Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1865-598/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-12
Bylos Nr.: 1-1865-598/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42413-2019-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Banga Bartkienė
Nukentėjusysis: R. Z., B. D., R. J., G. G., J. K.
Kaltinamasis: D. Z., M. D., G. K.

Kategorijos

1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
1.1.4.4Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-1865-598/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-42413-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.2;1.1.4.4;1.1.7.2.5; (S) 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1;1.2.14.1.2.2;1.2.14.10.1; 2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nukentėjusiems R. Z., B. D., R. J., G. G., J. K., kaltinamiesiems D. Z., M. D., G. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2015 gegužės 6 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1dalies 1,3punktais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamas pagal BK 138 straipsnio1 dalį.

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį.

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo laiptinės, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K. ir M. D., M. D. tyčia sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną smūgį nukentėjusiajam R. Z. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to, bendrai visi trys sudavė kojomis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, taip, bendrais veiksmais, padarė nukentėjusiajam R. Z. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą liemens kairėje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvą liemens dešinėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam R. Z. fizinį skausmą ir padarė jam nesunkų sutrikdymą.

M. D. kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo laiptinės, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K. ir D. Z., jis tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną smūgį nukentėjusiajam R. Z. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to, bendrai visi trys sudavė kojomis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Z. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą liemens kairėje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvą liemens dešinėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam R. Z. fizinį skausmą ir padarė jam nesunkų sutrikdymą.

Be to, jis 2019 m. laikotarpyje nuo lapkričio 1 d. 15.00 val. iki lapkričio 9 d. 11.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią B. D. ir R. J., kur, kieme rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė namo lauko duris ir nulaužė pakabinamos spynos laikiklį bendros 50 eurų vertės bei išlaužė prieangio duris, staktą, sulaužė įleidžiamą spyną bendros 350 eurų vertės, ir abu įsibrovė į namo vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., tuo pačiu rastu metaliniu laužtuvu, tyčia nulaužė lauko virtuvės durų metalinį laikiklį 10 eurų vertės, ir abu įsibrovė į lauko virtuvę, iš kurios pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., tuo pačiu rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė lauko sandėliuko duris 49 eurų vertės, ir abu įsibrovė į lauko sandėliuką, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., tuo pačiu rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė garažo duris bei sulaužė pakabinamą garažo durų spyną bendros 50 eurų vertės, ir abu įsibrovė garažą, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, padarė nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. bendrą 509 eurų vertės turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Be to, jis 2019 m. laikotarpyje nuo lapkričio 1 d. 15.00 val. iki lapkričio 9 d. 11.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., įsibrovę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), abu tyčia sunaikino ir sugadino svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą, o būtent: nulaužė viryklės rankenėlę 10 eurų vertės, sulaužė lubų pakabinamą šviestuvą 30 eurų vertės, sugadino virtuvinės spintelės stalviršį 50 eurų vertės, nuvertė bufetą ir tokiu būdu sulaužė jo dureles ir sudaužė stiklus bendros 200 eurų vertės bei sudaužė jame buvusius indus bendros 200 eurų vertės, sulaužė nuotraukų rėmą 10 eurų vertės, išdaužė kambario durų stiklą 50 eurų vertės, išlaužė sekcijos dureles ir išdaužė jos stiklus 50 eurų vertės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., abu tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, išgriovė kieme esančio medinio sandėliuko sieną bendros 200 eurų vertės. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. bendrą 800 eurų turtinę žalą.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., tyčia nukėlė nuo vyrių daržinės duris ir abu įsibrovė į daržinės vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms G. G. ir J. K. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas įvykio liudytojų R. U. ir A. Š.

Be to, jis 2019 m. lapkričio 10 d. apie 01.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią L. B. N., kur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia išdaužė namo lauko durų stiklą 20 eurų vertės, sugadino namo duris ir staktą 200 eurų vertės, kur abu pasikėsino įsibrauti į namą ir iš jo pagrobti svetimą, nukentėjusiajam L. B. N. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išsigandę namo viduje buvusio ir metaliniu laužtuvu besiginančio L. B. N., pabėgo. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., maždaug po 30 min. abu sugrįžo į tą pačią sodybą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia nulaužė namo durų rankeną ir sulaužė durų spynos šerdelę bendros 50 eurų vertės, kur abu pasikėsino vėl įsibrauti į namą ir iš jo pagrobti svetimą, nukentėjusiajam L. B. N. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. N. ėmė aktyviai gintis. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., abu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia išdaužė lauko virtuvės langą 20 eurų vertės, išlaužė lauko virtuvės duris 30 eurų vertės, nulaužė lauko virtuvės durų rankeną 30 eurų vertės, nulaužė pakabinamą lauko virtuvės durų spyną 10 eurų vertės, ir abu įsibrovė į L. B. N. priklausančią virtuvę, ir pasikėsino iš jos pagrobti svetimą, L. B. N. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, o nukentėjusiam L. B. N. ėmus garsiai šauti: „Gelbėkit, vagys“, išsigandę pabėgo. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam L. B. N. bendrą 360 eurų vertės turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

G. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo laiptinės, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su D. Z. ir M. D., M. D. tyčia sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną smūgį nukentėjusiajam R. Z. į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, po to, bendrai visi trys sudavė kojomis gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, taip, bendrais veiksmais, padarė nukentėjusiajam R. Z. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą liemens kairėje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvą liemens dešinėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam R. Z. fizinį skausmą ir padarė jam nesunkų sutrikdymą.

