlipo. Tą automobilį stebėjo, nes jis pravažiavo naktį, bildėdamas su nuleistu ratu, kas atkreipė jo dėmesį. Tarp jaunuolių buvo ūgio skirtumas gera galva, gal ir daugiau nei 20 centimetrų, žemesnis prie atvykstant policijai atsisėdo už vairo. Kaltinamajam M. K. parodžius, kad jis su E. V. vietomis apsikeitė automobilio viduje, neišlipus iš jo (t. y. M. K. atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą), liudytojas K. R. parodė, kad automobilio vairuotojas iššoko iš automobilio iš karto po jo sustojimo, o apsikeitimui vietomis automobilyje reikia laiko, kiti du asmenys iš automobilio išlipo po kurio laiko.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad atsimena, kad išvažiavo iš Čili picerijos, sprogo automobilio padanga pakeliui, todėl sustojo prie viaduko ir po to atvyko policija. Nurodė, kad viską blogai atsimena, nes buvo išgėrusi, išvažiavo tarp 00.00 – 02.00 val. nakties, važiavo Laisvės prospektu, kieno buvo automobilis, ji nežino, buvo su M. ir E., E. vairavo, o ji su M. sėdėjo gale, ji sėdėjo už E., važiuodami beveik miegojo. Kada sprogo padanga, ji nežino, sustojo Karoliniškėse prie viaduko, o sustojus, atvyko policija, išlaipino E., išlipo M.s ir paskui ji. Nurodė, kad kai atvyko policija, jie buvo automobilyje. E. nebuvo blaivus, kai paprašė automobilio dokumentų, iššoko M., jis rėkavo, ji išlipo ir paklausė, ar ji gali eiti, jai leido, todėl ji išėjo. Tada, kai ji išėjo, jie buvo suguldyti ant žemės ir surakinti, policija laukė papildomo ekipažo. Parodė, kad įvykio vietoje nesiaiškino, kas vairavo. Nurodė, kad nežino, kiek buvo išgėrusi, bet mano, kad pakankamai blaiviai mąstė. Kiek atsimena, pakankamai greitai atvyko policija po to, kai jie sustojo, kiek ji suprato, E. buvo sulaikytas dėl to, kad sėdėjo už vairo, o M. – kad rėkavo. Nurodė, kad E. buvo apsirengęs tamsiai, o M. su juodu kombinezonu ar kostiumu, ji buvo su raudona striuke.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. P. parodė, priminus įvykio laiką, vietą ir esminę aplinkybę (sustojusį automobilį sugadintu ratu), kad atsimena įvykį; buvo gautas pranešimas, jog matomas įtartinai važiuojantis automobilis, kuris atsidūrė ant bortelio, kad liudytojas tai mato. Kai jie atvyko, automobilyje sėdėjo vienas jaunuolis, variklis buvo išjungtas, lauke dar buvo keli asmenys. Jis (liudytojas) kalbėjo su pranešėju, kuris nurodė vairavusį asmenį, apibūdino pagal drabužius; jaunuoliai aiškino, kad ratą pradūrė netoli tos vietos, kur buvo sustoję. Kiek atsimena, buvo 2 jaunuoliai ir mergina, atrodo, kad vienas iš vaikinų buvo už vairo, o kiti buvo lauke, tas, kuris sėdėjo vairuotojo sėdynėje, buvo sėdynę nusistatęs taip, kad jam būtų patogu vairuoti, mažesnio ūgio jaunuolis tokioje pozicijoje nepasiektų pedalo. Kiek atsimena, kitas vaikinas buvo sulaikytas už viešosios tvarkos sutrikdymą. Kai jiems pasirodė aišku, kas vairuotojas, jį patikrino alkotesteriu, pačio vairavimo fakto jie nematė. Nurodė, kad asmuo iš pradžių vairavimo faktą neigė, o po to prisipažino. Pagarsinus parodumus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad patvirtina juos. Patikslino, kad tiksliai nepasakys, kas išlipo iš mašinos. Iš pradžių sulaikė vieną asmenį, nes jaunuolis buvo pranešėjo apibūdintas. Apklausinėjo abu jaunuolius, iš pradžių sakė, kad vienas vairavo, paskui - kitas, o pagal mašinos kėdę pamatė, kad mažesnio ūgio jaunuolis negalėtų vairuoti tokioje sėdynėje, nes jų ūgiai skyrėsi. Pranešėjas vairuotoją nurodė pagal aprangą. Su liudytoju jie bendravo kitoje vietoje, nei stovėjo automobilis Mercedes Benz. Nurodė, kad tiksliai nežino, per kiek laiko jie atvyko po to, kai išgirdo pranešimą. Automobilis stovėjo ant įvažiavimo į kiemą, bandė įvažiuoti į kiemą ir sustojo, aplinkybių apie automobilio raktelius neatsimena, bet kai jie atvyko, variklis buvo užgesintas.