Be to, jis 2019 m. laikotarpyje nuo lapkričio 1 d. 15.00 val. iki lapkričio 9 d. 11.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią B. D. ir R. J., kur, kieme rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė namo lauko duris ir nulaužė pakabinamos spynos laikiklį bendros 50 eurų vertės bei išlaužė prieangio duris, staktą, sulaužė įleidžiamą spyną bendros 350 eurų vertės, ir abu įsibrovė į namo vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., tuo pačiu rastu metaliniu laužtuvu, tyčia nulaužė lauko virtuvės durų metalinį laikiklį 10 eurų vertės, ir abu įsibrovė į lauko virtuvę, iš kurios pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., tuo pačiu rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė lauko sandėliuko duris 49 eurų vertės, ir abu įsibrovė į lauko sandėliuką, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., tuo pačiu rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė garažo duris bei sulaužė pakabinamą garažo durų spyną bendros 50 eurų vertės, ir abu įsibrovė garažą, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, padarė nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. bendrą 509 eurų vertės turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Be to, jis 2019 m. laikotarpyje nuo lapkričio 1 d. 15.00 val. iki lapkričio 9 d. 11.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., įsibrovę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), abu tyčia sunaikino ir sugadino svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą, o būtent: nulaužė viryklės rankenėlę 10 eurų vertės, sulaužė lubų pakabinamą šviestuvą 30 eurų vertės, sugadino virtuvinės spintelės stalviršį 50 eurų vertės, nuvertė bufetą ir tokiu būdu sulaužė jo dureles ir sudaužė stiklus bendros 200 eurų vertės bei sudaužė jame buvusius indus bendros 200 eurų vertės, sulaužė nuotraukų rėmą 10 eurų vertės, išdaužė kambario durų stiklą 50 eurų vertės, išlaužė sekcijos dureles ir išdaužė jos stiklus 50 eurų vertės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., abu tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, išgriovė kieme esančio medinio sandėliuko sieną bendros 200 eurų vertės. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. bendrą 800 eurų turtinę žalą.

Be to, jis 2019 m. lapkričio 8 d. apie 21.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) priklausančią G. G. ir J. K., kur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia išlaužė namo durų pakabinamą spyną bei ištraukė jos laikiklį, ir abu įsibrovė į namo vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms G. G. ir J. K. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia išlaužė klėties durų pakabinamą spyną bei ištraukė jos laikiklį ir abu įsibrovė į klėties vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms G. G. ir J. K. priklausantį, turtą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., tyčia nukėlė nuo vyrių daržinės duris ir abu įsibrovė į daržinės vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms G. G. ir J. K. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas įvykio liudytojų R. U. ir A. Š.

Be to, jis 2019 m. lapkričio 10 d. apie 01.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią L. B. N., kur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia išdaužė namo lauko durų stiklą 20 eurų vertės, sugadino namo duris ir staktą 200 eurų vertės, kur abu pasikėsino įsibrauti į namą ir iš jo pagrobti svetimą, nukentėjusiajam L. B. N. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išsigandę namo viduje buvusio ir metaliniu laužtuvu besiginančio L. B. N., pabėgo. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., maždaug po 30 min. abu sugrįžo į tą pačią sodybą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia nulaužė namo durų rankeną ir sulaužė durų spynos šerdelę bendros 50 eurų vertės, kur abu pasikėsino vėl įsibrauti į namą ir iš jo pagrobti svetimą, nukentėjusiajam L. B. N. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. N. ėmė aktyviai gintis. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., abu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia išdaužė lauko virtuvės langą 20 eurų vertės, išlaužė lauko virtuvės duris 30 eurų vertės, nulaužė lauko virtuvės durų rankeną 30 eurų vertės, nulaužė pakabinamą lauko virtuvės durų spyną 10 eurų vertės, ir abu įsibrovė į L. B. N. priklausančią virtuvę, ir pasikėsino iš jos pagrobti svetimą, L. B. N. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, o nukentėjusiam L. B. N. ėmus garsiai šauti: „Gelbėkit, vagys“, išsigandę pabėgo. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam L. B. N. bendrą 360 eurų vertės turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą,

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis D. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 spalio 3 d. atėjo pas J., kurio pavardės neprisimena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo M. D. ir G. K. Pas J. buvo R. Z. Visi vartojo alkoholį. Kadngi praėjo daug laiko neprisimena tarp ko ir dėl ko įvyko muštynės, tačiau tvirtina, kad R. Z. nemušė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamajam pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai, teigdamas, kad nukentėjusiojo R. Z. jis nemušė.2019 m. spalio 3 d. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas draugą M. D. į svečius. Su M. kaime leido laiką, o pavakary (duomenys neskelbtini) kaime susitiko su pažįstamu G. K. Jie visi trys, netoli centrinės parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino kiek buvo valandų, bet jau galėjo būti apie 22.00 val., jis sumanė nueiti pas tėvo draugą J. K. gyvenantį daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis, M. ir G. buvo apsvaigę nuo alkoholio, turėjo butelį degtinės ir visi trys nuėjo pas J. K. J. buvo namuose, pas pastarąjį svečiavosi R. Z., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Atėję visi prisėdo prie stalo, pastatė ant stalo atsineštą butelį degtinės ir visi penkiese toliau vaišinosi alkoholiu. Išgertuvių metu R. Z. teiravosi M. D. kažko dėl dviračio, teigia, kad tarp R. ir M. kilo žodinis konfliktas. Apie 23 val. J. pareikalavo jų išeiti iš buto, todėl jis, M. ir G. išėjo. Kuomet jie buvo laiptinėje, paskui juos ėjo ir R. Z., tačiau dėl ko jis ėjo iš paskos, nežino. Nurodo, kad išeidami jie pasiėmė atsineštą degtinės butelį, ir jį nešė jis. Jie visi trys iš laiptinės išėjo į lauką, o iš paskos jų išėjo ir R. Z.. Teigia, kad visi keturi stovėjo lauke, prie laiptinės durų. R. Z. priekaištavo M. D. dėl dviračio. Nurodo, kad neva R. Z. mosikavo rankomis prieš G. ar M. Matė, kaip M. D. pastūmė R. Z. ir jis nugriuvo ant žemės, o tuomet M. su G. puolė R. Z. mušti, sudavinėjo smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Teigia, kad ištisai jų veiksmų nestebėjo, kiek, kuris smūgių sudavė. Nematė, kad kažkokiu daiktu M. D. suduotų smūgį R. Z. į galvą. Jis matė M. ir G. mušančius R. kumščiais, bei matė kaip kažkuris iš jų keletą kartų įspyrė gulinčiam R. Z. Įvykio metu jis stovėjo atokiau, R. Z. nemušė ir neva liepė jiems liautis jį mušti. M. su G. išsigando pamatę, kad R. Z. gulėdamas nejuda. Po to Jis, M. ir G. sumanė pasivaikščioti po kaimą, todėl palikę gulintį dejuojantį R. Z., jie išėjo. Negali paaiškinti kodėl neiškvietė medikų pagalbos. Neigia mušęs R. Z. Dėl kokio dviračio R. Z. priekaištavo M., nežino (3 t. b. l. 4-6, 10-12).

Kaltinamasis M. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 spalio 3 d. atvyko pas J., kartu buvo D. Z., G. K., R. Z. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjus iš buto R. Z. pasiūlė susimušti trys prieš vieną. Jis R. Z. pastūmė ir pastarasis nukrito ant nugaros, gulintį R. Z. mušė rankomis ir kojomis jis ir G. K. Kiek smūgių sudavė – nežino. D. Z. tuo metu buvo prie namo sienos. D. Z. liepė liautis ir jie pabėgo. Nukentėjusysis pagalbos nesišaukė, kokios būklės paliko nukentėjusįjį – nežino. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 spalio 3 d. atvyko pas J., kartu buvo D. Z., M. D., o pas J. buvo R. Z. Visi gėrė alkoholį. Visi pradėjo garsiai kalbėti, todėl J. juos išvarė iš namų, kartu išėjo ir R. Z. Būnant bute konfliktų nebuvo.. Būnant lauke nukentėjusysis jam pradėjo priekaištauti, kad jis sugadino jo dviračio padangą. R. Z. pasiūlė susimušti trys prieš vieną. M. D. pastūmė nukentėjusįjį ir šis nukrito ant pilvo, o M. D. ir jis nukentėjusįjį pradėjo mušti rankomis ir kojomis į galvą ir šonus. Kiek smūgių sudavė – nežino. D. Z. stovėjo prie namo sienos ir liepė atsitraukti. Nukentėjusysis pagalbos nesišaukė, kokios būklės paliko nukentėjusįjį – nežino. Vėliau grįžo į įvykio vietą paimti paliktą degtinę ir nukentėjusiojo nebuvo. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis R. Z., apklaustas teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta ir su jais nėra susipykęs. 2019 spalio 3 d. apie 23 val. buvo pas J. K. Atėjo Kaltinamieji, atsinešė degtinės, visi gėrė. Būnant bute konfliktų nebuvo. Buto šeimininkas paprašė išeiti. Jis išėjo kartu su kaltinamaisiais. Išėjus į lauką pajuto smūgį į pakaušį ir nukrito ant pilvo, bandė keltis. D. Z. spyrė į galvą, trečias į šoną, kažkuris į kitą šoną. Smūgių rankomis nepajuto. Nežino kiek galėjo būti smūgių. Pagal tai kur buvo suduoti smūgiai mano, kad mušė trise. Jis kaltinamiesiems muštis nesiūlė. Išėjęs iš laiptinės priekyje matė D. Z. ir G. K., M. D. – nematė.

Liudytojas J. K. apklaustas teisme parodė, kad 2019 spalio 3 d. vakare pas jį namuose buvo R. Z. Vėliau atėjo visi trys kaltinamieji ir atsinešė degtinės. Visi gėrė degtinę, jokių konfliktų nebuvo. Jaunuoliai pradėjo garsiai kalbėti, todėl jis paprašė, kad jie išeitų. R. Z., bijodamas, kad nesugadintų jos dviračio, išėjo kartu. R. Z. grįžo po 15-20 min. ir pasakė, kad jį sumušė. Minėjo, kad mušė visi trys kaltinamieji.

Liudytoja D. K., apklausta teisme, parodė, kad nukentėjusysis yra jos brolis. Įvykio, kai buvo sužalotas jos brolis, ji nematė. Kitą dieną, brolį rado pas J. K. ir iškvietė GMP. Iš brolio žodžių žino0, kad nusikaltimą padarė visi trys kaltinamieji.

Protokolu-pareiškimu nustatoma, kad pareiškėjas R. Z. pranešė, kad 2019 spalio 3 d. vakare, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su pažįstamais M. D., D. Z., G. K. ir J. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu M. D., D. Z. ir G. K. pradėjo triukšmauti, stumdytis, todėl apie 23.00 val. jų paprašė išeiti iš buto. Jis juos išlydėjo iš laiptinės. Išėjus iš laiptinės vienas iš jų trijų su kažkokiu daiktu trenkė jam į pakaušį, ko pasėkoje jis nugriuvo ant grindinio. Po to visi trys t. y. M. D., D. Z. ir G. K. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Po įvykio minėti asmenis pasišalino. Išgertuvių metu konflikto tarp jų nebuvo. 2019 spalio 4 d. ryte jautėsi blogai, t. y. skaudėjo šonus, buvo sunku kvėpuoti, todėl kreipėsi pas medikus. Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas kairės pusės šonkaulio lūžis, galvos ir veido sumušimai, išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo įstatymo numatyta tvarka nubausti įvykio kaltininkus. (1 t. b. l. 1-6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 spalio 4 d. apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Daugiabutis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, vienos laiptinės. Prie įėjimo į namo laiptinę yra asfaltuota aikštelė ir takelis. Įvykio vietoje ir jos prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nesimato. Apžiūros metu fotografuota (1t.,b.l. 20-25 ).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta kad 2019 spalio 4 d. 07.46 val. D. K. praneša, kad 2020 spalio 3 d. apie 23.00 val. laiptinėje, nepažįstami asmenys, sumušė jos brolį - R. Z., 44 metų amžiaus. Vyras sunkiai kvėpuoja, galimai lūžę šonkauliai. (1 t., b. l. 26-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2704/2019(02), nustatoma, kad R. Z. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva liemens kairėje, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, kraujosruva liemens dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui ( -ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu (- ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo , kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ( data, laikas- aplinkybių dalis). Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti padarytine mažiau kaip keturių trauminių poveikių: vienas į veidą, padarant kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose; vienas - į krūtinės dešinę pusę, padarant kraujosruvą; vienas – į liemens kairę pusę, padarant kraujosruvą liemens kairėje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį; vienas - į liemens dešinę pusę, padarant kraujosruvą liemens dešinėje. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pusės IX šonkaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamieji sužalojo R. Z.. Kaltinamasis D. Z. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo visi trys kaltinamieji. Tai yra rankomis ir kojomis sudavė smūgius, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vertinant kaltinamojo D. Z. parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis turėtų apkalbėti kaltinamuosius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamųjų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jų veika kvalifikuota teisingai ir jie baustini.