Teisiamojo posėdžio metu E. V., kuris ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymus duoti atsisakė.
2019 m. lapkričio 18 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. K. 04:36 val. tikrinimo metu nustatyta 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija, 04:54 val. nustatyta 1,65 promilių; atitinkami tikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio kvitų duomenyse (b. l. 10-12).
2019 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjus automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašytame apžiūros protokole užfiksuota, be kita ko, kad automobilio sugadintas dešinės pusės priekinis ratas (b. l. 13-16).
VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė automobilio MB C220 CDI, 2001 m. kaina Lietuvoje – 2 180 eurų (b. l. 21). VĮ Regitros duomenyse užregistruota, kad automobilio savininkas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. – M. D. (b. l. 22). Automobilis grąžintas savininkui M. D. (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
M. K. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 18 d., apie 4.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Kaip matyti iš jo parodymų, jis neneigia, kad nurodytu laiku buvo neblaivus, nes tą dieną šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau, kaip jis parodė, iki nurodyto laiko ir vietos (t. y. iki automobilio sustojimo kaltinime nurodytoje vietoje) automobilį vairavo kartu su juo buvęs E. V.. Pažymėtina, kad be jo parodymų, aplinkybę, kad nurodytu laiku M. K. buvo neblaivus, patvirtina ir kiti duomenys – be kita ko, neblaivumo nustatymo akte bei alkotesterio kvite užfiksuoti duomenys, kad nurodytą dieną, 04:54 val. M. K. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (t. y. palankesnis iš dviejų tikrinimų metu nustatytų rezultatų). Taigi pati faktinė aplinkybė, kad M. K. nurodytu laiku buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, pripažintina nustatyta. Savo ruožtu įvertinus pareikštus kaltinimus, būtina įvertinti byloje surinktus duomenis tuo aspektu, ar jie yra pakankami patvirtinti M. K. vairavus transporto priemonę nurodytu laiku ir vietoje.
Minėta, kad M. K. pozicija viso proceso metu (tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu), buvo nuosekli esminių aplinkybių atžvilgiu – jis neigė vairavęs automobilį, nurodydamas, kad jis sėdėjo automobilio gale, o automobilį vairavo E. V.. Aplinkybę, kad M. K. nevairavo automobilio, kad jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, o automobilį vairavo E. V., parodė ir liudytoja apklausta I. K.. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybę, kad automobilio M. K. nevairavo, kad automobilį vairavo E. V., parodė ir liudytoju apklaustas E. V.. Tačiau teisiamajame posėdyje, įvertinus, jog jis galimai gali duoti parodymus apie savo galimai padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, bei išaiškinus jo teisę atsisakyti duoti parodymus, E. V. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus apie šioje byloje aktualias aplinkybes. Taigi jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje negali būti vertinami kaip įrodymai.
Atitinkamai, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. kaltė iš esmės grindžiama liudytojo K. R., kuris ir pranešė policijai apie įtartinai važiavusį automobilį (kad galimai vairuotojas neblaivus), parodymais. O būtent, šis liudytojas, pranešęs policijai apie automobilį, nurodė, kad jis, nepamesdamas automobilio MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo akiračio, būdamas apie 50 metrų atstumu nuo šio automobilio, matė, jog iš automobilio MB vairuotojo vietos išlipo aukštas, tamsiai apsirengęs vaikinas, taip pat kad iš automobilio vairuotojo pusės keleivio vietos išlipo kitas vaikinas – žemesnio ūgio ir apsirengęs šviesia striuke, o iš kitos pusės išlipo mergina. Kiti liudytojai – policijos pareigūnai A. V. ir N. P. parodė, jog pačio vairavimo fakto jie nematė bei kad kai jie atvyko, automobilis jau stovėjo, kaip nurodė – buvo trys asmenys, du vaikinai ir viena mergina, bei, kaip parodė abu šie liudytojai (tai buvo nurodyta ir ikiteisminio tyrimo metu), asmenį, vairavusį automobilį, jie nustatė pagal liudytojo (t. y. K. R.) apibūdinimą, o būtent – kad vairavo aukštesnis ir tamsiai apsirengęs vaikinas. Taigi iš šių liudytojų (K. R., A. V., N. P.) parodymų matyti, kad asmens, vairavusio automobilį, esminius požymius (kurie, pastebėtina, savo esme yra tokie, kurie pakankamai aiškiai vizualiai atskiria įvykio vietoje buvusius vaikinus vieną nuo kito) K. R. nurodė jau iš karto atvykus policijos pareigūnams, bei juos iš esmės įvardijo ir vėliau, duodamas parodymus.
Kiek tai susiję su K. R. parodymais, pastebėtina, kad yra pagrindas juos vertinti kaip nuoseklius, nes iš esmės esminės aplinkybės viso proceso metu buvo nurodytos taip pat, atitinkamai tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas jis nurodė, kad nėra tikras dėl tam tikrų aplinkybių ir kad reikia tikslintis, kaip jis nurodė protokole (t. y. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu), vien savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, kad parodymai nėra patikimi ir pan., įvertinus, kad teisme jis buvo apklausiamas praėjus pakankamam laiko tarpui nuo pačio įvykio. Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad jau pradiniame rašytiniame paaiškinime, surašytame iš karto po įvykio, jis nurodė, kad iš už automobilio vairo (t. y. iš vairuotojo vietos) išlipo tamsiai apsirengęs aukštas vaikinas, jis svirduliavo; kituose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad iš vairuotojo vietos išlipusį asmenį jis apibūdino pagal fizinius duomenis, drabužių spalvą (aukštas, jaunas vyras, vilkintis tamsios spalvos drabužiais), kitas vaikinas vilkėjo šviesia striuke, buvo žemesnio ūgio. Be kita ko, pastebėtina, kad šiuo atveju iš esmės ginčo dėl to, kad M. K. aukštesnis už E. V. bei kad M. K. įvykio metu vilkėjo tamsiais drabužiais, o E. V. buvo su šviesia (geltona) striuke, iš esmės nėra ir dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, abejonių nekylą, taigi tai pripažintina nustatytomis aplinkybėmis.
Be to, liudytojas K. R. parodė ir tai, kad prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, žemesnis, šviesia striuke vilkintis vaikinas buvo įlipęs į automobilį, į vairuotojo vietą. Pastebėtina, kad pastarąją aplinkybę iš esmės parodė ir kiti liudytojai - A. V. ir N. P. parodė (detaliau duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus teisme, patvirtino), kad kai jie atvyko, iš vairuotojo vietos išlipo vienas vaikinas, o kiti du jaunuoliai (vaikinas ir mergina) jau buvo išlipę iš automobilio (buvo prie automobilio). Taigi ir šiuo (net ir neesminiu, sprendžiant klausimą dėl M. K. inkriminuotų veiksmų) aspektu minėtų liudytojų (A. V., N. P. ir K. R.) parodymai sudaro iš esmės nuoseklią grandinę.
Pastebėtina, kad gynyba kėlė klausimą dėl to, ar liudytojas K. R. objektyviai galėjo matyti nurodytas aplinkybes, be kita ko – kas iš kur išlipo ir pan. Vis dėlto įvertinus šio liudytojo parodymus, teismui abejonių tuo nekyla, atsižvelgiant į, be kita ko, aplinkybę, kad jau pranešime bendrajam pagalbos centrui buvo nurodytas teisingas automobilio valstybinis numeris, kas, akivaizdu, rodo, kad matomumas buvo pakankamai geras. Savo ruožtu šiuo atveju, kaip matyti, nekalbama apie atitinkamų faktinių aplinkybių niuansus – detales ir pan. (pvz., asmenų veido bruožus ir pan.), o parodymai buvo duoti apie pakankamai apibendrintus asmenų požymius, kurie, teismo vertinimu, gali būti objektyviai matomi ir nakties metu, esant apšvietimui ir pan.
Taigi įvertinus visus nurodytus argumentus, be kita ko, aplinkybę, jog teismas neturi jokių duomenų, kurie leistų kelti abejones dėl minėto liudytojo – K. R. galimo suinteresuotumo ir pan., pripažintina, kad šio liudytojo parodymus galima vertinti kaip patikimus ir nuoseklius.