Civilinis ieškinys

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 69,02 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l.55-61). Kaltinamieji D. Z., M. D., G. K. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję R. Z., kuriam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l.55-61). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą D. Z., M. D., G. K. jį atlyginti.

B. D. ir R. J. tustos sugadinimas, pasikėsinimas pagrobti turtą

Kaltinamasis M. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 lapkričio 1 d. iki lapkričio 9 d. nieko neprisimena, nes praėjo daug laiko, be to tuo metu vartojo daug alkoholio ir detalių kaip darė nusikaltimus prisiminti negali. Civilinį ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamajam pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad į namą įsibrovė, nes norėjo pasislėpti nuo lietaus, o ne pagrobti svetimą turtą. Pripažįsta tai, kad jie sulaužė namo ir prieangio duris bei, gal būt, jų spynas. 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, kokia savaitės diena buvo nepamena, jis su G. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti kodėl 2019 lapkričio 20 d. savo paaiškinime nurodė tikslią įvykio datą, t.y. 2019 lapkričio 8 d., gal tuo metu atsiminė datą. Kadangi įvykio metu jis buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio dėl to ne visas įvykio detales prisimena. Teigia, kad į namą jie pateko norėdami pasislėpti nuo lietaus, nes lijo. Jis su G. apie 22.00 val. nuėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Kuris iš jų pasiūlė užsukti į šią sodybą, nepamena. Kieme rado kažkokį metalinį strypą ir juo išlaužė sandėliuko, esančio sodyboje, duris. Tiksliai neatsimena ar sulaužė šio sandėliuko durų spyną. Atsimena, kad buvo sandėliuko viduje, bet jam atrodo, kad jame nieko nelaužė, nevartė. Gerai pamena, kad iš sandėliuko nieko nepavogė bei jam atrodo, kad sandėliuko sienos neišgriovė, nes būtų atsiminęs. Po to tuo pačiu metaliniu strypu išlaužė garažo duris ir šių durų pakabinamą spyną, tačiau teigia, kad garažo viduje nebuvo, tik pažiūrėjo per duris. Negali paaiškinti kokiu tikslu įsibrovė į garažą ir kodėl žiūrėjo kas yra jame. Po to, nuėjo prie namo. Tuo pačiu metaliniu strypu išlaužė namo ir prieangio duris. Gali būti, kad sulaužė ir šių durų spynas, nepamena. Namo viduje pavaikštinėjo, apžiūrėjo namą tiesiog šiaip, o po to pradėjo name viską daužyti, vartyti. Kodėl taip elgėsi negali paaiškinti, mano tam įtakos turėjo girtumas. Pamena, kad namo viduje išvartė baldus (gal sekcijas), gadino turtą, tačiau būtent ką tiksliai, nepamena. Kuris iš jų laužė pastatų duris ir spynas, neprisimena. Gali būti, kad name ieškojo alkoholio. Prisipažįsta, kad sugadino turtą ir neigė, kad įsibrovė su tikslu ką nors pagrobti. Metalinį strypą, kuriuo laužė pastatų duris ir spynas, numetė kažkur sodyboje (3 t., b. l. 65-67).

Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 lapkričio mėnesio pradžioje, su M. D. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į namą. Kaip pateko į namą – neprisimena, tikslo taip pat neprisimena, nes buvo labai girtas. Civilinį ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamajam pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos nepamena, vakaro metu kartu su M. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Kai pritrūko degtinės, jis pasiūlė nueiti į netoliese jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią negyvenamą sodybą. Manė, kad joje ras alkoholio. Atėjus į sodybą, kieme rado laužtuvą, tačiau jo apibūdinti negali, nepamena. Tuo laužtuvu išlaužė namo ir prieangio duris ir dėl to galėjo jas sugadinti bei sugadinti jų staktas ir spynas. Tokiu būdu įsibrovė į namą. Name, šaldytuve rado skardinę gėrimo. Atidaręs paragavo, jam pasirodė, kad joje buvo limonadas. Skardinę paliko name. Namo viduje neradus alkoholio ėmė viską vartyti ir daužyti. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Pamena, kad toje sodyboje buvo įsibrovę į lauko virtuvę, sandėliuką, garažą ir ten ieškojo alkoholio. Į šiuos pastatus laužėsi tuo pačiu laužtuvu, laužė duris ir spynas. Kur po to padėjo laužtuvą, kuriuo laužė pastatų duris ir spynas, nepamena. Pamena, kad tą vakarą lijo lietus. Su savimi jokio peilio neturėjo. Iš šios sodybos nieko nepavogė. Nepamena, kad šioje sodyboje būtų išgriovę sandėliuko sieną. (4 t. b. l. 38-41)

Nukentėjusioji B. D., apklausta teisme parodė, kad pažįsta kaimyną G. K.. Ji, kartu su seserim turi sodybą (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2019 lapkričio 1 d. iki lapkričio 9 d. sodyba buvo „apiplėšta“. Joks turtas nepavogtas. Sugadintos spynos ir staktos, sulaužyti baldai, sudaužyti indai, išlaužta sandėliuko siena, išlaužtos garažo durys. Reiškia 1160 civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji R. J., apklausta teisme parodė, kad pažįsta kaimyną G. K.. Sesuo B. D. pranešė apie įsibrovimą į joms priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Buvo išlaužytos namo durų staktos. Name išlaužyti baldai, išdaužyti indai, išlaužtos garažo durys. Joks turtas nepavogtas. Reiškia 600 Eur civilinį ieškinį: 200 Eur turtinė žala ir 400 Eur neturtinė žala.