Dėl M. K. pozicijos tuo aspektu, ar yra pakankamų ir patikimų duomenų, ją patvirtinančių, pastebėtina, jog, kaip minėta, aplinkybę, kad jis nevairavo transporto priemonės, parodė liudytoja I. K.. Vis dėlto vertinant šios liudytojos parodymus, turi būti atsižvelgta į tai, kad ji yra (buvo) kaltinamojo draugė ir, kaip patvirtino ir ji pati, buvo vartojusi alkoholinius gėrimus (buvo neblaivi). Taigi šiuo aspektu jos parodymai irgi turi būti vertinami atidžiai, ypač įvertinus neblaivumo įtaką galimybei tiksliai atsiminti atitinkamas aplinkybes, pastebint, be kita ko, kad ir pati I. K. nurodė, kad ne viską atsimena. Taigi pastaruoju aspektu atkreiptinas dėmesys į kai kurias aplinkybes, kurios nors ir neesminės pareikštų kaltinimų atžvilgiu, vis dėlto reikšmingos vertinant, ar šios liudytojos parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Pavyzdžiui, liudytoja parodė, kad kai atvyko policija, jie buvo automobilyje, Eriką išlaipino ir sulaikė dėl to, kad jis vairavo, o M. K. – nes jis rėkavo; be kita ko, liudytoja nurodė, kad E. V. buvo apsirengęs tamsiai, M. K. – juodai. Vis dėlto, kaip minėta, liudytojai A. V. ir N. P. parodė, kad kai jie atvyko, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vienas asmuo, šalia automobilio stovėjo kiti du asmenys – vaikinas ir mergina; be to, kaip matyti iš jų parodymų, pirmiausia į tarnybinį automobilį buvo įsodintas M. K., kaip asmuo, galimai vairavęs neblaivus transporto priemonę, ir tik vėliau buvo sulaikytas ir E. V. dėl to, jog galimai pažeidė viešąją tvarką (vėliau nubaustas administracine tvarka) (šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis). Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad kyla abejonės dėl to, kiek liudytoja I. K. stebėjo įvykius bei juos atsiminė, t. y. dėl jos parodymų patikimumo.
Teisiamojo posėdžio metu M. K. taip pat parodė, kad galbūt liudytojas (pranešėjas) pamanė, jog jis (M. K.) vairavo automobilį dėl to, kad prieš išlipant iš jo, kadangi automobilis užgeso ir E. V. nepavyko jo vėl užvesti, jis (M. K.) nusprendė pats pabandyti užvesti automobilį, dėl ko jie (E. V. ir M. K.) apsikeitė vietomis automobilio viduje, neišlipę iš jo, ir po to, kai jam (M. K.) irgi nepavyko užvesti automobilio variklio, jis ir išlipo iš vairuotojo vietos. Vis dėlto dėl tokių paaiškinimų pirmiausia pastebėtina, kad juos M. K. nurodė tik apklaustas teisiamajame posėdyje, po liudytojo K. R. parodymų. Savo ruožtu K. R. dėl tokių parodymų patikslino, kad vairuotojas išlipo iš automobilio iš karto po sustojimo, o apsikeitimui vietomis automobilio viduje reikia šiek tiek laiko (ijuolab įvertinus, kad, kaip nurodė M. K., jis apsikeitė vietomis tam, kad pabandytų užvesti automobilį, taigi tikint jo parodymais, akivaizdu, kad atitinkamą laiko tarpą dar turėjo užimti jo bandymai užvesti automobilį). Taigi įvertinus tai, yra pagrindo manyti, kad M. K. savo parodymus iš esmės tikslino, atsižvelgdamas į liudytojo K. R. parodymus (adaptuodamas juos), atitinkamai kadangi toks paaiškinimas iš esmės prieštarauja liudytojo K. R. parodymams (kurie, kaip minėta, pripažintini nuosekliais ir patikimais), teismas juo nesivadovauja.
Taigi įvertinus nurodytų argumentų visumą, pripažintina, kad yra pagrindo liudytojo K. R. parodymus pripažinti įrodymu byloje, atitinkamai kaltinamojo M. K. parodymų kiti duomenys, kurie būtų patikimi, nepatvirtina, dėl ko jo pozicija vertintina kaip gynybinė. Todėl pripažintina, kad byloje yra įrodyta, jog M. K. 2019 m. lapkričio 18 d., apie 4.00 val., Vilniuje, L. A. g., ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytais veiksmais, pastebėtina, M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ir, kadangi nustatyta alkoholio koncentracija didesnė nei 1,51 promilės, konstatuotina, kad nustatyti M. K. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį – tiek objektyviuosius požymius, tiek ir subjektyviuosius (tiesioginę tyčią) požymius. Taigi jis pripažintinas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Už Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Sprendžiant klausimą dėl M. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą - padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – ne kartą teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (b.l. 54-56, Liteko duomenys), administracine tvarka už 5 metų laikotarpį ne kartą baustas, taip pat ir už KET pažeidimus (b. l. 57-61), nedirbantis, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų byloje nėra.