Pareiškimu apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad pareiškėja B. D. pranešė, kad 2019 lapkričio 9 d. apie 11: 30 val., atvykusi į savo sodybą, rado išlaužtas namo duris, name išmėtytus daiktus, išvartytus ir sugadintus baldus. Ūkinių pastatų dyrus taip pat rado išlaužtas ir juose išmėtytus daiktus. Paskutinį kartą sodyboje lankėsi 2019 lapkričio 1 d. (1t., b.l. 73-78).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje matome įvažiavimą į sodybą. Kairėje pusėje, nuo įvažiavimo, yra rudos spalvos vieno aukšto medinis pastatas. Pastato durys medinės. Pastato durų spyna išimta. Pastato viduje yra tvarkingai pastatyti stalai, sofa, niekas neišvartyta, neišmėtytą. Nuo šio pastato į kairę, už 5 metrų, yra medinis vieno aukšto pastatas, pilkos spalvos. Prie pastato sienos pakabintas veidrodis, šalia, ant žemės, guli veidrodžio šukės. Šalia pastato, ties įėjimu, ant žemės, guli kastuvas ir metalinė geležtė. Pastato durys medinės. Ant durų yra spynos laikiklis, ant kurio uždėta spyna, bet spyna neužrakinta. Per šias duris patenkama į pastato vidų. Viduje yra viena erdvė, kurioje sudėti įvairūs buities ir sodo daiktai. Kieme, tiesiai yra medinis pastatas – garažas. Garažo vartai mediniai, spyna išlaužta. Pravėrus vartus, kairėje pusėje yra medinės lentynos, ant kurių sudėti įvairūs darbo įrankiai, kurie išmėtyti, sudėti netvarkingai. Toliau prie sienos yra netvarkingai sudėti įvairūs laidai, kėdes, metalinės talpos. Garažo dešinėje yra mėlynos spalvos priekaba. Ties garažu, dešinėje pusėje, yra medinis pastatas. Pastato durys pravertos, pastato kairioji siena išversta. Kiemo dešinėje yra vieno aukšto šviesios gelsvos spalvos medinis gyvenamasis namas. Namas aptvertas metalinių strypų tvora. Namo langai su grotomis, nepažeisti. 10 metrų nuo namo šiaurinėje kryptyje ant žolės guli peilis Nr. 2, kuris yra 300 mm ilgio, 150X150 mm pločio. Nr. 1, Nr 4. Namo durys medinės, pravertos, spyna išlaužta. Namo viduje, dešinėje pusėje, verandoje ant žemės guli laužtuvas Nr. 4. Verandoje esantys daiktai išmėtyti. Verandoje yra durys į namo vidų. Durų staktoje, ties rankeną, yra laužimo žymės. Specialisto, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: verandoje rastas laužtuvas, atlikus tyrimą nustatyta, kad minėto laužtuvo mentis atitinka su laužimų pėdsaku rastu ant virtuvės durų staktos (ties rankena). Rastas laužtuvas priklauso namo šeimininkams. Apžiūros metu fotografuota. Po apžiūros iš įvykio vietos paimta: Biologiniai pėdsakai (nuoplova nuo peilio rankenos); peilis (prie namo ant žolės); biologiniai pėdsakai (nuoplovos nuo skardinės ir degiklio); kvapų pėdsakai (nuo laužtuvo ir peilio rankenos) (1 t. b. l. 79-91)

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2019 lapkričio 9 d. 11.58 val. B. D. pranešė, kad savaitės laikotarpyje buvo patekta į namą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje išvartyti daiktai, sugadintas turtas (1 t., b. l. 101-105).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. D. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje 2019 m. laikotarpyje nuo lapkričio 1 d. 15.00 val. iki lapkričio 9 d. 11.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) priklausančią B. D. ir R. J., kur, kieme rastu metaliniu laužtuvu, tyčia išlaužė namo lauko duris ir nulaužė pakabinamos spynos laikiklį, bei išlaužė prieangio duris, staktą, sulaužė įleidžiamą spyną ir abu įsibrovė į namo vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingų daiktų. Toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyčia nulaužė lauko virtuvės durų metalinį laikiklį ir abu įsibrovė į lauko virtuvę, į lauko sandėliuką, garažą, iš kurių pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms B. D. ir R. J. priklausantį, turtą tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingų daiktų.

Kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tokia galimybė kaltininkui atsiranda, kai jis pagrobtą turtą perkelia iš turto savininko valdymo erdvės į kitą vietą, suteikdamas jam savo neteisėtą valdymą. Šiuo atveju kaltinamieji laisvai disponuoti pagrobtu turtu negalėjo, nes nepagrobė svetimo turto, neradę vertingų daiktų.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas turtas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. D. ir G. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. laikotarpyje nuo lapkričio 1 d. 15.00 val. iki lapkričio 9 d. 11.30 val., tyčia išlaužė lauko sandėliuko duris, sulaužė pakabinamą garažo durų spyną. Gyvenamajame name nulaužė viryklės rankenėlę, sulaužė lubų pakabinamą šviestuvą, sugadino virtuvinės spintelės stalviršį, nuvertė bufetą ir tokiu būdu sulaužė jo dureles ir sudaužė stiklus bei sudaužė jame buvusius indus, sulaužė nuotraukų rėmą, išdaužė kambario durų stiklą, išlaužė sekcijos dureles ir išdaužė jos stiklus. Išgriovė kieme esančio medinio sandėliuko sieną. Kaltinamieji pripažįsta padarę šį nusikaltimą, be jų prisipažinimo jis įrodytas nukentėjusiųjų parodymais, rašytine medžiaga. Konstatuojama, kad kvalifuikuota teisingai ir jie baustini.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Nustatyta, kad abu kaltinamieji nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje būdami šių nusikaltimų vykdytojais.

Civiliniai ieškiniai

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusios B. D. ir R. J. pareiškė 600 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismo priedermė yra byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Todėl sprendžiant ieškinio dydį neturtinės žalos atlyginimo dalyje atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neturi nekilnojamojo turto), civilinis ieškinys mažintinas.

Nukentėjusioji B. D. baudžiamojoje byloje pareiškė 560 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iš kalto asmens. Nukentėjusioji nurodė, kad tai žala padaryta už žalą padarytą name, kuriame daiktai nebuvo apdrausti.l Išnagrinėjus baudžiamąją bylą matyti, kad, kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais žala padaryta ir gyvenamajame name, todėl ieškinys tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Nagrinėjamu atveju draudikas, išmokėjęs pagal Būsto draudimo sutartį draudimo išmokas dėl draudėjo (trečiojo asmens) turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Civilinis ieškinys pilnai įrodytas, todėl priteistinas iš M. D. ir G. K. solidariai.

J. K. ir G. G. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą

Kaltinamasis M. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019 lapkričio 8 d. su G. K. ėjo pas vyrą pravarde (duomenys neskelbtini), kad vartoti alkoholį, tačiau jo nerado namuose. Išlaužė namo durų spyną, kokiu tikslu ten ėjo – neprisimena, nes buvo girtas. Po to įsibrovė į klėtį, nukėlė daržinės duris, kažko ieškojo. Iš sodybos pasišalino, nes išgėrė visą alkoholį.

Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2019 lapkričio 8 d. kartu su M. D. nuėjo į sodybą (duomenys neskelbtini). Nuo vyrių nukėlė garažo duris, neprisimena ar buvo patekę į klėtį. Į namo vidų patekę nebuvo. Į patalpas brovėsi kažko ieškodami. Kažkas pradėjo šviesti ir jie pabėgo.

Nukentėjusioji G. G., apklausta teisme, parodė, kad kartu su seserimi turi sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje gyvena sūnėnas. Iš sesers sužinojo, kad sodyba nuniokota. Iš sesers sužinojo, kad suniokotas šulinys, iškeltos daržinės durys, įsibrauta į klėtį, bandyta patekti namą. Žalą atlygino draudimas.

Nukentėjusioji J. K., apklausta teisme, parodė, kad kartu su seserimi G. G. turi sodybą (duomenys neskelbtini), nuolatos ten negyvena, dažniau ten būna R. U. Galimai 2019 lapkričio 8 d. iš sūnaus sužinojo, kad sodyboje pastebėjo svetimus asmenis, o apžiūrėjęs sodybą pamatė į šulinį sumestus įvairius daiktus, buvo iškeltos daržinės durys, nulaužta klėties durų spyna. Į namą nepatekta, nors spyna nulaužta. Žalą atlygino draudimas.

Liudytojas R. U., apklaustas teisme, parodė, kad gyvena G. G. ir J. K. priklausančioje sodyboje. 2019 lapkričio 8 d. apie 19.30 grįžo namo ir prie daržinės pamatė šviesas. Kadangi sodyboje gyvena vienas, suprato, kad sodyboje svetimi asmenys, ne mažiau dviejų. Atėjus kaimynui A. Š., kartu nuėjo į sodybą, pašalinių neberado. Apžiūrėjęs sodybą pamatė, kad ištraukta klėties spyna, iškeltos daržinės durys, į šulinį sumestos lentos, kaladės, girnos, volas, dujinė. Joks turtas nepavogtas. Į gyvenamąjį namą nepatekta.

Protokolu- pareiškimu nustatoma, kad pareiškėja J. K. pranešė, kad 2019 lapkričio 8 d. išlaužus ir sugadinus durų, spynų užraktus buvo patekta į jai ir jos seseriai priklausančią sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), bei sugadintas kiemo šulinys ir į jį sumesti kieme buvę daiktai (2t., b.l. 1-2; 5-7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 lapkričio 9 d. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atviroje vietovėje yra vieno aukšto medinis pastatas. Šalia pastato yra metalinė tvora, kuria aptverta teritorija. Prie pastato, vakarinėje pusėje yra vieno aukšto, mūrinis pastatas. Pietinėje pastato pusėje matome medines, raudonas duris. Durys praviros, laužymo žymių nesimato. Pietinėje pusėje nuo pastato yra šulinys. Šulinyje yra įvairių metalinių daiktų. Pietinėje pusėje nuo šulinio yra medinis pastatas. Šiaurinėje pastato pusėje yra medinės durys, kurios yra praviros. Ant durų, šalia rankenos, stebimi apgadinimai. Prie durų yra metalinė pakabinama spyna. Vakarinėje pusėje yra medinis, vieno aukšto pastatas. Rytinėje pastato pusėje yra medinės durys. Ant durų yra pakabinama spyna. Durys iškeltos iš vyrių ir atidarytos. Dešinėje pusėje padėtos durys. Įvykio metu fotografuota (2 t., b. l. 22-29).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) atviroje vietovėje yra vieno aukšto medinis namas. Šalia pastato metaline tvora aptverta teritorija. Prie pastato, vakarinėje pusėje yra vieno aukšto mūrinis pastatas. Pietinėje pastato pusėje yra medines, raudonas durys. Durys pradarytos, laužimo žymių nesimato. Kairėje pusėje yra šulinys. Šulinyje yra įvairūs metaliniai daiktai. Pietinėje pusėje nuo šulinio yra medinis pastatas. Šiaurinėje pastato pusėje yra medinės durys, kurios yra praviros. Ant durų, šalia rankenos, stebimi apgadinimai. Prie durų yra metalinė pakabinama spyna. Vakarinėje pusėje yra medinis, vieno aukšto ūkinis pastatas. Rytinėje pastato pusėje yra medinės durys. Ant durų yra pakabinama spyna. Durys iškeltos iš vyrių ir atidarytos. Apžiūrimi pastatai negyvenami. Dešinėje pusėje padėtos durys. Už ūkinio pastato dešinėje pusėje, nuo pastato 3 metrai vakarine kryptimi, stebimi avalynės pėdsako fragmentas, kuris nufotografuotas. Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 30-36).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2019 lapkričio 8 d. 22.17 val. gautas pranešimas, pranešėjas R. U. praneša, kad prieš 15-20 min. matė, kaip su žibintais kažkas švietė sodyboje, jis nuėjo pas kaimyną ir abu kartu sugrįžę pamatė, kad sodyboje išlaužtos durys, sandėliukas išlaužtas. (2 t., b. l. 39-43).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. D. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje tyčia išlaužė klėties durų pakabinamą spyną bei ištraukė jos laikiklį ir abu įsibrovė į klėties vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms G. G. ir J. K. priklausantį, turtą. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdami toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nukėlė nuo vyrių daržinės duris ir abu įsibrovė į daržinės vidų, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiosioms G. G. ir J. K. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti įvykio liudytojų.