Taigi skiriant bausmę atsižvelgtina į nurodytų reikšmingų skiriant bausmę aplinkybių visumą, ypač akcentuojant, kad M. K. 5 kartus pripažintas kaltu padaręs atitinkamas nusikalstamas veikas, paskutinis – šeštas nuosprendis jo atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs. Ir nors minėti teistumai nėra dėl analogiškų, kaip kad šioje byloje nagrinėjama, veikų, vis dėlto minėti duomenys rodo, kad M. K. yra linkęs pažeidinėti visuomenėje susiklosčiusias elgesio taisykles ir teisės aktų reikalavimus, t. y. jo neigiamą nusistatymą laikytis atitinkamų taisyklių. Savo ruožtu bausmės už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, kaip matyti, buvo skiriamos griežtesnės, tačiau yra pagrindo vertinti, kad švelnesnės jam skirtos bausmės nepasiekė atitinkamų joms keliamų tikslų, nes jis ir vėl nusikalsdavo. Taigi spręstina, kad už konstatuotą padarytą nusikalstamą veiką šiuo atveju skirtina ne švelniausia sankcijoje numatyta bausmė (bauda), o griežtesnė – areštas, kuri, teismo vertinimu, šiuo atveju atitiktų bausmėms keliamus tikslus. Minėta, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kita vertus, nustatant konkretų šios rūšies bausmės dydį, atsižvelgtina, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, taigi šiuo atveju M. K. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, t. y. 40 parų areštas.
M. K. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 18 d., 04:03 val., paleistas 2019 m. lapkričio 19 d., 17:00 val. (b. l. 62, 63). Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę kaip atlikta bausmės dalis.
M. K. atžvilgiu iki šio nuosprendžio yra priimti teismo baudžiamasis įsakymas bei nuosprendis, bei, kaip matyti iš šių teismo baigiamųjų sprendimų – dėl veikų, kurios buvo padarytos jau po šioje byloje nagrinėtos aktualios veikos. Vis dėlto įvertinus tai, kad minėtas paskutinis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tikslinga ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinti su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, nurodant, kad šis klausimas (dėl bausmių bendrinimo) gali būti išnagrinėtas įsiteisėjus visiems teismo baigiamiesiems sprendimams (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.
Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalis, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį; tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės šiuo tikslu gali būti skiriamos ir kartu su bausme.
BK 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – ir teise vairuoti kelių transporto priemones), kuri skiriama tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė būtent naudojamasis tokia specialia teise. M. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones – o būtent, jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, taigi jis padarė itin šiurkštų ir grubų KET reikalavimų pažeidimą. Todėl įvertinus jau nurodytų reikšmingų aplinkybių visumą, ypač – konkretų nustatytą neblaivumo laipsnį, teismas vertina, kad tikslinga M. K. skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, jos terminą nustatant artimą vidurkiui, t. y. 2 metams ir 6 mėnesiams.
BK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu M. K. paskirta arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžia skaičiuotina nuo M. K. paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus arešto bausmę, dienos.
Be to, M. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas nuo 2019 m. gruodžio 3 d., kurios savo esme atitinka specialiosios teisės atėmimo esmę ir sukeliamas pasekmes. Taigi pripažintina, kad skaičiuojant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atitinkamas laikotarpis, kai M. K. faktiškai dėl taikytų kardomųjų priemonių taikymo buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones (bei nėra duomenų, kad pažeisdamas šias kardomąsias priemones, jis būtų naudojęsis minėta teise), turi būti įskaitytas į specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Vertinant pastarąjį laikotarpį, kai buvo taikytos kardomosios priemonės, įskaitytinas laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. spalio 23 d., kadangi nustatyta, kad kitame ikiteisminiame tyrime M. K. nuo 2020 m. spalio 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.), kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.), kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas tik atitinkamais įstatyme numatytais atvejais (BK 72 str. 4 d.), taip pat numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).
Transporto priemonė, kurią, būdamas neblaivus, vairavo M. K., nepriklauso jam. Todėl, nesant byloje duomenų, kad šiuo atveju būtų aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad konfiskuotina kaltinamojo vairuotos transporto priemonė vertė (su PVM) – 2180 eurų valstybės naudai (dėl automobilio rinkos vertės nustatymo konfiskuojant jo vertę žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pažymėtina, kad įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, konkretų kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, be kita ko – ir automobilio vertę, teismas neturi pagrindo išvadai, jog tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neteisingas šiuo konkrečiu atveju.
2019 m. gruodžio 3 d. nutarimais M. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 67-69), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70-71), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 18 d., 04:03 val. iki 2019 m. lapkričio 19 d., 17:00 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant dviem arešto paroms.
Paskirti M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo M. K. paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus arešto bausmę dienos, įskaitant į šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpį ir laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. spalio 23 d.
Paskirti M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę ir konfiskuoti automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (su PVM) - 2180 (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų valstybės naudai.
M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
M. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.