Pagal surinktą įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veika kvalifikuota teisingai, įrodyta ir jie baustini.

Civilinis ieškinys

L. B. N. ir E. N. turto vagystė ir sugadinimas

Kaltinamasis M. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2019 lapkričio 10 d. su G. K. vartojo alkoholį, neturėjo cigarečių ir ėjo pas L. jų nusipirkti. Cigarečių jiems nepardavė. Namo šeimininkas pats išdaužė durų stiklą, o jo žmona išmetė septynis blokus cigarečių. Prieš einant į namą ėjo į lauko virtuvę ieškoti cigarečių, lauko virtuvėje nieko nepavogė. Neprisimena ar išdaužė lauko virtuvės langą. Nusikaltimų padarymui įtakos turėjo tai, kad buvo girtas. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu M. D. ėjo pas L. N. nusipirkti cigarečių, tačiau cigarečių jiems nepardavė. Dėl girtumo ir todėl kad praėjo daug laiko neprisimena kas išdaužė namo durų stiklą ir sulaužė staktą. Taip pat nieko neprisimena ir apie lauko virtuvę. Civilinį ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamajam pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos nepamena, su M. D. vartojo alkoholį ir pritrūko cigarečių. Tada nusprendė nueiti pas L. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Iš jo norėjo nusipirkti cigarečių. Nors tada pinigų neturėjo, cigarečių būtų paprašę "ant skolos". Pas L. N. nuėjo labai vėlai vakare, kiek buvo valandų, nežino. Nuėję, ėmė belsti į namo duris. Į prieangį išėjęs L. N. paklausė ko jie nori. Jie pasakė, kad nori cigarečių, L. N. atsakė, kad neduos. Jie vis tiek beldė. M. D. pasakė, kad išlauš duris. Jis (G. K.) kieme rado kažkokį metalinį strypą ir juo išdaužė lauko durų stiklą. Tą strypą numetė prie durų. Kaip jis atrodė neatsimena. L. N. ėmė šaukti, kad iškvies policiją. Jie vis tiek prašė cigarečių. Tada L. N., per išdaužtą durų stiklą jiems išmetė kažkiek cigarečių. Jie susirinko cigaretes ir išėjo. Nuėjo toliau nuo namo ir tada pamatė, kad pas L. N. į kiemą atvažiavo automobilis. Maždaug po 30 min. automobilis išvažiavo. Tada sugalvojo grįžti pas L. N. ir paprašyti dar cigarečių. Atėjo vėl prie namo durų ir ėmė jas daužyti. Kažkokiu daiktu (kokiu neatsimena) laužė namo duris. Galėjo apgadinti duris, staktą ir spyną. Pamena, kad duris išlaužė, jos atsidarė. Tada iš namo išėjo L. N., jis rankoje laikė kažkokį strypą ir juo mojavo - gynėsi. Tada jie pasitraukė toliau. L. N. šaukė, kad jie išeitų. Jie dar pastovėjo ir išėjo iš kiemo. Kai dar pirmą kartą buvo prie namo, po to kai L. N. jiems išmetė cigarečių, jie dar nuėjo į lauko virtuvę. Jos durys buvo užrakintos, bet jie patraukė duris ir spyna nukrito. Nepamena ar nulūžo durų rankena. Lauko virtuvėje ieškojo dar cigarečių, bet nerado. Tada išėjo iš sodybos. Iš šios sodybos nieko nepagrobė. Tik paėmė tas cigaretes, kurias jiems išmetė L. N. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl girtumo visų įvykių detalių nepamena ( 4 t., b. l. 32-34; 38-41).

Nukentėjęs L. B. N., apklaustas teisme, parodė, kad datos jis neprisimena, naktį, išgirdo balsą, o kai pribėgo prie durų kieme pamatė su laužtuvu lakstantį G. K., kito asmens nepažino. Jis šaukėsi pagalbos. Kaltinamieji reikalavo cigarečių, atidavė sau nusipirktas cigaretes. Kaltinamieji išlaužė lauko virtuvės durų spyną, išdaužė langą. Kadangi buvo labai baisu, išsikvietė dukrą. Jai atvykus, įsileido pro verandą, nes pagrindinės durys buvo pradėtos laužti. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji E. N., apklausta teisme, parodė, kad naktį išgirdo rėkiantį vyrą. Koridoriuje pamatė išdaužtą durų langą. Ar vyras kaltinamiesiems davė cigarečių – nematė. Buvo išdaužtas lauko virtuvės langas, namo langas, išlaužtos namo durys.

Liudytoja M. M., apklausta teisme, parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, paskambino mama E. N. ir pranešė, kad juos užpuolė. Ji nuvažiavo pas tėvus. Pamatė darželyje nuverstą skulptūrą, namo durys neatsidarė, nes namo durys ir siena šalia buvo išdaužyti. Ji į vidų pateko pro verandą. Tėtis minėjo G. K., abu tėvai buvo streso būsenoje. Apžiūrėjus sodybą pamatė, kad išdaužytas lauko virtuvės langas, nulaužta durų spyna.

Tarnybiniu parnešimu nustatoma, kad pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš L. B. N. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)galimai įvykdė M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 154).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad pareiškėjas L. B. N. pranešė, kad 2019 lapkričio 10 d. apie 02.00 val., buvo mėginta įsibrauti į namą, (duomenys neskelbtini), sugadintas turtas, įsibrauta į lauko virtuvę ( 2t., b.l. 97-102).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 lapkričio 10 d. apžiūrėta įvykio vieta –(duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra vieno aukšto gyvenamasis namas. Prie namo nuversta statula. Namo durys medinės su laužymo žymėmis - prie durų rankenos yra išlaužta durų stakta. Duryse nėra durų rankenos. Išdaužtas durų lango stiklas. Prie įėjimo į namą ant žemės yra stiklų, medžio atplaišų. Namo koridoriuje, dešinėje yra dujų balionas, šalia jo padėtas metalinis laužtuvas. Ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo namo dešinėje yra lauko virtuvė. Jos langas išdaužtas, ant žemės yra stiklų. Lauko virtuvės durys su laužimo žymėmis ant staktos. Duryse nėra durų rankenos. Lauko virtuvėje yra sudaužyti kiaušiniai, išvartyti daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. Po apžiūros paimtas metalinis laužtuvas. Apžiūros metu fotografuota (2 t. b. l. 97-110).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. D. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje 2019 m. lapkričio 10 d. apie 01.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią L. B. N., kur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia išdaužė namo lauko durų stiklą, sugadino namo duris ir staktą, kur abu pasikėsino įsibrauti į namą ir iš jo pagrobti svetimą, nukentėjusiajam L. B. N. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes išsigandę namo viduje buvusio ir metaliniu laužtuvu besiginančio nukentėjusiojo, pabėgo.

Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje, abu sugrįžo į tą pačią sodybą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia nulaužė namo durų rankeną ir sulaužė durų spynos šerdelę, kur abu pasikėsino vėl įsibrauti į namą ir iš jo pagrobti svetimą, nukentėjusiajam L. B. N. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis ėmė aktyviai gintis. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, būdami toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, abu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia išdaužė lauko virtuvės langą, išlaužė lauko virtuvės duris, nulaužė lauko virtuvės durų rankeną, nulaužė pakabinamą lauko virtuvės durų spyną ir abu įsibrovė į L. B. N. priklausančią virtuvę, ir pasikėsino iš jos pagrobti svetimą, L. B. N. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, o nukentėjusiam ėmus garsiai šauti: „Gelbėkit, vagys“, išsigandę pabėgo. Tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam L. B. N. turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. D. ir G. K., veikdami bendrininkų grupėje sužalojo nukentėjusiojo L. B. N. turtą. Kaltinamieji pripažįsta padarę šį nusikaltimą, be jų prisipažinimo jis įrodytas nukentėjusiųjų parodymais, rašytine medžiaga. Konstatuojama, kad kvalifikuota teisingai ir jie baustini.

Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis L. B. N. pareiškė 360 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažįsta. Tarp kaltų kaltinamųjų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškinys pagrįstas ir įrodytas baudžiamosios bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

D. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis praeityje neteistas (3 t. b.l. 20-22) administracine tvarka baustas (3 t. b. l.36-46), VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl psichikos ligų neįrašytas. (3 t. b. l. 47).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis jauno amžiaus, praeityje neteistas, padarė vieną tyčinį nusikaltimą todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

M. D. padarė tris tyčinius apysunkius ir keturis nesunkius, baigtus, nusikaltimus (BK 11 str.). Kaltinamasis praeityje neteistas (3 t. b.l.101-103), administracine tvarka baustas (3 t. b. l.105-107) , VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl psichikos ligų neįrašytas. (3 t. b. l. 108).

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pripažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis jauno amžiaus, praeityje neteistas, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir bausmės vykdymas atidėtinas.

G. K. padarė tris tyčinius apysunkius ir keturis nesunkius, baigtus, nusikaltimus (BK 11 str.). Kaltinamasis praeityje neteistas (4 t. b.l.55-57), administracine tvarka nebaustas (4 t. b. l. 59). VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl psichikos ligų neįrašytas. (4 t. b. l. 60).

Kaltinamasis jauno amžiaus, praeityje neteistas, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

D. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Įpareigoti D. Z. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti D. Z. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas už nusikalstamas veiks pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, apimant švelnesnę bausmę, subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti M. D. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūra vykdančios institucijos leidimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti M. D. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2019 lapkričio 14 d., 2020 sausio 24 d.) ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti G. K. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūra vykdančios institucijos leidimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti G. K. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2019 spalio 19 d., 2020 sausio 16 d., 2020 sausio 16 d., 2020 sausio 16 d.,) ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti solidariai priteisti iš D. Z. M. D. ir G. K. 69,02 (šešiasdešimtį devynis eurus ir 02 cnt) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinių ieškinių tenkinimui solidariai priteisti iš M. D. ir G. K.: AB „Lietuvos draudimas“ - 976 Eur ( devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus),

L. B. N. – 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų),R. J. – 200 Eur (du šimtus eurų),

B. D. - 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – dvi pakuotes su nuoplovomis, keturis stiklainius, laužtuvą, peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Banga Bartkienė